Neįgaliųjų Būsto Standartai ir Reikalavimai Lietuvoje

Neįgaliesiems pritaikytas būstas yra svarbus veiksnys, užtikrinantis jų savarankiškumą, saugumą ir galimybę visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra viena svarbiausių jų integracijos sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje.

Būsto (aplinkos) pritaikymas apima gyvenamųjų patalpų koregavimą, panaudojant specialius elementus ir statybos sprendimus, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias žmonėms su negalia patogiai ir saugiai gyventi.

Negalią turintys gyventojai Lietuvoje turi teisę kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės teikiama parama.

Būsto pritaikymo sąlygos ir reikalavimai

Norint, kad būstas būtų pritaikytas neįgaliajam, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos:

• Būstas turi būti nuosavybės teise priklausantis pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
• Jei būstas priklauso asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Išimtis taikoma, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
• Kai neįgaliajam pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, reikalingas kitų savininkų sutikimas.
• Būsto savininkui neturi būti apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
• Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar jo atstovui.

Nuo 2022 m. vasario 1 d. daugiau žmonių, turinčių negalią, galės būti pritaikomas būstas pagal jų individualius poreikius. Būsto pritaikymą galės organizuoti savivaldybė, pats žmogus savarankiškai arba bus skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, jei žmogus nusipirks jo poreikius atitinkantį būstą.

Asmuo galės savarankiškai pritaikyti būstą arba nusipirkti jo poreikius atitinkantį būstą ir gauti būsto pritaikymo išlaidų kompensaciją. Tas pats būstas žmogui gali būti pritaikomas kas 10 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia asmens sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai, ar asmuo įgyja nuosavybes teise priklausantį būstą, jei prieš tai jam pritaikytas būstas buvo ne jo nuosavybė.

Nekilnojamasis turtas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, neareštuotas, neapribotos būsto savininko daiktinės teisės į būstą (išskyrus hipoteką), tai turi būti nuolatinė ir faktinė dėl būsto pritaikymo besikreipiančio žmogaus gyvenamoji vieta. Nuo šiol būsto pritaikymo poreikis bus vertinamas pagal individualius žmogaus poreikius. Taip pat savivaldybė kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM galės priimti sprendimą atlikti papildomus darbus, kurie neįtraukti į galimų pritaikymo darbų sąrašą.

Kam pritaikomas būstas?

Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems šiais atvejais:

• Kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
• Kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio.
• Kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų.
• Kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Kaip kreiptis dėl būsto pritaikymo?

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti pageidaujamą būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją jis pateikia Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą.

Taip pat reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas, teikiama jei yra teisė į prioritetą (t. y. išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr., išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr.).

Prašymą ir dokumentus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 13 informacinis langelis arba galite parsisiųsti prašymo formą, ją užpildyti ir pristatyti paštu arba per pasiuntinį į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą, Sausio 13-osios g. 10 Vilnius, el. p. Dėl išsamesnės konsultacijos būsto pritaikymo klausimais kreiptis į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro vyr. socialinį darbuotoją Martyną Žebuolį, el.

Kas nustato būsto pritaikymo poreikį?

Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.

Kas turi teisę į būsto pritaikymą?

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.

Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai:

• prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
• prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą.

Būstas pritaikomas asmenims su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.

Prašyme nurodoma:

• asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ir atstovo (jeigu kreipiasi atstovas) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, asmens ar atstovo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomo pritaikyti būsto adresas.
• dokumentus, pagrindžiančius, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas, teikiama jei yra teisė į prioritetą (t. y. išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr. išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr.

Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.

galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr.

Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.

Parama būsto pritaikymui

Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Nuo šių metų didinamas valstybės indėlis būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiamos galimybės keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo.

Nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.

2022 m. būsto pritaikymui iš valstybės biudžeto numatyta skirti 4 mln. Eur.

Naujovės pritaikant būstą neįgaliesiems

Ministras L. Kukuraitis teigia: „Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“.

Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.

Kompensacija bus išmokama tada, kai neįgaliajam pritaikomas būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, jei tuo metu jis ten gyvena (išskyrus, kai reikia persikelti į slaugos ar globos įstaigą).

Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų.

Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų. Kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, tuomet valstybės biudžeto dalis irgi didinama nuo 5244 eurų pernai iki 6270 eurų šiemet.

Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.

Dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.). Tam tikri būsto pritaikymo darbai bus atliekami visoms 4 neįgaliųjų grupėms, kurie gali kreiptis dėl būsto pritaikymo.

Fizinės aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia

Viešose vietose aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms.

