Vieno aukšto namo šlaitinio stogo įrengimo technologija

Šlaitinis stogas yra tradicinis ir seniausias būdas uždengti pastatą ir dažniausiai įrengiamas statant privatų namą ar kotedžą. Lyginant su plokščiu paviršiumi, per nuolaidžius šlaitus vanduo nubėga greičiau, yra mažesnis pavojus jam užsistovėti ir prasiskverbti į stogo konstrukciją.

Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Lietuvoje dažniausiai montuojami dviejų tipų šlaitiniai stogai - tai dvišlaičiai ir keturšlaičiai stogai. Keturšlaitį stogą mažiau veikia vėjo apkrovos, dėl to jie dažnai naudojami atvirose vietovėse ir didesnio aukščio pastatams uždengti.

Nors stogo nuolydis daug kam atrodo svarbus tik architektūrai, tačiau nuo šlaitų nuolydžio priklauso kiti sprendiniai, laikantysis stogo konstruktyvas. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangos ir klimato sąlygų. Pavyzdžiui, mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydžio stogams - atvirkščiai. Todėl renkantis projektą, svarbu atkreipti dėmesį į stogo nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius.

Kita vertus, naudojant atitinkamus sprendinius, iš esmės bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° laipsnių nuolydžio stogo. Tačiau tam reikės ir papildomų skaičiavimų bei medžiagų ir, kas svarbiausia, savo darbą išmanančių stogdengių, kurie nedirba „kaip visiems“. Matyt, dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45°stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos. Tokia konstrukcija tradicinė, išbandyta laiko ir įprasta stogdengiams.

Svarstant apie šlaitinio stogo įrengimą pirmiausia verta išsiaiškinti, kaip įrengti šiltą stogą, o jau tada rinktis stogo dangą. Stogo konstrukcija beveik vienoda visoms stogo dangoms, nes didžiausios apkrovos skaičiuojamos ne dėl dangos svorio, o dėl sniego apkrovų.

Jeigu po stogu įrengiamos papildomos patalpos, apšiltinamas stogas, jei nešildomos - apšiltinama perdanga. Erdvė esanti po šlaitiniu stogu vadinama palėpe, mansarda. Palėpės gali būti šildomos arba nešildomos. Vieningos nuomonės, kokia geriau, nėra. Įrengti šlaitinį stogą su gyvenamąja palėpe yra brangiau.

Pagrindinės šlaitinio stogo dalys

Pagrindinės šlaitinio stogo laikančiojo karkaso dalys yra:

• Murlotas (mūrtašis) ant laikančiųjų sienų arba monolitinio žiedo.
• Gegnės.
• Grebėstai.

Įrengti ar ne monolitinį žiedą ant laikančiųjų sienų, priklauso nuo sienų konstruktyvo medžiagos (blokelių atsparumo gniuždymui) bei stogo apkrovų.

Šlaitinis stogas yra karkasinė konstrukcija, jos sandarumą užtikrina vandens garų ir oro barjeras. Pagrindinis šlaitinio stogo konstrukcijos principas - įrengti taip, kad į jį nepatektų drėgmė, o vandens garai turėtų galimybę išgaruoti per oro tarpą. Oro tarpas - pagrindinis barjeras garų patekimo į šiltinimo medžiagą kelyje.

Jeigu po stogu bus šalta palėpė, tokiu atveju stogas nešiltinamas, racionaliau yra apšiltinti perdangą. Kaip žinia, šiluma kyla į viršų, todėl perdangos nešildomoje palėpėje apšiltinimo tikslas - kiek įmanoma mažesni šilumos nuostoliai per šią konstrukciją.

Jeigu perdanga medinė, pirmasis šiltinimo sluoksnis turėtų būti iš apie 50 mm universalios akmens vatos PAROC Ultra. Ant šio sluoksnio klojama vandens garus ir orą izoliuojanti polietileno plėvelė, kurios kraštai užleidžiami apie 10 cm ir suklijuojami lipnia juosta. Šiuo atveju sandarumą turi užtikrinti būtent ši plėvelė, todėl svarbu, kad ji būtų nepažeista, sandariai suklijuotos siūlės.

Pagrindinis termoizoliacijos sluoksnis - 350- 500 mm sluoksnis PAROC Ultra (bendras šiltinamojo sluoksnio storis ir sluoksnių skaičius parenkami remiantis skaičiavimais). Ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio dengiama vėjo izoliacinė plokštė PAROC WAS35 arba PAROC WAS 25t arba plėvelė, kuri turi būti atvira difuzijai. Jeigu pati šiltinamoji medžiaga turi specialų sutankintą viršutinį sluoksnį, tada vėjo izoliacijos nereikia. Smulkesnę šiltinimo eigą ir medžiagas galima pamatyti mazgų brėžiniuose.

Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes PAROC WAS 35 arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.

Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai. A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl, kad tilptų izoliacinė medžiaga, vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės) arba kompozicinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį.

