Pastaruoju metu Trakų rajono kaimuose vyksta įvairūs pokyčiai, susiję su nekilnojamuoju turtu ir infrastruktūra. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius įvykius, įskaitant elektros tiekimo sutrikimus, kaimo parduotuvių uždarymą, ūkininkų sodybų statybos apribojimus ir restitucijos proceso pabaigą Vilniuje.
Elektros tiekimo sutrikimai Lentvario apylinkėse
Dėl Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstymo įrenginio rekonstrukcijos, beveik 1 tūkst. Trakų rajono vartotojų patyrė elektros tiekimo sutrikimus. Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), pastotė buvo atjungta vieną sekmadienį 8-20 val., o kitą - 8-17 val. Tuo metu buvo keičiamos linijų atramos ir įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidiniu kabeliu.
Elektra nebuvo tiekiama 950 vartotojų Trakų rajone - Būdos trečiajame, Kariotiškių, Moluvėnų, Selioviškių, Raudonės, Kiemeliškių, Raudoniškių, Padvariškių ir Žydiškių kaimuose bei Lentvaryje. ESO klientus informavo SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu. Be to, ESO teigia radusi sprendimą elektros tiekimą perjungti nuo kitos atšakos, dėl to jo sutrikimai palietė 80 proc. vartotojų.
Kaimo parduotuvių uždarymas ir gyventojų susitikimų vietos
Kaimo parduotuvės tampa vis svarbesnės, nes jose susitinka gyventojai ir dalijasi naujienomis bei problemomis. Pasak „Trakų kooperacijos prekybos“ direktorės pavaduotojo Liudo Gliebo, kaime nebeliko nei bibliotekų, nei mokyklų, tad parduotuvėse susitikę žmonės dalijasi kaimo naujienomis ir problemomis.
Ismonių parduotuvėje dirbančios seserys Zofija ir Marija sako, kad pas jas žmonių užsuka vis mažiau. Kooperacijos vadovai neslepia, kad tokias parduotuves nuo užsidarymo gelbėja tik pro šalį važiuojantys poilsiautojai. „Savaitgaliais - jų padaugėja. Pas mus aplinkui yra daug ežerų, tai atvažiuoja tie poilsiautojai“, - teigė Marija.
Pasak „Trakų kooperacijos prekybos“ direktorės pavaduotojo, kaime žmonių mažėja dėl įvairių priežasčių. „Natūraliai - miršta, jaunimas išvažiuoja arba studijuoti, arba išvažiuoja į užsienį užsidirbti ir vietinių gyventojų lieka labai nedaug. Dėl tos pačios priežasties ir yra uždaromos parduotuvės“, - teigė jis.
Realybė tokia, kad didžioji dalis mažesnių kaimų panašėja į dykynę. Ismonių kaime kadaise veikusi mokykla dabar atrodo kaip vaiduoklis, o ant jos užrašytos Maironio eilės, dar geriau iliustruoja esamą kaimo nykimo situaciją.
„Tos kaimiškos teritorijos tikrai išnyks ir jų gelbėti, gal negražiai pasakysiu, ne visai yra prasmės. Ta prasme, tai yra labai didelės investicijos, o žmonės vis tiek bėga iš ten arba sensta gyventojai“, - teigė Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Viktorija Baranauskienė.
Anot „Trakų kooperacijos prekybos“ direktorės pavaduotojo Liudo, per visą „Koops“ parduotuvių sistemą pastaraisiais metais buvo uždaryta apie 15 parduotuvių. Parduotuvėms masiškai užsidarinėjant, labiausiai kenčia ne verslininkai, o toliau kaimuose gyvenantys žmonės.
„Iš tikrųjų, gi ne visi gali kažkur nuvažiuoti ir, kad būtiniausių prekių galima gauti vietoje - čia labai svarbu“, - teigė moteris. Jai pritarė ir prie kaimo parduotuvės kalbintas vyras. „Kaip gali būti kaimas be parduotuvės? Būtinai turi būti kaime parduotuvė. Čia labai daug pagyvenusių žmonių gyvena, iš kur jie maistą gaus?“, - kėlė klausimus jis.
