Nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka Lietuvoje buvo tobulinama ir modernizuojama visą pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. Nekilnojamasis turtas (NTM) apmokestinamas tik juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
Tik 2005 m. birželio 7 d. įsigaliojo naujas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris išplėtė šio mokesčio taikymo sritį. Šis įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti LR Vyriausybės 2004-2008 m. programą. Nekilnojamojo turto mokesčiai neišvengiamai asocijuojasi su dalies uždirbtų pajamų netekimu.
Šiaurės miestelis Vilniuje
Problemos formulavimas ir aktualumas
Klausimas, kokią įtaką NTM turės smulkiesiems verslininkams, yra labai svarbus. Neretai teigiama, kad šis mokestis yra didelis, ir jokios praktinės naudos jis neduoda, išskyrus tai, jog šis mokestis yra biudžeto papildymo priemonė. Pritaikius masinio turto vertinimo metodiką, verslininkai ir ekonomikos ekspertai ėmė pranašauti nekilnojamojo turto rinkos ir smulkiojo verslo krizę, nes nekilnojamojo turto rinkos dalyviai susiduria su sunkumais, norint pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytas nekilnojamojo turto mokestines vertes.
Registrų centras atmeta nekilnojamojo turto individualaus turto vertinimo ataskaitas, dėl to verslas patiria moralinius ir finansinius nuostolius. LR NTM įstatyme yra suteikta galimybė masinio turto vertinimo, kurį atlieka VĮ Registrų centras, nustatytą vertę apskųsti per tris mėnesius. Tačiau daugelis verslininkų nuogąstauja, kad toks laikotarpis yra per trumpas pateikti pagrįstus skundus, t.y. kartu su skundu pateikti ir individualų turto vertinimą. Be to, savivaldybėms suteikta diskrecijos teisė sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Šis įstatymas tapo priemone reguliuoti nekilnojamojo turto rinką. NTM administravimas taip pat yra daugeliu aspektų problemiškas, nes vertinant turtą reikia jį detaliai aprašyti ir įvertinti, tuo tikslu kaupti ir sisteminti įvairius su turtu susijusius duomenis, nuolat pervertinti, be to, pati „turto vertė“ nėra vienareikšmė sąvoka.
Svarbus mokėtojų lygybės principas. Mokestis turi būti taikomas visiems asmenims pagal galimybes vienodai ir atspindėti faktines asmens galimybes sumokėti mokestį. Beje, turto vertinimo metodų pasirinkimas nėra didelis ir kiekvienas metodas turi tam tikrų trūkumų.
Magistro darbo objektas ir uždaviniai
Magistro baigiamojo darbo objektas - nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvos Respublikoje. Magistro baigiamojo darbo dalykas - nekilnojamojo turto apmokestinimo teisinio reguliavimo ypatumai. Stengiamasi atskleisti nekilnojamojo turto apmokestinimo skirtumus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse.
Tyrimo metodai:
- Dokumentų analizės metodas (teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką, analizė);
- Lyginamasis metodas (Lietuvos ir užsienio valstybių nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemų lyginimas siekiant nustatyti skirtumus);
- Sisteminė analizė (nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemos analizė, siekiant nustatyti jos elementus ir tarpusavio ryšius);
- Apibendrinimo metodas (šis metodas taikytas, apibendrinant Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimus, susijusius su nekilnojamojo turto apmokestinimu, taip pat formuluojant baigiamąsias išvadas bei pasiūlymus).
Informacijos šaltiniai:
Mokslinės literatūros šiuo klausimu Lietuvoje nėra labai daug. Išskirtinis darbas lietuvių kalba, šiuo atveju yra V. Čiulijos 2005 m. apginta daktaro disertacija "Nekilnojamojo turto masinio vertinimo ir apmokestinimo problemos". Šioje disertacijoje autorė nagrinėjo nekilnojamojo turto apmokestinimo konstitucingumo ir masinio nekilnojamojo turto vertinimo apmokestinimo tikslais problemas, bei NTM reformos ypatumus Lietuvoje ir Rytų bei Vidurio Europos valstybėse.
