Žvelgiant į ilgojo laikotarpio duomenis, akivaizdu, jog didžiausiu būsto pardavimo ir nuomos kainų augimu Europoje išsiskiria Baltijos šalys.
Remiantis Eurostato pateikiama statistika, Estijoje kainos šoktelėjo daugiau nei dvigubai - 223 proc. Antroje vietoje lieka Vengrija, kurioje kainos augo 207 proc., trečia yra Lietuva su 170 proc. ir ketvirta Latvija su 140 proc. brangusiu būstu. Reikšmingai būstas brango ir Čekijoje (125 proc.), Austrijoje (108 proc.) bei Liuksemburge (101 proc.). O štai Italijoje per 14 metų būstas 8 proc. atpigo, taip pat pigo ir Kipre, tik mažiau - 1,2 proc.
Spartus Atsigavimas Po Krizės
Anot „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, tokį spartų būsto kainų augimą per pastaruosius 15 metų lėmė bent kelios priežastys.
„Visų pirma, tai dėl per didelio gyventojų ir verslo skolinimosi tempo Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinka itin nukentėjo nuo globalios finansinės krizės 2008-2010 metais. Tuo metu didelė dalis gyventojų ir verslo negalėjo aptarnauti prisiimtų įsipareigojimų, todėl fiksavome didžiausią NT kainų nuosmukį Baltijos šalių istorijoje, kuris iš esmės baigėsi 2010 metais. Būtent tais metais būsto kainų palyginamoji bazė buvo itin žemame lygyje, todėl nenuostabu, kad skaičiuojant nuo to laikotarpio fiksuojame tokį spartų turto vertės ar nuomos kainų prieaugį.
Antra, tai po finansinės krizės Baltijos šalių ekonomikos sparčiai atsigavo, kas lėmė ženklų žmonių pajamų augimą bei būsto įperkamumo gerėjimą. Tuo metu Baltijos šalys prisijungė prie euro zonos, o žemos palūkanos ilgą laiką skatino tiek visos ekonomikos, tiek nekilnojamojo turto rinkos plėtrą ir tuo pačiu, spartų būsto kainų augimą“, - dėstė R. Reginis.
Jis atkreipė dėmesį, kad jei Baltijos šalių ekonomikos pakankamai greitai pradėjo atsigauti po globalios finansinės krizės, tai dalies šalių problemos pagilėjo ir užsitęsė.
„Tebesitęsianti euro zonos skolų krizė ir su dideliais finansiniais ir ekonominiais iššūkiais susidūrusios Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija (PIGS), privertė ECB imtis žingsnių, kurie padėtų šioms šalims susitvarkyti su iškilusiais iššūkiais bei paskatintų euro zonos ekonomikos atsigavimą. Paskatintos žemų palūkanų normų Lietuvos ir Estijos nekilnojamojo turto rinkos pakankamai greitai vėl įžengė į sparčios plėtros etapą ir 2015-2019 metų laikotarpis pasižymėjo stabiliu kainų augimu, sparčiai augančiomis būsto plėtros apimtimis ir augančiu pasitikėjimu visa nekilnojamojo turto rinka“, - aiškino NT analitikas.
Augusios Pajamos bei Pagerėjusi Būsto Kokybė
Kadangi Eurostatui duomenis apie būsto kainų pokyčius teikia šalių statistikos tarnybos (Lietuvoje - Valstybės duomenų agentūra), tai priklausomai nuo naudojamos skaičiavimo metodikos, apibendrintam rezultatui įtakos turi ir besikeičianti būsto rinkos struktūra šalyje, įvardijo R. Reginis.
Pvz., Lietuvoje nuo 2010 metų fiksuojamas spartus naujo ir kokybiškesnio būsto dalies augimas, kuris taip pat prisideda prie bendro būsto kainų lygio augimo.
„Paprastai tariant, tai besivystančių šalių rinkos dažniausiai ir pasižymi didesniais pokyčiais“, - tikino NT analitikas.
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas tokį šuolį taip pat aiškino dviem pagrindiniais rodikliais. Visų pirma, įperkamumu ir ekonomine situacija.
