Kavinės ir restoranų verslas: sėkmės istorijos ir patarimai savininkams

Verslas, ypač susijęs su maitinimu, visada kupinas iššūkių ir galimybių. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kavinių ir restoranų savininkai susiduria su įvairiais sunkumais, tačiau sėkmės istorijos įkvepia ir rodo, kad net ir sudėtingomis sąlygomis galima pasiekti puikių rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių pavyzdžių ir pasidalinsime patarimais, kurie gali būti naudingi pradedantiesiems ir patyrusiems verslininkams.

Sėkmės istorijos Lietuvos kurortuose

Palanga, Lietuvos vasaros sostinė, visada traukė verslininkus, norinčius įkurti maitinimo įstaigas. Štai viena istorija apie šeimas, kurios susivienijo, kad perimtų jau veikiantį restoraną ir įneštų naujų vėjų į aptarnavimo kultūrą. Nepaisant pandemijos iššūkių, šios šeimos nusprendė perimti restorano „Onorė“ valdymą, siekdamos išlaikyti aukštą lygį ir įprastą lankytojų pamėgtą meniu.

Naujieji savininkai viliasi, kad čia atvykę maisto kritikai gardžiai pasisotins jų restorane. Reikės priimti iššūkį - veikti taip, kad sugrįžtų buvę klientai, ir, be abejo, restoraną atrastų ir nauji. Svarbu, tai, kad bus tiekiami šviežiausi produktai. Iki naujo starto „Onorė“ šio restorano šefas Saulius daug metų dirbo „Vanagupės“ restorane, o vos tik atsirado galimybė, įsigyti savo verslą - ėmė siekti svajonės.

„Realizuoti save, dirbti neribojant kūrybinės laisvės, tam tikriems reikalavimams, tave samdančių savininkų požiūriui, yra kiekvieno šefo svajonė, todėl, vos atsirado galimybė kartu su Martynu ir Jolita įsigyti šį verslą - stačia galva pasinėrėme į naują projektą. Be abejo, samdomu darbuotoju būti daug saugiau, bet verslas - juk puiki galimybė realizuoti, išreikšti save“, - atviravo Indrė Šikšnienė.

Pasak Jolitos, dažnai daug nesusipratimų kyla dėl partnerių skirtingų požiūrių, todėl naujame versle, bus stengiamasi iš anksto aptarti, kaip spręsime nuomonių skirtumus. „Viskas dar prieš akis, bet geroji patirtis perimta ir atsinešta iš šeimos. Martyno Rimavičiaus tėvai turi sėkmingai veikiantį restoraną Vilniuje „Fabai’’ ir iš šio verslo gyvena jau 25 metus. Šis unikalus sprendimas - verslo padalinimas pusiau - padės įrodyti, kad restoraną galima kurti ir šeimomis“, -dėstė savo įžvalgas versli moteris Jolita.

„Jeigu nori gyvenime kažką gero nuveikti - būtina pasistengti. Versle nereikėtų aklai pasikliauti vien sėkme. Gerus rezultatus pasiekti galima tik patirtimi, įdirbiu ir kūrybiškumu. Pusę gyvenimo padėjome atidarinėti verslus kitiems, juos konsultavome, tačiau dabar - patys pasinėrėme į restorano verslą“, - pasakojo Martynas Rimavičius.

Dabar nekantriai laukiama momento, kada plačiai galės atverti duris lankytojams, realizuoti savo vizijas ir svajones. Jo šeima viliasi, kad pasibaigus ribojimams, bendradarbiaujant su profesionaliu šefu Sauliumi ir jo žmona Indre, Palangoje sėkmingai veiks dar vienas aukštos klasės restoranas, kuris pateisins Palangos kurorto kokybės ženklą, bus įtrauktas į turizmo gidus.

Šių metų vasaros sezoną viešbutis „Palangos vėtra“ pasitiko pilnai atsinaujinęs: iš pagrindų rekonstruotas restoranas, išplėsta ir transformuota SPA komplekso zona. Viešbutis Palanga Life Balance SPA, tai 5+ žvaigždučių viešbutis, įsikūręs 50 metrų iki Baltijos jūros kranto.Viešbutyje yra įkurtas restoranas PALANGA, konferencijų erdvės, SPA centras, mineralinio vandens baseinų ir pirčių kompleksas.

Vegetariškos kavinės sėkmė Klaipėdoje

Uostamiesčio centre įsikūrusi vegetariška kavinė „Laimės skonis“ laužo standartus. Tokią kasdienybę įvardija kavinės savininkas Mykolas Astrauskas. Kavinė „Laimės skonis“ didžiuojasi galėdama pristatyti vegetariškų patiekalų valgiaraštį, kuris nudžiugins net ir mėgstančiuosius mėsą.

