Nekilnojamojo turto (NT) rinkos apžvalgos yra svarbios tiek potencialiems pirkėjams, tiek investuotojams. Jos leidžia geriau suprasti rinkos tendencijas, kainų dinamiką ir įperkamumo galimybes. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto rinkos situaciją Čekijoje, remiantis įvairiais tyrimais ir duomenimis.
Įperkamumas ir kainų skirtumai
Deloitte paskelbė Europos nekilnojamojo turto indekso penktąjį leidimą, kuriame apžvelgiama Europos gyvenamojo nekilnojamojo turto (GNT) rinkos situacija. Šių metų Deloitte paskelbtoje GNT rinkos apžvalgoje analizuojama, kiek gyvenamojo ploto vidutiniškai gali įpirkti europiečiai, turėdami 200 000 eurų biudžetą.
Patebėta tendencija, kad kuo šalis yra labiau į Europos rytus, tuo žemesnė GNT kaina joje. Vienintelė išimtis yra pietinės šalys, Ispanija ir Portugalija, kur GNT taip pat yra santykinai nebrangus. Vengrijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje vidutiniškai už 200 000 eurų įmanoma įsigyti 200m² ploto būstą. Prancūzijoje už šią sumą pavyktų nupirkti 50 m² ploto būstą, o Jungtinėje Karalystėje - tik 39m².
Čekija, Slovėnija, Belgija, Nyderlandai ir Vokietija užima tarpinę poziciją - šiose šalyse už 200 000 eurų galima įsigyti 100 m² būstą. Kainų skirtumai priklauso ir nuo konkretaus miesto, pavyzdžiui, centriniame Londone už 200 000 eurų pavyktų nupirkti tik 11 m² ploto būstą, Paryžiuje - 19 m², Romoje - 58 m², Briuselyje - 69 m², Taline - 85 m², Rygoje - 92 m², o Vilniuje - 121 m² ploto būstą.
Deloitte ekspertai, remdamiesi konkrečios valstybės gyventojų metiniu bruto darbo užmokesčiu, analizavo naujos statybos standartinio GNT (70 m² ploto) įperkamumą įvairiose Europos šalyse. Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje GNT įperkamumas yra didžiausias - čia reikėtų taupyti 3.2-3.7 metų, planuojant įsigyti naują būstą.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog vieni žemesnių gyventojų įsiskolinimo rodiklių taip pat pastebimi Slovėnijoje, Vengrijoje, Čekijos Respublikoje, Izraelyje, Italijoje, Lenkijoje ir Austrijoje (mažiau nei 50%).
Nematoma nekilnojamojo turto kainos pusė
Būsto kainų pokyčiai
Tiek 2015 m., tiek ir 2014 m. naujų būstų kainos pakilo 12-oje iš 15-os Deloitte tyrime dalyvavusių valstybių. Panašiai kaip ir ankstesniais metais, didžiausias GNT kainų augimas pastebėtas Airijoje (27%), Izraelyje (10.8%) ir Ispanijoje (10.6%). Po milžiniško kainų kritimo finansinės krizės metu, Ispanijos nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai atsigauna, o pastaruosius dvejus metus NT kainos augo šiek tiek daugiau nei 10%.
Paskolos ir įtaka rinkai
Paskolos gyvenamajam būstui yra susijusios su būsto kainomis: didesnis suteiktų paskolų kiekis lemia GNT kainų augimą. Todėl gyventojų įsiskolinimo lygis ir jų pajėgumas skolintis yra vienas iš būsto kainos augimą lemiančių faktorių.
Darbo rinka ir nedarbo lygis
Mažiausias nedarbo lygis Europos Sąjungoje buvo fiksuotas Čekijoje (2,6%).
NT sandorių rinka Lietuvoje
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet pasiekė net 40 proc. augimą - per pirmuosius šių metų mėnesius įregistruota gerokai daugiau pirkimo-pardavimo sandorių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per pirmus šių metų mėnesius įregistruota 18,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių - 40,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku.
Registrų centro duomenimis, šiemet įregistruota 5,3 tūkst. butų pardavimų - 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku, 1,7 tūkst. gyvenamųjų namų - 38,6 proc. daugiau, 9,1 tūkst. žemės sklypų - 43,4 proc.
Gyventojai jau prisitaikė prie pastaruosius trejus metus vyraujančios geopolitinės įtampos. Be to, Europos Centriniam Bankui jau šeštą kartą sumažinus bazines palūkanų normas, sąlygos paskoloms tampa tik palankesnės, o tai neabejotinai skatina rinkos aktyvumą.
