Būsto pritaikymas neįgaliesiems pensininkams Lietuvoje: kas svarbu žinoti

Būsto (aplinkos) pritaikymas - tai gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip neįgalūs pensininkai Lietuvoje gali pritaikyti savo būstą, kokia parama jiems prieinama, ir kaip veikia naujas dalyvumo lygio vertinimas.

Būsto pritaikymo reikalavimai ir galimybės

Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui. Būsto savininkui neturi būti apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).

Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.

Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).

Kompensacija būsto keitimui

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.

Naujas negalios vertinimo modelis nuo 2024 m.

Vienas iš esminių negalios reformos tikslų - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse - ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime.

Nuo 2024 metų sausio 1 d., vertinant negalią, bus atsižvelgiama ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius. Pagal dabartinį negalios vertinimo modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensijos, darbingumo lygį keisdavo specialieji poreikiai ir jų lygis.

Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. I. Mituzienė pažymi, kad šis pokytis lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia. Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau - senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.

„Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros - slaugos ar priežiūros (pagalbos) - terminai yra pasibaigęs“, - aiškina I. Mituzienė. Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį.

Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui. Tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį.

Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.

Mažės medicininių kriterijų įtaka

Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.

„Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią - ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau. Juk žmonės yra skirtingi, todėl jiems, net ir turint tokias pačias medicinines diagnozes, reikia jų poreikius atliepiančios pagalbos“, - sako Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko.

Ji paaiškino, kad bendrą negalios vertinimo rezultatą sudarys dvi dalys: gydytojo pateiktų duomenų apie sveikatą įvertinimas ir klausimynas, kurį pildant kartu su žmogumi bus vertinamas pagalbos poreikis pagal skirtingas jo veiklos sritis. Atsakant į klausimyno klausimus, bus galima išsiaiškinti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt.

Svarbu tai, kad turintiems tam tikras numatytas medicinines diagnozes, įtrauktas į ypač sunkių asmens sveikatos būklių sąrašą, papildomai pildyti klausimyno nebereikės - jiems iš karto bus nustatomas sunkiausias dalyvumo lygis arba pirmojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui.

Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį.

Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą.

Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.

Kaip kreiptis dėl būsto pritaikymo ir dalyvumo lygio nustatymo?

1. Kreipkitės į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
2. Gaukite gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti.
3. Pateikite Agentūrai dokumentus. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą.
4. Negalios vertinimas. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate.
5. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
6. Kreipkitės dėl išmokų ir kompensacijų.

Dokumentų pateikimas Agentūrai

• Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
• Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
• Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
• Galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr.

Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija.

Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.

Svarbi informacija apie dalyvumo lygio vertinimą

Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.

Dalyvumo lygio nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.

Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija

Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.

Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., galioja iki nustatyto termino pabaigos.

Pagalbos koordinavimas

Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.).

Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.

Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.

tags: #neigalus #pensininkas #busto