„Išsiskiriame savo paprastumu ir originalumu - ši vieta leidžia pamiršti oficialumą ir kviečia jaukiai įsitaisyti iš europinių padėklų sukurtose sofutėse. Siekiame, kad pas mus žmogus jaustųsi ne kaip atėjęs į kokį restoraną, kur galioja patys įvairiausi apribojimai ar taisyklės. Čia lygūs visi“, - pabrėžia savininkas.

Pasiteiravus apie kylančius sunkumus, M. Astrauskas sako, kad sunkiausia dirbti su žmonių sąmone. „Šio proceso įgyvendinimas yra ilgas ir sudėtingas. Mes esame vis dar kelyje. Dirbame ne tiek su pačia idėja, kiek su visuotine žmonių sąmone. Laužome įsisenėjusius stereotipus, taisykles ir standartus. Dažnai žmonės net leisdami laisvalaikį jaučiasi įsitempę. Daugeliui keista ir sunku suvokti, kad galima ateiti į viešą vietą ir jaustis laisvai. Užsukti į kavinę, kuri būtų lyg gerų draugų namai. Būtent to ir siekiame. Juk tuomet net atmosfera tampa magiška ir jauki“, - pabrėžia verslininkas.

Prabilęs apie investicijas, „Laimės skonio“ savininkas tikina, kad jam jau tai atsipirko. Tik galbūt labiau ne pinigais, o gėrio ir laimės dalijimųsi su kitais. Pasak jo, šis verslas - tai naujos pažintys ir nuostabūs žmonės, kurie čia lankosi. „Geriausias jausmas, kai čia žmonės ateina ne tik pavalgyti, bet ir atgauti jėgų, pailsėti. Kiekvienas čia yra lygus - benamis ar karalius - žmogus.

Kitiems, kurie nori, tačiau galbūt nesiryžta pradėti ir imtis savo verslo, laimę ir gėrį dalijantis M. Astrauskas linki drąsos bei ramybės. „Jeigu jauti, kad kažką reikia daryti ir kad tai yra teisinga, pirmyn, jei ne - savęs neapgausi, negali daryti to, ko nenori.

Azijietiško maisto kavinė Vilniuje

Įvairiausių kavinių, restoranų bei maitinimo įstaigų šiais laikais yra labai daug. Todėl natūralu, kad ši verslo sritis yra išties konkurencinga. Vis tik Dominyka Kybartaitė ir Dovilė Levickaitė nepabijojo vos per mėnesį Vilniuje atidaryti išskirtinę kavinę, kurią labai greitai pamėgo net didžiausi gurmanai.

„Mūsų kavinėje galima paskanauti naminio korėjietiško ir japoniško maisto. Esame tikriausiai vieninteliai mieste, kurie siūlo azijietiškus vėlyvus pusryčius. Džiaugiamės, kad sugebėjome pritaikyti egzotiškus patiekalus lietuviškam gomuriui“, - pasakoja kavinės direktorė D. Kybartaitė. Anot jos, kavinėje paragauti galima ir dvi savaites marinuotų korėjietiškų kopūstų kimchi su kepta sourdough duona. Šis patiekalas - lyg azijietiškos ir vakarietiškos kultūros mišinys.

„Dienos metu mūsų kavinė yra labai jauki, o sutemus ši vieta pavirta į vieną didelį vakarėlį, kuriame skamba žmonių juokas ir liejasi kokteiliai. Vasaros vakarais žmones kviečiame prisijungti prie korėjietiško grilio vakarėlio, kurio metu mėsytę ar kitas gėrybes jie gali pasikepti patys“, - teigia verslininkė.

Ji atskleidžia, kad žiemos metu jų kavinėje galima išbandyti kitą atrakciją - korėjietiško maisto degustaciją karštuose puoduose. D. Kybartaitė pabrėžia, kad jų kavinė - nedidelis verslas, kuris privalo prisitaikyti prie skirtingų metų laikų bei miestiečių įpročių.

„Todėl mūsų kavinėje tiek interjeras, tiek ir maistas yra jaukus, keliantis geras emocijas. Dirbti aptarnaujančiame personale yra tiesiog pašaukimas. Tam būtinas empatijos jausmas bei noras padaryti kitą žmogų laimingu. O aš prieš atidarant kavinę dirbau architekte. Dabar visus vizualinius savo sumanymus galiu įgyvendinti nuosavame versle. Mes abi daug keliavome po pasaulį ir į šią vietą sudėjome visas savo patirtis ir širdį“, - pasakoja pašnekovė.