„Jeigu mes žiūrėsime toje pačioje ES, tikriausiai žmonių pajamų lygis bus pakilęs vos ne didžiausiu procentu. Antras rodiklis - paties būsto kokybė. Labai staigiai kilo energinė klasė, statyba gerėjo ir efektyvėjo, modernėjo. Iki 2000-ųjų apskritai dar dominavo sovietinė statyba. Per gana trumpą NT istorijos laikotarpį, 20 metų, mūsų rinka išgyveno kardinalų kokybinį šuolį - iš sovietinių technologijų perėjom į A+ ir A++ klases“, - nurodė NT ekspertas.
Anot jo, jei pažiūrėsime, kiek Lietuvoje kilo būsto kainos ir kiek kilo pajamos, tai greičiausiai pastarosios procentiškai kilo daug labiau.
M. Mikočiūnas pabrėžė manantis, kad toks kainų augimas atrodo normalus - vis dėlto, reikia atsižvelgti ne tik į pagerėjusią būsto kokybę, bet ir į tai, jog statyboje nemažą kaštų dalį sudaro darbo jėga, kuri stipriai pabrangusi taip pat.
Savo ruožtu „SEB“ banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat antrino, kad Baltijos šalių išskirtinumas - spartus atlyginimų augimas.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistikos duomenimis, 2010-ųjų metų pirmą ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 458 eurus į rankas, o šių metų pirmąjį ketvirtį - 1333 eurus į rankas.
„Nuo 2010 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 191 proc. Žiūrint iš teorinės pusės, kas lemia būsto kainų pokyčius, tai yra pajamos, demografinė situacija, kaip keičiasi gyventojų skaičius, paskui yra palūkanos, finansavimo sąlygos ir pasiūla - kiek būsto paduodama į rinką. Bet iš esmės, pagrindinis veiksnys yra pajamos.
Tik tiek, kad 2010 m., prisiminkime, dar buvo tokie pokriziniai, kai būsto kainos dar buvo dugne. Jos pradėjo kristi 2008-ųjų pabaigoje, 2009-2010 m. dar buvo tokie kainų kritimo metai. Tai lyginame su pačiu dugnu. Jeigu lygintume su kokiais 2007-2008 m., tokio augimo gal net ir nebūtų“, - pastebėjo T. Povilauskas.
Kainos Ilgalaikėje Perspektyvoje Dar Gali Kilti
Pasak ekonomisto, per pastaruosius 3 metus, ypač, kai šoktelėjo palūkanų normos nuo 2022-ųjų ir turėjome pandeminį būsto kainų augimą, gerokai viršijusį pajamų augimą, būsto įperkamumo rodikliai stipriai pablogėjo.
Tačiau lyginant ilgesnį laikotarpį, įperkamumas dabar yra geresnis nei prieš 15 metų.
T. Povilauskas įvardijo, kad lyginant Vilnių su kitomis ES sostinėmis pagal įperkamumo rodiklius, šiuo metu jis nėra tarp pigiausių sostinių, tačiau nėra ir lyderis.
„Sakyti, kad esame labai aukštai su kainomis ir įperkamumo rodikliai yra prasti, negalima. Galima atsiversti Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko detalius skaičiavimus, kur teigiama, kad būsto kainos yra šiek tiek pervertintos, bet kalbama apie iki 10 proc. būsto kainų fundamentalų pervertinimą.
Visa tai rodo, kad jei mes savo šalyje sugebėsim išlaikyti tokį pakankamai spartų gyventojų pajamų augimą, tarp 5 ir 10 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą, tai tikėtis tų kelių procentų būsto kainų augimo ilgesniu laikotarpiu yra pakankamai racionalu ir logiška“, - įžvalgomis dalinosi T. Povilauskas.
Tuo metu M. Mikočiūnas taip pat tikino, jog kainų pokyčiams reikšmės turi keli veiksniai. Pasak jo, pastaruosius 6-7 metus NT kainos kilo lėčiau negu žmonių darbo užmokesčiai.
„Jei žiūrėsime nuo kokių 2015 metų, tai įprastai NT kainos kildavo apie 6-7 proc. per metus, o darbo užmokesčiai - apie 12-14 proc. Dėl to 2020-2021 m. buvo momentas, kai įperkamumas buvo labai aukštame lygyje.
Įperkamumo indeksas skaičiuojamas pagal tai, kiek metinių arba mėnesinių atlyginimų žmogui reikia tam, kad jis įsigytų 1 kv. metrą NT už vidutinę rinkos kainą. Tai tas rodiklis buvo labai geras.