Nemažai dėmesio nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimams aptarimui Lietuvoje skyrė A. Šileikis, A. Gasilionis, R. Lazutka, B. Galinienė, V. Malienė. Šių autorių darbuose buvo nagrinėta daugiausiai turto vertinimo ir administravimo problematika. Tarptautiniu mastu nekilnojamojo turto apmokestinimo aspektus nagrinėjo: W. McCluskey, J. Youngman, A. Woolery, J. Malme ir kt. Taip pat, darbe remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl mokestinės vertės nustatymo.
Nekilnojamojo turto samprata
Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Nekilnojamojo turto vertinimas
LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Paprastai juo įvardijama žemė ir statiniai, tačiau vien teorinio apibūdinimo šito nepakanka.
Nekilnojamasis turtas gali būti suvokiamas kaip fizinis, ekonominis ar teisinis objektas. Pirmuoju atveju nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ir jos priklausiniai, t.y. statiniai, ir nurodoma, kad tai yra materialus turtas. Detalesnis nekilnojamojo turto apibūdinimas daugiausiai priklauso, nuo to kokiu tikslu ir kontekstu norima jį pateikti. Teisėje NTM objektu yra laikoma tik žemė ir pastatai.
Naujajame LR NTM įstatyme nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai. Nekilnojamasis turtas registruojamas LR nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.
LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos ar kiti statinių ar patalpos (suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) priklausiniai, negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, kol pagal šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl jie nėra apmokestinami NTM atskirai nuo pagrindinio nekilnojamojo turto objekto. Inžineriniai statiniai laikomi įvairios paskirties inžineriniai įrenginiai, kurie neatsiejamai sujungti su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties.
Mokesčio esmė ir požymiai
Mokesčio sąvoka paprastai vartojama, apibrėžiant tik privalomus mokėjimus, nustatytus juridiniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį turtą bei LR NTM įstatymo naujovę - fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai, arba neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotam naudotis juridiniams asmenims nekilnojamam turtui. Tai mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.
Mokestis mokamas pinigine forma, jam būdingas privalomumas, yra neatlygintina įmoka valstybės (savivaldybės) naudai ir jo sąskaita užtikrinami valstybės finansiniai poreikiai. Tai reiškia, kad mokestis nėra tiesioginis atlygis už valstybės as suteiktas paslaugas, t.y. mokesčio mokėtojui nėra atlyginama. Vienas iš pagrindinių mokesčio požymių, yra tai, kad į NTM bazę turėtų patekti vien nekilnojamasis turtas. Kitas turtas šiuo mokesčiu nėra apmokestinamas. Nekilnojamasis turtas apmokestinamas periodiškai. Mokestinio laikotarpio periodiškumą nulemia tam tikras kalendorinis laikotarpis.
NTM dydis priklauso nuo konkretaus nekilnojamojo turto. Nėra atsižvelgiama į asmens turimas skolas. Iš tiesų šis mokestis siejamas vien tik su asmens valdomu ar naudojamu nekilnojamuoju turtu. Šiam nekilnojamajam turtui nustatymas nėra siejamas su šio turto savininko pasikeitimu ar kitais veiksniais (pvz., paveldėjimu, dovanojimu ir pan.). Šio mokesčio pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Šiuo mokesčiu apmokestinami statiniai, o pats apmokestinimo faktas siejamas vien su konkretaus turto valdymu bei naudojimu.
Nekilnojamojo turto mokesčio efektyvumas
Nekilnojamojo turto mokestis neturi didelės įtakos mokesčio mokėtojų elgsenai, t.y. pasiūlai. Labai įtakingas XIX a. JAV socialinis filosofas H. Džordžas 1879 m. teigė, kad žemės mokestis yra pakankamai patrauklus. Jis siūlė visus kitus mokesčius pakeisti žemės mokesčio pagalba.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto apmokestinimas yra svarbi valstybės fiskalinė priemonė, turinti įtakos tiek ekonomikai, tiek socialinei gerovei.