Būsto kainos ir populiariausi segmentai
- Pirminėje rinkoje populiariausi 40-60 kv. m butai su daline apdaila, kurių kainos siekia 150-300 tūkst. eurų.
- Antrinėje rinkoje paklausiausi 1-3 kambarių butai, kainuojantys nuo 90 iki 300 tūkst.
- Perkamiausias plotas - 80-110 kv. m. Vienbučių ir dvibučių namų kainos su daline apdaila svyruoja nuo 140 iki 180 tūkst. eurų.
Vilniaus NT rinka
„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2020-2024 m.) vidutiniškai apie 65 proc. sandorių įvyksta Vilniuje, kur tiek pasiūla, tiek paklausa išlieka didžiausia. Sostinėje dominuoja antrinės rinkos būstai - per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai apie 67 proc. Šiuo metu vidutinė senos statybos butų kaina miegamuosiuose rajonuose siekia apie 2 tūkst. Eur/kv. Naujos statybos butų su daline apdaila vidutinė kaina Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose yra apie 2,6 tūkst. Eur/kv.
Tuo metu pirminėje rinkoje pirkėjai dažniausiai renkasi ekonominės klasės butus. 2020-2024 m., tokie butai sudarė 50-55 proc. visų naujos statybos butų pardavimų.
Pirkėjų prioritetai ir ploto tendencijos
Šiek tiek mažiau perkama mažo dydžio butų - vieno ir pusantro kambario. Trijų kambarių butų populiarumas išlieka stabilus, tačiau pastebima, kad pirkėjai renkasi didesnio ploto būstus.
Labiausiai susitraukė 50-55 kv. m ploto paklausa, o išaugo 60-65 kv. m. Tuo tarpu keturių ir daugiau kambarių butų parduodama šiek tiek mažiau. Čia taip pat stebima ploto didėjimo tendencija.
Ryškiai sumažėjo iki 85 kv. m ploto būstų paklausa, tačiau išaugo didesnių, ypač 95-100 kv. m butų pasirinkimas.
Bendrai 2025 m. perkamas turtas yra apie 6 proc. didesnis nei 2024 m. Tai daugiausia siejama su pagerėjusiu įperkamumu, nes kainų kilimas dar negalėjo padaryti tokios įtakos.
Nuosavas būstas ir investicijos
Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus - „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą.
Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria ilgalaikėms investicijoms ir reguliariam taupymui. Dauguma santaupų dažniausiai investuojamos į pagrindinį gyvenamąjį būstą ar laikomos sąskaitose.
Pagrindinė priežastis, kodėl būtina turėti atskirą finansinį rezervą yra ta, kad pagrindinis būstas pasižymi žemesniu likvidumu nei kitos investicinės priemonės. Planuojant investicijas, svarbu įvertinti, per kiek laiko prireikus galėsite turtą paversti pinigais. Naudojantis šiuolaikiniais skaitmeniniais įrankiais, akcijas ar biržoje prekiaujamus fondus įmanoma parduoti per kelias valandas, jei birža veikia ir investicinė priemonė yra paklausi.
Pagrindinis būstas išties yra vartojimo ir investicinės prekės derinys. Būsto funkcija - užtikrinti gyvenimo kokybę, todėl šiuo atžvilgiu jis yra vartojimo prekė. Tuo metu investicijos bruožai būstui priskiriami dėl to, kad istoriškai ilguoju laikotarpiu būsto vertė didėjo, kas nėra būdinga vartojimo prekėms, kurias sunaudojus vertė prilygsta nuliui.
Beje, praėjusių metų Registro centro duomenimis, Lietuvoje daugėja gyventojų turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Po du butus 2024 m. turėjo apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų - 9 proc. daugiau nei 2019-aisiais, po tris butus pernai turėjo 72,5 tūkst. (24 proc. daugiau nei 2019 m.) po keturis butus - 19,4 tūkst. (44 proc. daugiau nei 2019 m.) šeimų ar asmenų.
Investavimo esmė - įdarbinti pinigus taip, kad bėgant laikui jie generuotų pajamas bei augintų pradinio kapitalo vertę. Kaip jau minėta, nuosavas būstas turi investicinių savybių, tačiau taip pat užtikrina bazinius asmens ar šeimos poreikius. Tuo metu akcijos, obligacijos, biržoje prekiaujami fondai, trečiosios pakopos pensijų fondai, nuomai įsigytas antrasis nekilnojamasis turtas skirti būtent kapitalo auginimui.