Tada staiga per kovidinį laikotarpį darbo užmokesčio kilimas staiga sumažėjo, o NT kainos smarkiai šovė į viršų, apie 50 proc. per porą metų. Tos svarstyklės persisvėrė į kitą pusę.
Dabar jau porą metų NT kainos nebekyla. Susitvarkius, praėjus tam pandeminiam laikotarpiui, pradėjo augti darbo užmokesčiai. Pinigų rinkoje atsirado nemažai, vėl atlyginimai pradėjo kilti, vėl darbdaviai konkuruoja. Tos svarstyklės dabar vėl atgal sveriasi. Nėra, kad jos atsisvėrė, bet per pastaruosius porą metų atlyginimai pakilo bendrai apie 20 proc., o NT kainos tai nekilo. Tai sakyčiau, kad dabar esame balanse, įperkamumo indeksas nei geras, nei blogas. Jis tiesiog per viduriuką“, - aiškino M. Mikočiūnas.
Eksperto teigimu, jeigu įperkamumas gerės, žmonių atlyginimai kils, tuomet neišvengiamai ir NT kainos pradės augti. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nors kainos per pastaruosius porą metų pernelyg nenukrito, sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo.
„Pastaraisiais mėnesiais jaučiamas padidėjęs rinkos aktyvumas dėl dviejų faktorių - palūkanų normos ir geopolitinės situacijos. Pastaruosius 2-3 mėnesius jie pasikeitę į teigiamą pusę. EURIBOR sumažėjo, geopolitinė įtampa atslūgo. Automatiškai iš karto pasijautė tai ir NT rinkoje.
Manau, kad ir šie faktoriai nebus paskutiniai, kurie lems NT kainą. Jos dabar nekyla labiausiai dėl to, kad nėra didelės paklausos. Jei tik pradėtų aktyviai pirkti, manau, kad neišvengiamai kiltų kainos“, - atkreipė dėmesį M. Mikočiūnas.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad auganti vidutinė kaina neturėtų tapti priežastimi šiandien nepirkti nuosavo būsto.
Anot jo, konkrečių butų kainos buvo ir yra gana skirtingos, o geopolitinė situacija ir su ja susijusi infliacija, statybinių medžiagų rinkos pokyčiai, neteikia vilčių, kad nekilnojamojo turto kainos mažės. Be to, jei kainos ir mažėtų, tai nepadengs nuomai išleistų pinigų.
Ką vertėtų matyti už vidutinės kainos?
Kaip skelbia Statistikos departamentas, per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuotas kiek mažesnis parduodamo būsto sandorių skaičius, bet tai nestabdo naujo gyvenamojo būsto statybos - pastatyta 2 080 naujų gyvenamųjų namų su 3 198 butais, iš kurių 32,8 proc. yra Vilniuje. Per tą pati laikotarpį iš pradėtų statyti 1 813 naujų gyvenamųjų namų su 5 185 butais, Vilniuje yra 42,7 proc.
Tad ieškant būsto pirmiausia reikia apsispręsti, kokiame bute norėtumėte gyventi. Rinkoje siūlomi ekonominiai, vidutiniai ir prestižiniai butai. Nuo to, kokių butų rinkoje daugiau atsiranda, keičiasi ir vidutinė būsto kaina.
Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertai, jei rinkoje yra daugiau ekonominės klasės būsto, pigesni butai mažina vidutinę būsto kainą ir gali susidaryti įspūdis, kad kaina nedidėja. Ir atvirkščiai, jei rinkoje atsiranda daugiau prestižinių ir brangesnių butų, vidutinė kaina išauga ir susidaro įspūdis, kad būstas labai sparčiai brangsta.
Kitas klausimas, į kurį renkantis būstą reikia atkreipti dėmesį, yra gyvenamojo namo vieta. Nekilnojamojo turto agentūros Ober-Haus duomenimis, gegužės mėnesį naujos statybos vieno kambario butų kainos, priklausomai nuo vietos, skyrėsi beveik 60 proc. Kvadratinis parduodamo buto Vilniuje su daline apdaila metras nuo buvo nuo 1600-2000 iki 3700-5500 eurų.
Taigi nuosavas būstas - reali ir įgyvendinama svajonė - būsto rinka Vilniuje siūlo platų pasirinkimą. Juo labiau, kad nekilnojamojo turto rinkoje - nemaža butų, esančiuose senos statybos gyvenamuosiuose pastatuose, pasiūla. Vieno kambario kvadratinio metro kaina net prestižiniuose sostinės rajonuose yra 25-30 proc. mažesnė.