Šlaitinio stogo konstrukcija ant daugiabučio. Dažniausiai šlaitinio stogo konstrukcija montuojama iš gegnių arba santvarų. Gegnės tvirtinamos ant kraigo ir murloto, montuojamos po vieną, jų žingsnis priklauso nuo numatomų apkrovų, šiltinimo medžiagos tipo.

Gegninėje konstrukcijos stogui tenkančias apkrovas perima kraigas ir murlotas, kartais naudojamos vadinamosios stygos, perimančios dalį apkrovų. Santvarinė konstrukcija yra rėminė sujungtų trikampių konstrukcija, kurios ilgoji kraštinė tarnauja kaip perdangos sijos, o apkrovos pasiskirsto tolygiai per visą šlaito ilgį.

Abiem atvejais šlaito plokštumą formuoja gegnės. Esminis santvarinės ir gegnių konstrukcijos skirtumas tas, kad santvaros surenkamos ceche, statybvietėje lieka daug mažiau darbo - tik pritvirtinti santvaras prie murloto. Tiek gegnėms, tiek santvarų konstrukcijai naudojama mediena.

Stogo konstrukcija iš dvitėjinių sijų

Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos. Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija gali uždengti didesnius tarpatramius, jos lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas.

Dvitėjės sijos naudojamos laikančiajai stogo konstrukcijai, šlaitiniams, vienšlaičiams ir plokštiesiems stogams, perdangoms. Jos lengvos, jas patogu montuoti, apšiltinti, nes, pavyzdžiui, mineralinės vatos plokštės gerai laikosi tarp tašų, patogu pravesti komunikacijas. Kiekvienam užsakovui sijos išpjaunamos reikiamo aukščio ir ilgio, nereikia jų pjaustyti statybvietėje, nesusidaro likučių.

Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija dengiama difuzine plėvele, tarp sijų iš apačios klojami vienas ar du mineralinės vatos sluoksniai ar kita termoizoliacinė medžiaga. Dvitėjų sijų stogą galima apšiltinti bet kuria termoizoliacine medžiaga: polistireniniu putplasčiu, purškiamomis poliuretano putomis ar kita.

Dvišlaičio stogo konstrukcijoje dvitėjės sijos, kaip ir gegnės, atremiamos į murlotą ir kraigą, vienšlaičiame stoge atrama yra padaroma iš medienos masyvo gegnės, įankaruotos į sieną. Dvitėjės sijos prie atramų tvirtinamos specialiais kampais, U formos atramomis, rievėtomis vinimis.

Kad būtų išgautas šimtaprocentinis sijų stabilumas, skersai sijų tvirtinami mediniai tašai. Tašų žingsnis priklauso nuo atstumo tarp atramos taškų (tarpatramio) ir numatytų apkrovų, žingsnį turi nurodyti stogą projektavęs konstruktorius.

Skersiniai stabilumo tašai tvirtinami per 0,5-1 cm žemiau sijos tašo, kad po difuzine plėvele liktų oro tarpas. Sijos gale prie atramos, prie OSB sijos sienelės dėl stabilumo prisukamos įdėtinės OSB detalės (įdėkliukai), toje vietoje sienelė pasidaro tarsi dviguba.

Šlaitinio stogo konstrukcija remiasi ant murloto, žiedinio sutvirtinimo stogo perimetru. Dažniausiai jis būna medinis. Mūriniame name dar liejamas gelžbetoninis sutvirtinimo žiedas, kadangi vien mūras neatlaiko plečiančių sienas stogo apkrovų. Ant gelžbetoninio žiedo tvirtinamas medinis murlotas.

Tvirtinama kas 0,8 - 1,5 metro metaliniais strypeliais. Atstumus ir strypelių storį turėtų apskaičiuoti projektuotojas. Strypeliai dažniausiai įtvirtinami jau po gelžbetoninio žiedo įrengimo.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Šlaitinis stogas gali būti šiltinamas iš išorės ir iš vidaus. Iš išorės šiltinti yra paprasčiau, nebyra iš viršaus vatos dulkės. Nors, net ir šiuo atveju, gali tekti dėlioti gegnes dengiančią vatą iš apačios. Tai papildomas izoliacinis sluoksnis dengiantis gegnes. Sienos ir stogo šiltinimo medžiagos sluoksniai turi susijungti.

Šlaitinis stogas gali būti apšiltintas poliuretano putomis. Tai gana paprastas apšiltinimo būdas, užtikrinantis itin gerą sandarumą.

Termoizoliacinės medžiagos pasirinkimą stogui turėtų lemti šios medžiagos savybės: deklaruojamas šilumos laidumo λD koeficiento dydis, laidumas vandens garams, degumo klasė, akustinės savybės, matmenų stabilumas (šlaitiniams stogams svarbus parametras dėl įkaitimo), montavimo patogumas.

Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogų apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri dėl plaušinės struktūros, vadinamojo „kvėpavimo", neuždaro drėgmės konstrukcijoje, bet leidžia jai greitai pasišalinti per oro tarpą. Akmens vata ypač naudinga ir tuo atveju, jei stogo danga yra plieninė skarda, o po stogu - šildoma gyvenamoji erdvė.

Stogo sandarinimas

Iš išorės stogo konstrukciją saugo difuzinė plėvelė. Ji skirta nubėgti kondensatui, susidarančiam ant stogo dangos paviršiaus, taip pat sulaiko tirpstančio sniego ir lietaus vandenį, kuris gali patekti pro nesandarią stogo dangą.

Pačios problematiškiausios stogo sandarumo vietos yra ties jungtimis. Tikriausiai pati sudėtingiausia stogo vieta yra gegnių ir murloto jungtis. Čia jungiasi sienos ir stogo plėvelės. Sienos plėvelė turėtų apeiti gegnes ir užsandarinti kontaktą. Anksčiau sandarindavo lipniomis juostomis. Dabar naudojama patikimesnė tepama mastika, kuri sukietėjusi tampa tampria ir patikima sandaria juosta.

Sienos plėvelė dengia gegnes, priklijuojama iš vidaus, prikabinama kabėmis ir užtepama Soudatight hybrid polimerine mastika, kuri sustingusi virsta vandeniui ir vėjui nelaidžia membrana. Tarp gegnių verta sumontuoti apkalą, nes vėliau, uždengus stogą, bus sudėtinga prieiti. Tarpai uždengiami tinkleliu nuo pelių, paukščių ir vabzdžių.

Iš vidaus šlaitinio stogo konstrukcija sandarinama garo izoliacine plėvele. Problematiškiausias yra praėjimai per perdangų sijas ir į išorę išeinančius vamzdžius bei kaminėlius.

Stogo ir palėpės ploto skaičiavimas

Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą. Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių.

Pavyzdyje vartotas terminas „c“ yra ne kas kita, kaip ilgosios stogo kraštinės C ir stogo pločio A horizontalioje projekcijoje santykis (kai C suradimui naudojamasi kampo kosinusu). Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm. Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą.

Žinoma, skaičiuojant medžiagų kiekius taip pat reiktų prisiminti ir tai, kad reikalinga nedidelė medžiagų atsarga dėl užlaidų. Jeigu nėra tūrinių langų, itin plačių karnizų ar kitokių išsikišusių stogo elementų, paprastai stogo dangų pardavėjai atsargai siūlo pridėti 10-15 proc.

Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą. Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo. Kad būtų patogu vaikščioti, palėpėje lubų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei 2- 2,3 m. Pavyzdžiui, jei namo sienų kraštinės yra 9 ir 15 m, o stogo nuolydis apie 45°, maždaug 45 kv.m plote palėpės patalpos aukštis bus apie 2,3 m. Tad nemenka palėpės grindų ploto dalis iš 135 kv.mgali būti naudingas gyvenamasis plotas.

Naudingą palėpės plotą mažina stogo nuolydis. Naudingas palėpės plotas skaičiuojamas iki aukštis nuo grindų iki skliauto yra 1.6 metro. Kuo stogo skliautai statmenesni, tuo daugiau turėsite naudingo ploto. Tačiau tuo pačiu padidėja stogo plotas, gegnių ilgis ir šiltinamosios medžiagos kiekis.

Naudingas palėpės plotas gali būti padidintas aukštinant murlotą. Tačiau tokioje konstrukcijoje apkrovos pasiskirsto kitaip, todėl būtini būtini skaičiavimai.

Didėjant stogo statmenumui stogo dangos plotas skiriasi. Žinant stogo ilgį ir nuolydį galima nesunkiai paskaičiuoti stogo plotą. A * L * „c“ + B * L * „c“, kur A -palėpės plotis iki kraigo statmens, L - stogo ilgis (ilgesnioji dalis), B - palėpės plotis nuo kraigo statmens iki kito krašto. Formulėje įvedama reikšmė ( koeficientas) c, kuris priklauso nuo stogo nuolydžio kampo. Plokščiam stogui koeficientas c yra 1. Atitinkamai imama horizontalios kraštinės ilgis iki kur nuleidžiamas statmuo nuo kraigo ( A) . Jei tai taisyklingo trikampio stogas tai bus pusė sienos ilgio. A x B x C = stogo plotas.

Perkant stogo dangą reikia įvertinti, kad ji persidengia. Todėl visada pasitikslinkite, koks yra dengiamas plotas. Suskaičiavus stogo dangą verta pridėti papildomai apie 10 procentų. Kiek daugiau dangos gali prireikti, jei ant stogo yra įvairių išsikišančių elementų.

Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, stogo nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai.

Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso (cos) funkciją.

Apytikslės „c" vertės

tags: #vieno #auksto #namo #slaitinio #stogo #irengimas