Problema išties rimta, esą, L. Gliebo teigimu, ne visas aplinkines vietoves galima pasiekti autobusu. „Tada žmonės laukia parduotuvių ant ratų, jeigu tokios yra, arba važiuoja jų vaikai, kaimynai, kurie turi transporto priemones, apsipirkti į prekybos centrus“, - pasakojo jis.
Mažuose kaimuose, kuriuose parduotuvės dar nėra užsidariusios, vietiniai gyventojai išleidžia vis mažiau. Ismonių kaimo parduotuvės darbuotojos teigimu, kaimo žmonės - itin taupūs. Tai patvirtino ir L. Gliebus. „Kaimuose gyvena žmonės, kurių pensijos arba uždarbiai labai minimalūs ir priskaičiuotos socialinės pensijos yra labai nedidelės. Jeigu jie galėjo prieš porą metų nupirkti, tarkime, 2-3 kilogramus mėsos už 10 eurų, tai dabar 2 neįperka ir jie perka šlapias dešras, retas, kuris nuperka vytintą produktą“, - teigė jis. Kaimo parduotuvėje dirbančios pardavėjos sako, kad vietiniams gyventojams tokios parduotuvės dar atstoja ir vaistines bei vietą, kurioje galima lengvai susimokėti mokesčius.
Štai palyginimas, kaip keitėsi gyventojų galimybės įsigyti mėsos produktų:
| Laikotarpis | Kiekis mėsos už 10 eurų | Alternatyvus produktas |
|---|---|---|
| Prieš porą metų | 2-3 kg | - |
| Dabar | Mažiau nei 2 kg | Šlapios dešros |
Ūkininkų sodybų statybos apribojimai
Kai kuriems parlamentarams siūlant sugriežtinti ūkininko sodybos statybas - nebeleisti jų statyti mažesniame nei 3 hektarų sklype - yra abejojančių, ar tokie apribojimai reikalingi. Dabar ūkininkai savo sodybas gali statyti ne mažiau kaip 0,5 ha sklypuose.
Todėl, pasak S. Gentvilo, pataisomis ypač siekiama apsaugoti saugomas teritorijas, kurių Lietuvoje yra apie kelis šimtus. Jis prognozuoja, kad įsigaliojus naujai tvarkai, sumažės naujų fiktyvių ūkininkų.
„Per Ūkininkų ūkių įstatymo spragą galima išlįsti - statytis sodybą iš esmės bet kur, todėl realiai nebūdami ūkininkais, žmonės ir pasistato. (...) Pavyzdžiui, Trakų rajone yra 2,5 tūkst. ūkininkų sodybų. Paprastus kursus išsilaikai, gauni ūkininko pažymėjimą, turi šiek tiek žemės ir atseit ūkininkauji. (...) Daugiausia ūkininkų yra Vilniaus apskrityje, nors ten yra mažiausiai derlingos žemės“, - BNS aiškino jis.
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pareiškė, kad diskusija šia tema galima tik apsisprendus, kad „šiandien tokie griežtinimai būtini“.
„Šitoje vietoje reikia dar gerokai padiskutuoti, ar bėra to piktnaudžiavimo apraiškų, ar jis egzistuoja dar. Ar yra dar, abejoju. Per laiką pasikeitė situacija ir dabar yra viskas kitaip“, - teigė parlamentaras, pripažinęs, kad „pačioje pradžioje (nustačius 0,5 ha ribą - BNS) piktnaudžiavimų buvo“.
Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2018 metų sausį šalyje registruota maždaug 122,5 tūkst. Daugiausia - 17,2 tūkst. - ūkininkų yra Vilniaus regione, Kauno - 16,5 tūkst. ir Utenos - 13 tūkst., jie sudarė beveik 40 proc. visų užregistruotų ūkių. Vyrauja maži ūkiai: 30 proc. jų yra vieno - trijų hektarų, 21 proc. - penkių - dešimties hektarų, 18 proc. - dešimties - dvidešimties hektarų.
Ūkininko ūkio įstatymo pataisas siūlo opozicijai priklausantys liberalai S.Gentvilas ir kiti.