Pigimo Tendencijų Neįžvelgia
Taigi, kaip teigia nekilnojamojo turto analitikas Tomas Sovijus Kvainickas, tikėtis būsto pigimo nevertą. Naujo būsto kainų augimą lemia kelios priežastys: neapibrėžta geopolitinė situacija, infliacija ir dėl karo Ukrainoje rekordiškai išaugusios statybinių medžiagų kainos. Juk vienos svarbiausių statybinių medžiagų tiekėjų buvo Rusija, Baltarusija, Ukraina. Dėl sankcijų prekybos santykiai nutraukiami su Rusija ir Baltarusija, o prekybiniams santykiams su karo niokojama Ukraina atstatyti prisireiks laiko.
Nekilnojamojo turto plėtotojams aišku, kad statybų išlaidos nemažės ir kad pigiau būsto nepastatyti.
Prie būsto kainų augimo prisidėjo įvestas infrastruktūros plėtros mokestis.
Anksčiau Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis.
Motyvuojant, kad tai iškreipia rinką, nes pirmiesiems plėtotojams tekdavo į infrastruktūrą investuoti didesnes sumas, nustatyta nauja tvarka - statytojai turi sumokėti infrastruktūros įmoką. Statant daugiabučius gyvenamuosius namus prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose Vilniaus miesto teritorijose įmokos tarifas siekia 30 neprioritetinėse zonose - 50 ir į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse zonose 18 eurų už kvadratinį metrą.
Statybos išlaidas didina ir poreikis statyti aukštesnės energetinės klasės namus, ir žadamos kelti palūkanos. Visa tai rodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje nėra požymių, jog naujo būsto kainos gali mažėti, nes nė vienas nekilnojamojo turto plėtotojas nedirbs nuostolingai ir visas tas išlaidas įskaičiuoja į parduodamo būsto kainą.
Nepaisant visų nekilnojamojo turto rinkos svyravimų, kurie ekspertų pastebėjimu buvo, yra ir bus visais laikais, sprendžiantiems klausimą pirkti būstą ar nuomoti, analitikai pataria rinktis pirkimą. Viena tokios rekomendacijos priežastis - šių metų pavasarį išaugusios būsto nuomos kainos, nes vienu metu Vilniuje reikėjo apgyvendinti apie 20 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių.
Smarkiai išaugusi paklausa sumažino pasiūlą ir išaugino kainas. Gyvenimo tiesa - išaugusios kainos prie buvusiųjų nebesugrįžta.
Kita priežastis, skatinanti įsigyti nuosavą būstą, ekonominis naudingumas - dažniausiai nuoma būna didesnė už paskolos įmoką bankui. Todėl užuot kas mėnesį nemažą sumą mokėjus būsto savininkui, tą pačią sumą, o gal ir mažesnę, ekonomiškiau skirti paskolos įmokai, įsigyjant nuosavybę.
Palangoje nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius 5 metus patyrė vieną didžiausių šuolių šalyje. Kuklaus butuko atokesnėje nuo jūros, pavyzdžiui, Ganyklų gatvėje, mokestinė vertė prieš 5 metus buvo 50 tūkst. eurų. Tačiau dėl koronaviruso ir konfrontacijos su Rusija sukeltos kainų pasiutpolkės dabar tą patį butą Registrų centras vertina kone trigubai brangiau - 120 tūkst. eurų. O štai arčiau jūros, Birutės gatvėje 90 tūkst. eurų kainavęs butas dabar vertinamas 220 tūkst. eurų. Panašiai, iki 150 proc., kainos per šį laiką pakilo kone visoje Palangoje.
Kitąmet įsigalios valdančiųjų priimti NT mokesčio pakeitimai. Registrų centras savo tinklalapyje jau skelbia ir atnaujintas, prie dabartinių rinkos kainų priartintas, žmonių nekilnojamojo turto vertes, pagal kurias nuo kitų metų skaičiuos ir mokesčius.
„Staigus pokytis yra lyginant 2020 m. nustatytas rinkos vertes su 2025 m., tai 5 metų pokytis“, - komentuoja Registrų centro atstovė Lina Kanišauskienė.