Kavinės įkūrėja sako, kad natūralu, jog veikloje pasitaiko ir tam tikrų iššūkių. Vienas didžiausių šiuo metu - infliacija. Nors šiuo metu kavinei sekasi labai gerai, jos įkūrėjos įsitikinusios - mokytis bei tobulėti reikia kasdien. Juk tik tai padės išvengti įvairiausių problemų, nuo kurių įmanoma apsisaugoti.

Kavinės direktorė teigia, kad finansinis raštingumas verslų vadovams yra labai svarbus. Juk jei nesi finansiškai raštingas, nesupranti, kokias galimybes turi, o kokių - ne. D. Kybartaitė kitiems verslininkams pataria lėtai ir sistemingai pritaikyti finansinio raštingumo įpročius. Anot jos, labai svarbu niekada nenustoti gilinti žinių ir tokiu būdu nuolat mokytis.

Klaipėda: miestas su savita dvasia

Vienas verslininkas, turėjęs patirties Klaipėdoje, pastebėjo, kad norint šiame mieste turėti sėkmingą restoraną, reikia Klaipėdoje nuolat būti. Šis miestas ir jo piliečiai labai reiklūs asmeniniam dėmesiui, nuolatiniam „šeimininko“ buvimui perimetre. Didžiausias Klaipėdos nuostabumas yra tame vibe’e. Jūros, vėjo ir džiazo nuotaikos, net savotiškos magijos ir intriguojančios paslapties mieste vis dar labai daug. Žmonės vis dar (gražiausia prasme) savotiški. Draugiški, bet atsargūs. Linksmi, bet tarpusavy. Išdidūs, bet kompleksuoti.

Klaipėdoje nori uždirbti „kaip Vilniuje“, bet rimtai dirbti, kaip nuo visko išlepusiame Vilniuje, nenori. Ar tokiems mažiems, amatininkiškiems versliukams a la barai ir restoranai, kaip mūsiškiai, Klaipėdoje yra rinka? Be abejonės! Tačiau tą vieno miesto rinką formuoja nemažai dedamųjų.

Patarimai iš širdies. Jeigu nesi vietinis, kad ir kaip romantiškai mylėtum miestą, prieš investuodamas nuosavus pinigus į savo barą jame, pagyvenk šiame mieste bent kelis mėnesius. Gerai būtų susirasti patikimą vietinį verslo partnerį, kuris tiesiog bus „ant grindų“ kasdien ir turės gerą vardą tavo tikslinėje grupėje mieste. Mažėjančiųjų vis-a-vis augančiųjų miestų humoro jausmas skiriasi.

Senokai bandžiau - ir per vadinamuosius mero pusryčius, ir per pokalbius po darbo - pasakyti Klaipėdoje keletą dalykų: Apšvieskit miestą ir centrinę jo dalį tamsiuoju paros laiku. Deleguokit į miesto centrą budinčius pėsčiuosius policijos pareigūnus. Darykite namų darbus ir analizuokite Klaipėdai galimai analogiškus kaimynų sėkmės pavyzdžius. Toli dairytis nereikia: mums gimininga Danija, jos uostamiestis Alborgas. Stiprinkite Klaipėdos universitetą. Tapkite aktualūs ne miesto švenčių metu, o kiekvieną savaitgalį.

Viešbučių verslo pradžia ir plėtra

Šiaulių viešbučio „Tomas“ savininkas Romas Barauskas neretai pats pasitinka svečius. Jis - vienas tų žmonių, kurie gerai žino, kad kiekvienam apsistojančiam žmogui reikia ne tik jaukaus kambario, bet ir šeimininkų dėmesio. Viskas prasidėjo paskutiniais merdinčio sovietmečio metais, kai R.Barauskas su žmona sumanė teikti maitinimo paslaugas ir įsteigė kooperatyvą.

Kavinė duris atvėrė 1992 metais, kai, išstūmę rublius, rinkoje dar sukosi „vagnorėliai“. Užtat pas mus nuo ryto iki vidurnakčio būdavo pilna žmonių. Talonai virto litais, o pinigų sukaupę verslininkai pradėjo plėsti veiklą. Greta kavinės mūrinuko apie 1994-uosius įsigijo žemės ir pastatė viešbučio pastatą - pirmame aukšte įrengė salę, o antrame - 7 kambarius.

