Daugelis moterų vaisingo amžiaus susimąsto apie galimybę pastoti ir domisi nėštumo požymiais. Vienas dažniausių klausimų, kylantis šia tema - ar įmanomos mėnesinės nėštumo metu? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą, remdamiesi ekspertų nuomone ir moksliniais faktais, kad išsklaidytume mitus ir pateiktume aiškią informaciją.
Mėnesinės yra cikliškas, kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jų metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina.
Nėštumo metu hormonų koncentracija organizme pakinta. Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų.
Ar Nėštumo Metu Būna Mėnesinės? Ekspertų Atsakymas
Trumpas ir aiškus atsakymas į šį klausimą - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna. Ginekologė Jane van Dis iš „Maven“ klinikos teigia, kad moterys dažnai klausia, ar gali būti nėščios, net jei joms prasidėjo mėnesinės. Tačiau ji pabrėžia, kad nuo apvaisintos kiaušialąstės įsitvirtinimo gimdoje iki pirmųjų nėštumo simptomų pasireiškimo praeina tam tikras laikas, kai vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma.
Kraujavimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu – nepanikuokite!
Kraujavimas Nėštumo Metu: Kada Tai Gali Būti Supainiota su Mėnesinėmis?
Nors tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna, pasitaiko atvejų, kai kraujavimas iš makšties gali būti klaidingai palaikytas mėnesinėmis. Ypač tai būdinga moterims, kurių mėnesinių ciklas yra nereguliarus arba kraujavimas įprastai būna negausus.
Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Jį besilaukianti moteris gali palaikyti mėnesinėmis.
Kraujavimas nėštumo metu gali būti įvairių priežasčių, kurias svarbu žinoti ir atskirti nuo įprastų mėnesinių:

- Implantacinis kraujavimas. Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusiose gimdos gleivinėje ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
- Negimdinis (ektopinis) nėštumas. Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis, nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
- Persileidimas. Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
- Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
- Subchorioninė hematoma. Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika. Nustačius subchorioninę hematomą nėščiajai rekomenduojama dažniau tikrintis, reguliariai atlikti ultragarsinį tyrimą.
- Gestacinė trofoblastinė liga. Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
- Infekcija. Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
- Gimdos kaklelio polipas. Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu. Polipų kraujavimas pastojus yra dar dažnesnis dėl nėštumo metu veikiančių hormonų ir intensyvesnės kraujotakos gimdoje.
- Gimdos kaklelio vėžys. Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
- Su placenta susijęs kraujavimas: Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga, placentos atšoka, vaisiaus kraujagyslių pirmeiga.
- Gimdos plyšimas. Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija.
- Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės.
Kada Kreiptis į Gydytoją Dėl Kraujavimo Nėštumo Metu?
Bet koks kraujavimas nėštumo metu, ypač jei jis pasireiškia vėlesniu nėštumo laikotarpiu, reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. Net nedidelis tepimas, kraujavimas, kraujingos išskyros ar kraujo pėdsakai šlapime turėtų būti priežastis nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu. Jei kraujavimas yra labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.), būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.
Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui, reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių ir naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus. Gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties, nėštumo savaitės, moters sveikatos būklės ir daugybės kitų faktorių.
Pirmieji Nėštumo Požymiai: Kaip Juos Atpažinti?
Nors neprasidėjusios mėnesinės yra vienas iš labiausiai žinomų nėštumo požymių, J. van Dis atkreipia dėmesį, kad kai kurioms moterims tam tikri simptomai gali pasireikšti dar prieš numatytą mėnesinių pradžią.
Toliau - keletas simptomų, ekspertų nuomone, galinčių signalizuoti apie nėštumą netgi anksčiau nei tenka konstatuoti, kad neprasidėjo menstruacijos. Konkretūs simptomai išvardyti pradedant nuo labiausiai tikėtino ir baigiant mažiausiai tikėtinu nėštumo pranašu.
- Pykinimas: Tai vienas dažniausių ankstyvųjų nėštumo požymių.
- Pakitusios krūtys: Krūtys gali tapti jautresnės, patinusios, skausmingos, gali padidėti jų dydis arba pakisti spenelių spalva.
- Nežymus kraujavimas (implantacinis kraujavimas): Kaip jau minėta, tai gali būti pirmasis nėštumo ženklas.
- Nuotaikų kaita: Nors nuotaikų kaita dažniau pasireiškia vėliau, kai kurioms moterims ji gali pasireikšti ir anksčiau.
- Dažnesnis šlapinimasis: Dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme, inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu.
- Padidėjęs nuovargis: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu moterys dažnai jaučiasi itin pavargusios.
- Skonio ir kvapo pojūčių pokyčiai: Gali pasikeisti skonio pojūtis, sustiprėti kvapo pojūtis, atsirasti potraukis tam tikriems produktams arba netoleravimas anksčiau mėgtiems patiekalams.
Kaip Stebėti Savo Ciklą ir Atpažinti Nėštumo Požymius?
Siekiant anksčiau pastebėti galimus nėštumo požymius, svarbu stebėti savo ciklą.
Tam reikalinga tiksliai žinoti:
- Kada vyksta ovuliacija.
- Kokio ilgio yra jūsų ciklas.
- Kada turėtų prasidėti mėnesinės.
J. van Dis pataria moterims, planuojančioms pastoti, vesti vadinamąjį nėštumo dienoraštį, kuriame būtų žymimas menstruacijų ciklas per pastaruosius 6-12 mėnesių. Tokie užrašai gali būti labai naudingi konsultuojantis su sveikatos specialistu.
Kaip Atskirti PMS nuo Ankstyvų Nėštumo Simptomų?
Atskirti PMS (priešmenstruacinį sindromą) nuo ankstyvų nėštumo simptomų gali būti sudėtinga, nes daugelis simptomų yra panašūs: krūtų jautrumas, pilvo tempimas, nuovargis, pakilusi kūno temperatūra. Tačiau yra keletas būdų, kurie gali padėti:
- Ciklo stebėjimas: Tikslus ovuliacijos laiko nustatymas padeda atskirti, ar jaučiami pojūčiai yra susiję su PMS ar su galimu nėštumu.
- Biologinių procesų supratimas: Nėštumo simptomai negali pasireikšti iš karto po ovuliacijos. Pirmiausia turi įvykti apvaisinimas, apvaisinta kiaušialąstė turi nukeliauti iki gimdos ir įsitvirtinti joje (implantacija). Tik po implantacijos organizmas pradeda gaminti nėštumo hormoną hCG, kuris ir sukelia simptomus.
Pirmos Mėnesinės Po Gimdymo
Mėnesinių ciklas po gimdymo atsistato nevienodai visoms moterims. Daug lemia, ar moteris žindo, ar ne. Nežindančioms moterims pirmosios mėnesinės po gimdymo gali atsirasti po 1-3 mėnesių. Maitinant krūtimi, mėnesinės gali atsirasti tarp 5-8 mėnesio arba tik nutraukus žindymą galutinai. Tačiau tai lemia daug faktorių ir tiksliai to įvardinti negalima.
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Dažniausi Nėštumo Požymiai
- Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
- Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
- Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
- Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
- Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
- Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
Tyrimai Nėštumui Nustatyti
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš jų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Apibendrinant, tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna. Tačiau kraujavimas nėštumo metu gali būti dėl įvairių priežasčių, todėl svarbu atskirti jas nuo įprastų mėnesinių ir kreiptis į gydytoją, jei kyla abejonių.