Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje išgyvena įdomų laikotarpį, kupiną pokyčių ir naujienų. Būsto rinka aktyvi, investicijos auga, tačiau kartu kyla klausimų dėl mokesčių, kainų ir kitų svarbių aspektų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius NT ir statybų sektoriaus įvykius.
NT Rinka: Kainos ir Sandoriai
Butų ir namų pardavimų skaičius verčia pripažinti - nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Būsto rinkoje kai kuriuose miestuose sandorių ir rezervacijų yra dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, o dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų.
Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvo parduoti 507 butai - dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, praneša nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „EIKA Development“. Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,5% (2025 metų rugpjūčio metinis augimas siekė 8,2%).
2025 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,3%, 1,3%, 1,1%, 0,7% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.850 Eur (+37 Eur/m²), 2.002 Eur (+25 Eur/m²), 1.863 Eur (+21 Eur/m²), 1.242 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.219 Eur (+3 Eur/m²). Per metus (2025 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2024 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 8,9%, Kaune - 11,6%, Klaipėdoje - 9,1%, Šiauliuose - 9,2% ir Panevėžyje - 9,0%.
VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje namų ir butų įsigyta 16 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Apskritai, būsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo fazėje ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardavėjų, tiek ir pirkėjų lūkesčiai, o metinis butų pardavimo kainų augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vidurio.
Būsto kainų pokyčiai didmiesčiuose
Šalies būsto rinkai išlaikant teigiamus aktyvumo rodiklius, būsto kainų augimo tempas didmiesčiuose toliau didėja.
| Miestas | Vidutinė kaina (Eur/m²) | Mėnesio pokytis | Metinis pokytis |
|---|---|---|---|
| Vilnius | 2.850 | +1,3% | +8,9% |
| Kaunas | 2.002 | +1,3% | +11,6% |
| Klaipėda | 1.863 | +1,1% | +9,1% |
| Šiauliai | 1.242 | +0,7% | +9,2% |
| Panevėžys | 1.219 | +0,3% | +9,0% |
Investicijos į Komercinį NT
2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų.
„2025 metų trečiojo ketvirčio investicijų apimtys yra 34% mažesnės, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu ir tokios pačios kaip buvo fiksuojamos prieš metus. Tačiau per šių metų tris ketvirčius investicinių sandorių Lietuvoje jau sudaryta už 235 mln. eurų ir tai yra šiek tiek daugiau nei jų buvo sudaryta per visus 2024 metus“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais.
Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje.
Lietuvos komercinio NT investicijų rinką vadinti pilnai atsigavusia vis dar būtų drąsu, tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto už 183 mln. Eur - beveik dukart daugiau nei prieš metus ir gana netoli visų 2024-ųjų rezultato. Beveik pusė šios sumos - 86 mln. Eur - buvo išleista prekybinės paskirties objektų įsigijimui, o trečdalis skirta jau kurį laiką stipriai atrodančiam sandėliavimo ir gamybinių pastatų segmentui.
Rinką džiugina ne vien klasikinės stabilų pajamų srautą generuojančios, bet ir ilgalaikės, vystymui skirtos investicijos. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių - vieno investicinio fondo už daugiau kaip 12 mln. Eur įsigytas Mykolo Romerio universiteto pastatų kompleksas Antakalnyje. Ši investicija svarbi kaip solidaus investuotojo pasitikėjimo Lietuvos NT rinkos ateitimi išraiška.
Kas ir iki kada teikia nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711
Mokesčių Pakeitimai
Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą - ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 - susilaikė.
Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija - apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst.
Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti naujausią Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Jam vos prieš vieną dieną pritarė Vyriausybė, nes ankstesnis jos pasiūlytas NT apmokestinimo modelis parlamento buvo atmestas. Už naujas NT mokesčio pataisas balsavo 72 Seimo narių, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Dabar jas svarstys Seimo komitetai.
Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą - sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau - nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų.
Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti.
Nauji Būsto Projektai
Lietuvoje vystomi nauji būsto projektai, kurie siūlo modernius ir patogius sprendimus įvairiems poreikiams. Štai keletas pavyzdžių:
- Pilaitės namai: Tai naujas, pilnai išvystytas kvartalas, kurį sudaro 39 kotedžai, kiekvienas su nuosavu sklypu, mažaaukštis daugiabutis bei planuojama ugdymo įstaiga.
- Vilniaus Džiazas: Tai būsto projektas, keičiantis Senamiesčio prieigas ir harmoningai įsiliejantis į istorinį Vilniaus centrą - vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno.
- Horizontai: Modernus, funkcionalus ir tvarus kompleksas, orientuotas į tarptautinį 15 minučių koncepto standartą - tokį kvartalą, kuris būtų patogus ir gyventi, ir dirbti bei atitiktų visus modernaus miestiečio poreikius.
- Gardino 22: Sukurtas tvariai ir su didele pagarba aplinkai, nedidelis 15 butų daugiabutis, vystomas žmogui, norinčiam jausti ryšį su gamta.
- eMarketCity: Internetinės ir didmeninės prekybos miestelis ,,eMarketCity“ orientuotas į vidutines ir smulkias įmones, kurios ieško sandėlio, biuro ir prekybinių patalpų vienoje vietoje.
Kiti Aktualūs Klausimai
- Būsto nuoma: Per pirmąjį šių metų pusmetį būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. Vilniaus gyventojų. Iš viso vilniečiams išmokėta kompensacijų suma siekia 1,5 mln. eurų.
- Šildymo kainos: Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc.
- Konfliktai su kaimynais: Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse.
tags: #nekilnojamas #turtas #ir #statybos