Alvydas Valenta teigia, kad kalbant apie neįgaliesiems pritaikytą aplinką, nėra kalbama apie kažkokią išskirtinę aplinką. „Ypatingo dėmesio neįgalieji tikrai nereikalauja. O reikalauti to iš visuomenės, manau, būtų ne tik neįmanoma, bet ir neteisinga“, - pasakoja vyras.

Šiais laikais vis daugiau kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms. Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas.

„Laiptais aklieji dar gali užlipti, tačiau ratukuose sėdintys žmonės išvis negali išlipti. Laiptai nėra patogūs neįgaliesiems, bet jie nėra patogūs ir mamoms su vežimėliais, - pasakoja pašnekovas, - kai yra įrengti nuolydžiai, jais savaime naudojasi visi to reikalingi - toks įėjimas daug patogesnis ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir motinoms, stumiančioms vežimėlius.

Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai“, - teigia Rūta. - „Įsivaizduokite: prekybos centre ant tualeto, pritaikyto žmonėms su negalia, durų priklijuotas nedidelis lapelis su užrašu „Dėl tualeto rakto kreipkitės į apatinio trikotažo parduotuvės vedėją“.

Net tos įstaigos, kurios įsikūrusios naujuose pastatuose, neprieinamos neįgaliesiems aplinkos kliūtis kartais šalina itin kurioziškai: įrengiamas atskiras įėjimas, kuris, beje, dažniausiai būna kur nors „galiniame kiemelyje“, o jo durys - užrakintos.

Porą savaičių Londone viešėjęs Alvydas teigia, kad aplinkos pritaikymo situacija ten kiek geresnė. Viešnagės metu vyras kartu su kitais negalią turinčiais žmonėmis naudojosi viešuoju transportu, taip pat ir metro traukiniais.

Neįgaliųjų Tualetų Standartai ir Reikalavimai

Kuriant tualetų aplinkas, svarbu atsižvelgti į tam tikrus standartus ir reikalavimus, kad jie būtų patogūs ir saugūs naudoti žmonėms su negalia. Štai keletas pagrindinių aspektų:

• Plotas: Kambarys turi būti bent 1800 mm pločio ir 2500 mm ilgio.
• Praustuvės: Praustuvės turi būti įrengtos tokiame aukštyje (720 mm - 740 mm virš grindinio paviršiaus), kad jas lengvai pasiektų sėdintys ant klozeto žmonės, taip pat turi likti pakankamai vietos, kad galėtų privažiuoti ir ja pasinaudoti vežimėliuose sėdintys neįgalieji žmonės.
• Maišytuvai: Jeigu čiaupas valdomas tik viena rankenėle, tai ji turi būti įrengta toje pusėje, kurioje yra klozetas. Čiaupas turėtų būti su svirtine arba vertikaliai judinama rankena.
• Klozetas: Svarbu, kad priekinę klozeto dalį ir galinę sieną skirtų bent 750 mm tarpas. Klozeto unitazas turi būti įrengtas tokiame aukštyje, kad juo būtų patogu naudotis visiems; jo plotis turi būti toks, kad sėdintys ant unitazo žmonės galėtų apsivalyti nuo jo nepakildami.
• Vandens nuleidimo rankena: Vandens nuleidimo rankena būtų įrengta toje pusėje, iš kurios neįgalūs žmonės persėda ant klozeto. Jeigu įrengiamos sistemos su dviejų vandens nuleidimo funkcijų mygtukais, pageidautina, kad jie būtų įrengiami sienoje.

Padidinti, Abiejų Lyčių Naudotojams Skirti Tualetai

Padidinti, abiejų lyčių naudotojams skirti tualetai su įrengtomis praustuvėmis turėtų būti 2300 mm pločio ir 2500 mm ilgio. Tokiame plote įrengiamas dar vienas klozetas kampe ir dar viena, aukščiau pritvirtinta praustuvė. Jeigu pastate yra daugiau nei vienas padidintas, abiejų lyčių naudotojams skirtas tualetas, tai jų išdėstymas turėtų būti vienodas. Papildomai įrengta praustuvė turi būti didesnė už esančiąją šalia kampinio klozeto, skirta rankų ar kitų kūno dalių plovimui. Tokioje praustuvėje turėtų būti maišytuvas ir vienas čiaupas su svirtine rankena, arba du svirtinėmis rankenomis valdomi čiaupai: šilto ir šalto vandens.

Pusiasalinės Planuotės Tualetai

Tualetai, kuriuose naudotojams suteikiama reikiama pagalba, dar vadinami pusiasalinės planuotės tualetais. Tokiuose tualetuose klozetai būna įrengiami per vidurį, o aplink lieka daug laisvos erdvės. Bendras tualeto plotas turi būti 2700 mm x 2500 mm.

