Statybos leidimas Natura 2000 teritorijose: Kada jis reikalingas?

Statybos procesas Lietuvoje, ypač saugomose teritorijose, reikalauja atidaus planavimo ir atitikties teisiniams reglamentams. Vienas iš svarbiausių aspektų yra statybos leidimo gavimas, kuris užtikrina, kad statybos darbai atitinka aplinkosaugos ir teritorijų planavimo reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas statybos leidimas "Natura 2000" teritorijose, kokie yra nesudėtingi statiniai ir kokie dokumentai reikalingi norint gauti leidimą.

"Natura 2000" teritorijų pasiskirstymas Europoje

Statybą leidžiantys dokumentai ir jų svarba

Norint sužinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.

Nesudėtingi statiniai: Kada reikalingas leidimas?

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Nesudėtingieji statiniai skirstomi į I ir II grupes, nuo kurių priklauso ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pavyzdžiui, tvora priskiriama I grupei kai jos aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, o II grupei priskiriama kai jos aukštis > 2 iki ≤ 5 m. Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.

Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv.

Nuo lapkričio 1 d. keičiasi ir kai kurių nesudėtingųjų statinių parametrai. Nesudėtingųjų II grupės gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių pastatų didžiausias aukštis yra 5 m ir didžiausias bendras plotas 50 m2 (šiuo metu didžiausias aukštis 8,5 m ir didžiausias bendras plotas 80 m2); sodo namai nebėra priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, nuo lapkričio 1 d. jie priskiriami prie II grupės, kurių didžiausias aukštis 5 m ir didžiausias bendras plotas 50 m2 (seniau buvo didžiausias aukštis 8,5 m ir didžiausias bendras plotas 80 m2).

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose. Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. eurų. Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.

Statybos leidimas Natura 2000 teritorijose

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedas

Nuo 2020 m. liepos 29 d. 1. Leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

• 1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį;
• 1.2. mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
• 1.3. statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;

2. Leidimas rekonstruoti statinį privalomas šiais nesudėtingojo statinio rekonstravimo atvejais:

• 2.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41] - rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;
• 2.2. mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) - rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį;
• 2.3. rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

4. Be Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas:

• 4.1. atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingojo pastato, paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
• 4.2. atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940 [8.24], Nr.

Supaprastintas statybos projektas

Svarbu suprasti tai, kad bendruoju atveju, kada reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesudėtingųjų statinių statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, o tais atvejais, kada nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento - statytojas (užsakovas) gali pasirinkti ar rengti supaprastintą statybos projektą ar ne, kaip nurodyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Norint tiksliai atsakyti į šį klausimą, visų pirma, reikia suprasti tai, kas yra nurodyta statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose:

1. Statybos įstatymo 24 str. 1 punkto 6 papunktyje yra nurodyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas;
2. Statybos įstatymo 24 str. 3 punkte nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus;
3. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad leidimas statyti naują statinį išduodamas: naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
4. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas..>” 3 priedo 1 punkte yra pateikti atvejai, kada privaloma gauti leidimą statyti naują nesudėtingą statinį:
   • a. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
   • b. mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
   • c. statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
   • d. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;
   • e. statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus.

Apibendrinant būtų galima pastebėti, jog nėra taip paprasta atsakyti ar planuojant statyti nesudėtingos kategorijos statinį reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pasirengti supaprastintą statybos projektą.

Statybą leidžiančius dokumentus išduodančios institucijos

Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau - meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.

Kada reikalingas sutikimas?

Statybos įstatymo 27 straipsnyje numatytais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Kokie dokumentai reikalingi?

Pateikiami šie dokumentai:

• 12) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
• 14) žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje.

Projektinių pasiūlymų vertinimas

Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš priimdamas sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams, padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendiniams įvertinti pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, jis kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).

Statybą leidžiančio dokumento išdavimas

Šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai.

Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).

tags: #ar #reikalingas #statybos #leidimas #natura #2000