Vilniuje bute su šeima gyvenantis Julius nori tapti ūkininku, prieš 2 metus įsigijo pusantro hektaro ploto žemės ūkio paskirties sklypą Molėtų rajone.
D. Kazėnaitė atskleidė dar laukiančios vestuvių šventės detales: „Abu vieningai sutarėme dėl vietos“
„Nusprendėm jau senokai, turbūt jau kai su žmona susipažinom, kad mūsų yra svajonė kažkada išsikelti į užmiestį, gyventi, užsiiminėti savo žemės ūkiu, ir visą laiką būti šalia gamtos“, - pasakojo vilnietis Julius Petrulis.
Julius jau planuoja užsiimti šilauogių verslu. „Kadangi turėjom šiek tiek tos patirties su šilauogėmis, tai nusprendėm, kad būtų protinga panaudoti tą patirtį, įrengti šilauogių ūkį. Tapom jaunaisiais ūkininkais, baigėm mokslus“, - tikino Julius.
Julius jau spėjo gauti ir Europos Sąjungos paramą. „Kreipėmės 30-iai tūkstančių, šiuo metu gavome 80 procentų. <...> Žinome, iš kur pirksim sodinukus, žinome, iš kur pirksim durpes, visi šitie dalykai padaryti. Plius sklypui, kiek ten reikėjo įsirengti padaryta, ir kelias atvestas, čia jau savo lėšomis, elektrą pusantrų metų užtruko derinti“, - pasakojo vilnietis.
Julius norėtų savo žemėje prie Molėtų pasistatyti sodybą. Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu ūkininkas turi pusę hektaro žemės, jis gali statyti lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau Seimas šią tvarką pakeitė.
Žemės ploto reikalavimą pakėlė iki 2 hektarų, ir įvedė ribojimą, kad sodybą gali statyti tik tie asmenys, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
„Tiesiog nebebus galimybės. Tiems, kurie nori pasinaudoti ūkininko sąlygomis, nedirbdami ūkininkais, ir negauti tos galimybės statytis taip, kaip ūkininkams yra numatyta įstatyme“, - aiškino Seimo narys, liberalas Viktoras Pranckietis.
Seimo nariai kalba apie vadinamuosius „sofos“ ūkininkus, kurie neūkininkauja, bet naudojosi statybų lengvatomis - statosi sau sodybas ir imituoja ūkinę veiklą.
„Šiuo metu deklaruojamų, kurie deklaruoja žemes yra apie 120 tūkstančių, tačiau realiai ūkininkaujančių yra apie 30 tūkstančių. <...> Nusiperka tos žemės 3 hektarus ir po to 50 arų pasidalina ir štai tas ūkininko ūkis. <...> Vilniaus rajonas, Trakų rajonas, Klaipėdos rajonas, Kauno rajonas, bet realiai ūkininkaujančių nėra. Čia tik tai dėl to, kad pasinaudotų dėl sodybos statybų“, - teigė Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
Įstatymo pataisos numato, kad nauja tvarka nebus taikoma ūkininko sodyboms, kurių statybą leidžiantys dokumentai jau išduoti arba šie statiniai pradėti statyti. Tačiau ūkininkai, kurie visų reikalingų dokumentų dar nesusitvarkė, lieka įstatymų paraštėse.
„Dar negautas statybų leidimas, o įstatyme aiškiai parašyta. <...> Nebeužtenka to mūsų turimo pusantro hektaro ir dar turi būti deklaravęs pajamas trejus metus iš ūkio veiklos. Mums kaip jauniems ūkininkams buvo visiškai suprantama, kad niekaip nepasieksim, tuo labiau, kad šiuo metu gyvenam Vilniuje, dirbam samdomus darbus. <...> Su šituo įstatymu tampa ta investicija bevertė“, - piktinosi Julius.
Žemės ūkio ministerija mano, kad jau priimtas pataisas reikia tobulinti - preliminariai skaičiuoja, kad dėl naujos tvarkos nukentės šimtai sąžiningų „ne sofos“ ūkininkų.