Kam Teks Mokėti NT Mokestį
Po ilgų svarstymų ir protestų Seimas nusprendė nuo kitų metų pagrindiniam būstui įvesti 450 tūkst. Eur. neapmokestinamąjį dydį, kuris dvigubės, jei būste bus antras bendrasavininkis. Viršijant šias grindis, mokestis sieks nuo 0,1 iki 1 proc. ir konkretų jo dydį dar turės nustatyti savivaldybės. O ne pagrindinio būsto mokestis grės jau nuo 50 tūkst. eurų būsto vertės.
Ir štai Vilniuje už, pavyzdžiui, senos statybos 50 kvadratinių metrų butą miegamajame rajone teks mokėti nuo 100 eurų, Kaune - nuo 60, Klaipėdoje - nuo 50, o Palangoje ir Neringoje mokesčiams teks pakloti 200-300 ir daugiau eurų per metus.
„Seimas priėmė NT mokestį, padarė jį tokį, kad apsaugotų kuo didesnį ratą savininkų. Kartelė labai aukšta. Mačiau pasikeitusias vertes nuo 2026 m., kiek teko susipažinti, panašios į tas, kokių ir tikėjomės“, - teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Įspėja, kad Brangs Nuoma
Visgi ekonomistas Marius Dubnikovas prognozuoja, kad dabartinio Seimo įvesti NT mokesčiai skausmingiausiai kirs didmiesčių ir kurortų gyventojams - juose gyvenančiai vidurinei klasei ir savo būsto neturintiems nuomininkams, kuriems savininkai tiesiog padidins nuomos kainą.
„Turtingi žmonės susimokės mokestį, bet tie, kas mokės mokestį už nuomojamą būstą, mokės tie, kurie nuomojasi. Daug žmonių, kurie nuomojasi būstą, jiems nuoma pabrangs“, - teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius prognozavo, kad naują NT mokestį mokėti teks apie 90 tūkst. savininkų, kurie į biudžetą per metus sumokėtų apie 10 mln. eurų.
Vasarą iš sąstingio pajudėjusi nekilnojamojo turto (NT) rinka rodo, kad pardavimo procesas vėl aktyvėja. Registrų centro duomenys rodo, kad vasarą NT rinka aktyviau pajudėjo iš vietos - augo tiek individualių namų, tiek butų pardavimo skaičiai.
Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą įvyko 950 individualių gyvenamųjų namų sandorių, o šiemet liepą - 1 054. 2023 m. rugpjūtį - 1 030 sandorių, šių metų rugpjūtį - 1 096. Rinkoje gerėja ir butų sandorių situacija - praėjusių metų liepą parduoti 2 259 butai, šių metų liepą - 2 502. Praėjusių metų rugpjūtį tokių sandorių buvo 2 581, šių metų - 2 743.
„Rugsėjis buvo dar vienas nuosaikaus optimizmo NT sandorių rinkoje mėnuo. Žvelgiant į keleto pastarųjų mėnesių rezultatus, galima teigti, kad rinkai pavyko atsispirti nuo dugno, fiksuoto metų pradžioje. Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 81,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 3,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 10,3 tūkst. NT savininkų pasikeitimų - 7,8 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį (9,6 tūkst. NT objektų), bet 0,7 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst.
NT brokerių bendrovės „Capital“ brokeris Paulius Sipavičius LRT.lt komentavo, kad dar 2022 m. „Be abejonės, įtakos tam turėjo ir Rusijos karas Ukrainoje. Dalis lietuvių, apimti baimės, kad karas gali priartėti ir prie Lietuvos, pardavė savo turtą ir išvyko svetur.
„Lygiai po dvejų metų, 2024 m. birželį, Europos Centrinis Bankas (ECB) oficialiai paskelbė apie palūkanų mažinimą, karo baimė pamažu išblėso ir po ilgesnio laiko žmonės lengviau atsikvėpę ėmė grįžti prie savo planų pirkti būstą, kadangi poreikis niekur nedingo.
„Kainos nekrito (skirtingai nuo Latvijos ar Estijos), bet ir nekilo. Tam tikra prasme užsifiksavo. Tiesiog nukrito aktyvumas. Kam labai reikėjo parduoti, užtekdavo 5-10 proc. Akivaizdu, kad ekonomika pamažu atsigauna ir vis daugiau žmonių tai supranta.