„Staigmena mums ir patiems buvo tai, kad viešbutyje apsigyveno buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis su žmona.NATO kariai - geidžiamiausi. Šiuo metu šiauliečius maitina iš sostinės į antrines įmones ar filialus atvykstantys pagrindinių bendrovių vadovai. Netrūksta ir lenkų, estų, latvių, rusų, apsistoja viešbutyje ir sportininkai.

1987-aisiais Vilniaus senamiestyje Aleksandras ir Ana Ciupijai bei Romas Zakarevičius, įsteigę kooperatyvą, atidarė „Stiklių“ kavinę. Netrukus ji tapo restoranu, šalia jo išdygo aludė, o dar po keleto metų duris atvėrė kavinė ir konditerijos parduotuvė „Ponių laimė“.

„Atidarydami kavinę svajojome ir apie tai, kad norėtume įsteigti viešbutį. Tai buvo tikslas, kurį pasiekti pavyko maždaug per dešimt metų“, - sakė A.Ciupijus. Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, baisūs sovietiniai viešbučiai vos kvėpavo. Tad kone visi svečiai mus kurstė, kad imtumėmės ir apgyvendinimo verslo“, - kalbėjo A.Ciupijus.

Supirkę kaimynų butus „Stiklių“ bendraturčiai taip ir padarė - juose įrengė 20 kambarių. Supirkę kaimynų butus „Stiklių“ bendraturčiai taip ir padarė - juose įrengė 20 kambarių. Šiuo metu „Stiklių“ viešbutyje yra 44 kambariai, dar 11 jų įrengta 2006-aisiais įkurtuose apartamentuose „Stiklių dvaras“. „Stikliuose“ ir dabar dar yra žmonių, kurie dirba viešbutyje nuo pat jo įkūrimo.

Kelis dešimtmečius jau veikiančių ir šeimų valdomų viešbučių Lietuvoje yra ne vienas. Antai „Narutis“ yra seniausi apgyvendinimo namai, išlikę Vilniaus Pilies gatvėje. Kaune yra „Perkūno namai“ - 1994 metais įkurtas viešbutis-restoranas.

Šeimos verslas ir grilio namai

Pastaruosius kelis metus „MeatUp“ virtuvės šefas ir restorano įkūrėjas L. Gaudėšius dirbo virtuvės šefu Danijoje, o prieš atidarant nuosavą restoraną teko padirbėti ir viename iš Palangoje esančių. Tuo tarpu Rūta yra šio restorano direktorė, taip pat darbuojasi prie baro.

„Gyvendami Vilniuje, Kaune ar Danijoje visada turėdavome mėgiamą vietą, kur galėdavome neįpareigojamai leisti laiką skanaudami gerą maistą, kokybiškus gėrimus, žiūrėdami sporto varžybas. Būtent nuo to mūsų „MeatUp“ vizija ir prasidėjo - stengiamės sukurti vietą, kurioje būtų gera ir dirbti, ir lankytis, kurios duris svečiai kaskart užvertų su šypsena ir planuodami sekantį apsilankymą“, - pasakoja viena iš restorano įkūrėjų R. Andriušytė-Gaudėšienė.

Čia atvykę svečiai gali ne tik paskanauti grilio patiekalų, bet ir gerai praleisti laiką: restoranas turi biliardo stalą, knygų lentynas, transliuoja sporto varžybas, taip pat yra įkurtas ir vaikų žaidimų kambarys, kur laiką gali leisti ir mažieji restorano lankytojai. „Mūsų virtuvės komanda jauna, pasisėmusi patirties užsienio šalyse, tad mūsų meniu jungia skirtingų pasaulio virtuvių skonius ir praktikas. Daug įkvėpimo mūsų šefas sėmėsi iš savo draugų bei buvusių kolegų iš Tailando, Meksikos, Artimųjų Rytų, Australijos, skirtingų Europos valstybių“, - dėsto Rūta.

„Mūsų grilio namas nėra tik steikų restoranas, kurį galima sau leisti kartą per savaitę - veikiau tai susitikimų ir gero laiko praleidimo vieta, kur savo mylimų svečių laukiame kasdien“, - teigia Rūta.

Įmonės veiklos pavyzdys

Poilsio namai "Baltija", UAB (kodas 152409533) buvo įkurta 1990-12-17. Pagrindinė įmonės veikla yra viešbučiai, moteliai. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Poilsio namai "Baltija", UAB pardavimo pajamos siekė 1 354 534 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 482 953 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 13. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra kavinės, klubai, barai, restoranai.

tags: #kavine #namai #savininkas