„Ypač jauniesiems ūkininkams arba tiems, kurie plėtoja specifines žemės ūkio šakas, uogininkystė, sodininkystė, ypač šiltnamių verslas, taip pat fermų, gyvulininkystės plėtra. Čia matom tam tikrų grėsmių. Ir pusės hektaro šiltnamio plotas yra pakankamai didelis, o artėjant prie hektaro galėtų būti vadinamas ir labai dideliu“, - teigė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
Idėja keisti įstatymą kilo dėl to, kad turtingi „sofos“ ūkininkai pradėjo statyti sodybas saugomose teritorijose.
„Mes visų pirma pastebėjom, kad labai dažnai 50 arų statoma sodyba, saugomose teritorijose, gražiausiose vietose, ir norėdami apsaugoti tas gražiausias vietas, „Natūra 2000“ vietas, registravom projektą. <...> Matom, realiai Trakuose, Vilniaus rajone daugiausiai yra šitų ūkininkų. <...> Ūkininko ūkio sodybos tapo tokiu lengvu prasmukimu, pasinaudojant įstatymo lengvata tarsi ūkininkams, bet realiai turtingiems žmonėms įsikurti gražiausiose vietose“, - aiškino Seimo narė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
Jaunuosius ūkininkus vienijanti organizacija supranta Seimo norą pažaboti „sofos“ ūkininkus, tačiau aiškina, kad reiktų įvesti kitus kriterijus piktnaudžiavimui suvaldyti.
Esą Seimo priimtos pataisos tarnauja stambiųjų ūkininkų naudai, nes sklypai iki 2 hektarų gerokai atpigs ir juos galės lengvai supirkti stambiausieji ūkininkai.
„Galbūt reikėtų išskirti problematines teritorijas, kurios šiai dienai turi problemų. Galbūt atriboti Vilnių, atriboti Trakus. Jeigu tai yra kaimo vietovėje ir pasistato gražią sodybą, aš nematau nieko tokio blogo, kiekvienas žmogus kaimui yra svarbus. Reikia džiaugtis, kad kaimuose stato, o miestus didžiuosius atskirti“, - siūlė Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Seimo nariai žada įstatymą taisyti, jei dėl naujos tvarkos nukentės per daug tikrųjų ūkininkų. „Gal reiks kažkokią pataisą, kad praleistume, kad tie kurie jau buvo, toks pereinamasis laikotarpis būtų, suspėtų tie, kurie išsiėmė, teisėti lūkesčiai būtų įgyvendinti“, - teigė K. Starkevičius.
„Mes dar tikrai turėsim laiko padiskutuoti, kiek čia tokių žmonių likusių už brūkšnio, ar tai yra didelė problema, ar 5 žmonių problema ir kaip tą galima išspręsti“, - tikino A. Gedvilienė.
Nors Ūkininko ūkio įstatymo pataisas Seimas jau priėmė, galutinį žodį šią savaitę tars Prezidentūra, Gitanas Nausėda gali arba pasirašyti, arba vetuoti pakeitimus.
Restitucijos proceso pabaiga Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė užbaigė grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimą ir perdavimą Nacionalinei žemės tarnybai. Šis procesas truko dešimtmečius.
„Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui, dažnai susidurdavome su restitucijos procesu - pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę. Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 -169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų. Sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas vyko iki nacionalizacijos buvusiuose rėžiniuose kaimuose, kurie šiuo metu jau seniai tapę miesto dalimi. Juose žemė gyventojams buvo padalinta įvairaus dydžio rėžiais ir nebuvo suformuota atskirų sklypų, todėl grąžinimas buvo komplikuotas. Tačiau pagaliau ir šiose vietovėse sklypų projektavimas taip pat baigtas.
Gyventojai, kurių pageidaujama susigrąžinti žemė teisės aktų nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinta natūra, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti už tokią žemę mišku.
Užbaigti restitucijos procesą Savivaldybei buvo itin svarbu, nes pasikeitus įstatymui nuo šių metų sausio 1 d. savivaldybės nebegali pačios projektuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui. Dabar tai darys tik Nacionalinė žemės tarnyba.