2023 m. pabaigoje EURIBOR rodiklis viršijo 4 proc., o lapkričio pradžioje 6 mėn. „Prognozuojama, kad 2025 m. vasarą jau bus 2,25 proc. Akivaizdu, kad ekonomika pamažu atsigauna ir vis daugiau žmonių tai supranta. Dar vienas svarbus faktorius, kad šiemet Lietuvoje vidutinio atlyginimo augimas yra didesnis nei NT kainų“, - kalbėjo P. D.
„Pagrindinės priežastys buvo dvi: tai, kad jie nebegali įpirkti buto Vilniuje, ir tai, kad nori turėti savo būstą prie jūros. Perkančiųjų nuomai šiek tiek sumažėjo, bet nežymiai. Apskritai nuomai dažnu atveju perka ne turėdami tikslą gauti kuo didesnę grąžą iš nuomos, o siekdami saugiai investuoti pinigus.
Šiuo metu pirkti 1-2 kambarių butą, kad būtų galima jį nuomoti ir iš to uždirbti, nėra geriausias laikas. Geriausiu laiku tokių butų nuomos grąža siekdavo nuo 7 iki 12 proc. per metus, o šiuo metu tesiekia 4-6 proc. Matome ir tikimės, kad ateinančiais metais kainos gali augti nuosaikiai, kokiais 5 procentais.
„Jeigu nebus „juodosios gulbės“ karo pavidalu ar kito dramatiško įvykio, turime gana nuosekliai augančias ekonomikos tendencijas, augančius atlyginimus, mažėjančias palūkanas. Sudėjus šį kokteilį, tikėtina, kad tas aktyvumas didės. Lietuvio noras nusipirkti būstą, o ne jį nuomotis niekur nedingo, tai amžina ir nepajudinama.
Pirmąjį būstą įprastai perka jaunas, susiporavęs arba savarankišką gyvenimą pradėjęs žmogus. Didelės rinkos dalyvių drąsos nėra, natūralu, kad yra infliacija, kaštų augimas, statybos irgi kiek brangsta, o našta persikelia pirkėjui.
„Paskutiniais Lietuvos banko apklausų duomenimis, tik maža dalis bankų ir namų ūkių dar tikisi būstų kainų kryčio. Kainų korekcijos, tikėtina, nebesulauksime, tad kainų lygis liks išaugęs. Kita vertus, susikaupęs neparduotų būstų fondas kurį laiką ribos spartesnį kainų augimą. Atsigaunantis pardavimas galiausiai turėtų išjudinti sulėtusias statybas ir mažinti rizikas, susijusias su pasiūlos stygiumi.
Vis dėlto tebėra rizikos, kad paklausai atsigavus greičiau, nei dabar tikimasi, naujų pastatų plėtra įsibėgės gerokai lėčiau, o tai lems spartesnį būsto kainų augimą“, - sakė D.
„Paprasta logika, kad, nominalaus darbo užmokesčio augimo tempui viršijant prekės kainos augimo tempą, prekė tampa vis labiau įperkama, negali būti perkeliama būstų sandoriams. „Asmeniui nepakaks tik būsto teikiamos naudos, jis pirks ir vartos taip pat ir kitas prekes, tad, vertinant šią rinką, reikia operuoti ne nominaliomis, o realiomis gyventojų pajamomis.
Sprendimui pirkti įtaką daro ne nominalios gyventojų pajamos, o realios pajamos, atspindinčios perkamąją pinigų galią. Kai gyventojų perkamoji galia auga, jie visokių prekių nuperka daugiau, tačiau labiausiai šiuos pokyčius jaučia ilgalaikio ir ne pirmo būtinumo vartojimo prekių segmentai.
Pasak A. „Tam reikia dar keleto žemos infliacijos ir pastebimo ekonomikos augimo metų. Iš vienos pusės nekilnojamojo turto rinkos plėtrai yra būtinos žemesnės palūkanos, nei jos yra dabar, tačiau tai nėra vienintelė sąlyga, kurią reikia išpildyti.
„Gyventojai dažniausiai pradeda būsto paiešką nuo finansinių galimybių įsivertinimo ir tinkamų mikrorajonų atrankos. Kalbant apie ekonominio ir vidutinio segmento būstą, pirkėjus galima paskirstyti į dvi kategorijas - vieniems privaloma atvykti į darbą fiziškai, kiti gali dirbti iš namų.
Jam antrino ir M. „Taip pat svarbu, kuriame miesto gale darbovietė, darželiai, mokyklos, artimiausi draugai, giminės.
tags: #nekilnojamas #turtas #kainj #kritimas