Neįgaliųjų Technikos Priemonės: Kėdės ir Vežimėliai

Tualeto ir dušo kėdės bei vežimėliai yra būtinos priemonės žmonėms, kuriems sunku savarankiškai judėti ar išlaikyti pusiausvyrą.

Tualeto Kėdės

Tualeto kėdė yra praktiškas sprendimas, kai tualetas tampa sunkiai pasiekiamas dėl žmogaus apriboto judėjimo. Kėdė tualetas gali būti naudojama šalia lovos ar kitoje patogioje vietoje, užtikrinant privatumą ir komfortą. Tualeto kėdė neįgaliajam dažnai turi porankius, reguliuojamą aukštį ir stabilų rėmą, padedantį saugiai atsisėsti ir atsistoti.

Dušo Kėdės

Dušo kėdė leidžia saugiai praustis sėdint, kai stovėti tampa per sudėtinga ar nesaugu. Tokios neįgaliųjų technikos priemonės ypač aktualios vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms po operacijų ar turintiems judėjimo sutrikimų. Dušo kėdė neįgaliesiems pasižymi stabilia konstrukcija, neslystančiomis kojelėmis ir lengvai valomais paviršiais, todėl užtikrina tiek saugumą, tiek higieną.

Tualeto Kėdės su Ratukais

Tualeto kėdė su ratukais suteikia dar daugiau lankstumo ir patogumo tiek naudotojui, tiek slaugytojui. Tokias tualeto kėdes lengva perstumti, jos tinka naudoti kaip tualeto kėdę ir kaip transportavimo vežimėlį patalpose. Dėl stabdžių sistemos ir tvirtos konstrukcijos užtikrinamas saugumas, o ergonomiškas dizainas leidžia patogiai naudotis kasdien.

Dušo Vežimėliai

Dušo vežimėlis skirtas žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba prausiantis. Jis leidžia saugiai pervežti asmenį į dušo zoną ir atlikti higienos procedūras patogiai bei stabiliai.

Universalus Dizainas ir Papildomi Patogumai

Vis dažniau tenka išgirsti apie universalaus dizaino produktus, kurie būtų pritaikyti prie žmonių, kurie turi negalią. Vienas asmeniškiausių ir intymiausių veiksmų būtų tualeto naudojimasis. Žmonės, kuriems reikalinga pagalba nueiti į tualetą, dažnai vertina galimybę kuo labiau rūpintis savo poreikiais savarankiškai. Gali padėti slaugytojams išlaikyti vonios kambario privatumą ir nepriklausomybę.

Tualeto Ranktūriai/Laikikliai

Tualeto ranktūriai/laikikliai yra išdėstyti aplink tualetą, ir neįgalus asmuo gali jais remtis, kai nusileidžia žemyn į tualeto sėdynę arba vėl kyla atgal. Tualeto rėmai pagaminti iš tokių medžiagų kaip aliuminis arba plienas, o kai kurie yra pritvirtinti prie galinės sienos, o kiti yra atskirai.

Tualeto Paaukštinimas

Tualeto paaukštinimas leidžia patogiai atsisėsti ir atsistoti. Ši įranga suteikia galimybę žmogui pasiekti klozetą stabilioje stovėsenos pozicijoje.

Basonai / Naktipuodžiai su Dangčiu

Sunkiai sergantys asmenys ir negalintys visiškai pajudėti naudojasi basonais, nes tokiems pacientams ypač svarbu laikytis higienos, kad neatsirastų infekcijos. Renkantis basoną nepamirškite atsižvelgti, kad jo forma būtų patogi.

Lygių Galimybių Užtikrinimas

Lygių galimybių kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tualetų tvarkos palaikymas yra svarbus, tačiau pasirinkta praktika yra neproporcinga ir pažeidžianti žmonių su negalia lygiateisiškumą. Institucija pranešė nustačiusi, kad prekybos centre „Outlet Park“ ir Vilniaus autobusų stotyje buvo užrakinti neįgaliesiems skirti tualetai. Kontrolierės vertinimu, patekimo į asmenims su negalia skirtus tualetus apsunkinimo praktika yra diskriminacinė ir žeminanti žmonių garbę bei orumą.

Paslaugas teikiančios bendrovės teigė nesudarančios kliūčių žmonėms su negalia naudotis tualetais, abu atvejai, jų vertinimu, buvo netyčinės klaidos. Durų rakinimo praktika grindžiama siekiu išlaikyti tinkamą švaros lygį.

tags: #neigaliuju #busto #standartai