Svarbu rinktis tokias priemones, kurių rizika atitinka jūsų toleranciją, ir investuoti tik tą pajamų dalį, kurios neprireiks kasdieniams poreikiams. Net jei šiuo metu neturite papildomo rezervo, pradėti taupyti galima nedidelėmis sumomis. Rekomenduojama kas mėnesį atsidėti apie 20 proc. šeimos pajamų, kol sukaupsite 3-6 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę. Ją verta laikyti itin likvidžiose priemonėse.
Ekonominiai rodikliai ir rinkos įtaka
Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV akcijų indeksai judėjo skirtingai. S&P 500, Dow Jones Industrial Average ir Nasdaq Composite pasiekė rekordines aukštumas, o mažos kapitalizacijos Russell 2000 indeksas po dviejų sėkmingų savaičių sumažėjo.
Toliau didelio investuotojų dėmesio sulaukia kriptovaliutų rinka. Bitkono kaina viršijo simbolinę 100 tūkst. USD ribą. Nuo metų pradžios populiariausia kriptovaliuta pabrango jau daugiau nei 140%. Prie kainos augimo prisidėjo naujienos apie naująjį JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) vadovą. D. Trumpas juo ketina paskirti jau anksčiau šį postą užėmusį Paul Atkins. Jis yra vertinamas, kaip palankus kandidatas kriptovaliutų rinkai.
Praėjusią savaitę įvykusio OPEC+ organizacijos susitikimo metu buvo nuspręsta atidėti gavybos apribojimų laisvinimą. Aštuonios valstybės, t.y. S. Arabija, Rusija, Irakas, JAE, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas 2023 metais savanoriškai bendrai apribojusios gavybą 1,65 mln. barelių per dieną toliau tokiu pačiu dydžiu ribos išgavimą iki 2026 metų pabaigos.
Buvo paskelbti lapkričio mėnesio JAV darbo rinkos duomenys. Praėjusį mėnesį didžiausioje pasaulio ekonomikoje buvo sukurta daugiau naujų darbo vietų nei laukta. Jų skaičius siekė 227 tūkst. Buvo prognozuojama, kad bus sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų mažiau. Bendras nedarbas šalyje praėjusį mėnesį, lyginant su spalio mėnesiu, išaugo 0,1 proc. punkto ir sudarė 4,2%.
Euro zonoje nedarbo lygis išliko stabilus ir spalio mėnesį sudarė 6,3%. Tai atitiko ekonomistų prongozes. Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis siekė 5,9% ir, lyginant su rugsėju, taip pat nepasikeitė.
Čekijos lankytinos vietos
Tiems, kurie buvo Čekijoje, ši asocijuojasi su ištaigingu istoriniu Prahos miestu. O buvusiems Prahoje pirmas prisiminimas, ko gero, Karolio tiltas. Šis tiltas įsikūręs Dolni Moravoje. Tiltas yra 721 metro ilgio ir kaba 95 metrus virš slėnio. Nepaprastas tiltas driekiasi nuo Slamniko viršūnės, šalia „Tako debesyse“, per Mlynsky Potoko upės slėnį iki Chlumo kalno šlaito.
Čekijos Šveicarijos nacionalinis parkas driekiasi prie Vokietijos sienos, kurios antroje pusėje yra Saksonijos Šveicariją. Prieš milijonus metų čia buvo jūra. Po jos atsitraukimo išliko unikalus kraštovaizdis. Regiono simbolis yra Pravčicės vartai - didžiausias uolų „tiltas“ Europoje.
Akmeninis tiltas Piseke įsikūręs Auksiniame kelyje iš Bavarijos į Prahą, kuriuo pirkliai gabeno druską, vyną, medų, vertingus prieskonius ir kitus produktus. Jis buvo pastatytas XIII amžiuje ir yra seniausias išlikęs tiltas visoje Čekijoje.
Pasakiškas tiltas Nove Meste prie Metujės buvo pastatytas XX amžiaus pradžioje pagal garsaus slovakų architekto Dušano Jurkovičiaus projektą. Tiltas jungia rūmų terasą su gėlių parku.
Tiltas Ūstyje prie Labės laikomas vienu moderniausių Čekijoje dėl savo unikalios pakabinimo sistemos.
tags: #nekilnojamas #turtas #cekijoje