Nekilnojamojo turto nuoma yra svarbi ekonominės veiklos dalis, tačiau ji susijusi su tam tikrais PVM (pridėtinės vertės mokesčio) niuansais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip PVM taikomas negyvenamųjų patalpų nuomai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (PVMĮ) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika.
Nekilnojamojo turto nuomos apibrėžimas ir PVM taikymas
Pagal PVMĮ 31 straipsnį, nekilnojamojo turto nuoma apibrėžiama kaip teisės naudotis nuosavybe suteikimas už atlygį sutartam laikui, užtikrinant, kad joks kitas asmuo negalėtų pasinaudoti tokia teise. Nekilnojamojo turto nuomos sandorio tikslas - galimybė pasinaudoti tam tikru nekilnojamuoju turtu (t. y. „pasyvus“ tam tikro ploto suteikimas).
„Mišrios“ nuomos sandoriai
Kai kartu su nekilnojamu turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (pvz., baldai, įranga ir pan.) ar suteikiamos kitos paslaugos, t. y., sudaromas „mišrios“ nuomos paslaugų sandoris, tai PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Tokiu atveju remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktika (byla C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas ar du (ar daugiau) sandoriai.
Jei sandorį sudarantys elementai yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurios išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, neturi atskiro savarankiško tikslo (pagrindinį sandorį padaro tik patrauklesnį, yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis įvykdyti šį pagrindinį sandorį), tai PVMĮ prasme laikoma, kad šių elementų ar veiksmų visuma sudaro vieną sandorį. Nustatant kuris iš sandorio elementų yra pagrindinė paslauga, svarbu atsižvelgti į sandorio sudarymo tikslą.
Jei sandorio tikslas yra pasyvus tam tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui užtikrinant, kad niekas kitas negalės pasinaudoti šia teise, tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas nekilnojamojo turto nuomos sandoris (ESTT byla C-409/98, C-275/01, C-428/02, C-284/03, C-451/06), kuris PVM neapmokestinamas.
Jeigu nurodytu atveju, patalpos bus nuomojamos (subnuomojamos) kartu su jose esančia įranga (baldais), tai bus laikoma, kad teikiamos „mišrios“ nuomos paslaugos, kurias sudarantys elementai yra akivaizdžiai neatskiriami vienas nuo kito ir dėl to laikoma, kad sudarytas vienas sandoris. Tačiau, jeigu būtų sudaromi darbo vietų (ne patalpų) nuomos sandoriai, kurių tikslas yra išnuomoti tik įrengtą darbo vietą (dalį patalpos, kuria dalinasi su kitais tokiais nuomininkais, darbo stalą, kėdę, lentynas ir pan.), nesuteikiant nuomininkams patalpų (ar jų dalies) valdymo ar kontrolės teisių (pvz., sutartis nesuteikia nuomininkams teisės kontroliuoti ar apriboti patekimą į patalpų plotą, kuriame yra jų darbo vieta, ir pan.), tai tokiu atveju teikiama paslauga PVM tikslais nelaikoma nekilnojamojo turto nuomos paslauga ir jai PVM lengvata, nustatyta PVMĮ 31 straipsnyje, netaikoma.
Tokie sandoriai turėtų būti vertinami kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas ir apmokestinant paslaugas taikomas standartinis 21 proc.
Nuomotojo pasirinkimas apmokestinti PVM
Pagal PVMĮ 31 str. 3 dalies nuostatas apmokestinamasis asmuo (nuomotojas) turi teisę pasirinkti už patalpų nuomą, kuri pagal PVMĮ 31 straipsnį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM PVMĮ nustatyta tvarka, jeigu patalpos nuomojamos apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui. Tuo atveju, jeigu įmonė būtų pasirinkusi nuo patalpų nuomos paslaugų skaičiuoti PVM ir patalpos būtų nuomojamos individualią veiklą vykdantiems asmenims PVM mokėtojais, tai tokie nuomos sandoriai būtų apmokestinami standartiniu 21 proc.
PVM direktyva. Pokyčiai – smulkiesiems, bet juos turi žinoti ir stambieji verslai
Prievolė registruotis PVM mokėtoju
Pagal PVMĮ 71 straipsnio nuostatas, Lietuvos apmokestinamasis asmuo (pvz., mažoji bendrija ar kita įmonė) privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų.
Paklausime nurodytos pajamos iš nuomos paslaugų teikimo gali būti PVM neapmokestinamos arba PVM apmokestinamos, t. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, patalpų nuomotojui (subnuomotojui) atsirastų prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, jei jo bendras atlygis iš vykdomos ekonominės PVM apmokestinamos veiklos šalies teritorijoje per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršytų 45 000 eurų ribą.
Skaičiuojant šią ribą, turi būti atsižvelgiama į atlygį, kuris gautas/gautinas iš darbo vietų (ne patalpų) nuomos ir kitos PVM apmokestinamos veiklos šalies teritorijoje (jeigu tokia būtų vykdoma). Pažymėtina, kad jeigu iš PVM apmokestinamos veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) gautas/gautinas atlygis viršija nustatytą 45 000 eurų, bet veiklą vykdantis asmuo neįsiregistruoja PVM mokėtoju, tai jis privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM nuo visų sandorių, dėl kurių teikimo buvo viršyta 45 000 eurų riba.
Pavyzdžiai ir situacijos
Įmonė A fiziniam asmeniui, besiverčiančiam individualia veikla pagal pažymą, išnuomoja autoserviso patalpas su įrengta automobilių taisymo įranga. Šis asmuo remonto paslaugas teikia daugiausia fiziniams asmenims. Nuomininkas nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju. Ar įmonė privalo skaičiuoti PVM nuo užmokesčio už patalpų nuomą? Kokiais atvejais gali tekti mokėti PVM už negyvenamųjų patalpų nuomą?
Remiantis LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsniu, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojami daiktai. Remiantis LR pridėtinės vertės įstatymo (toliau - PVM įstatymas) 2 str. 18 dalimi, nekilnojamuoju pagal prigimtį daiktu laikoma žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Taigi, autoserviso patalpos patenka į nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoką.
Pagal PVM įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nuoma yra laikoma paslaugos teikimu, tačiau PVM įstatymo 31 str. Įmonė A, pateiktu atveju, su fiziniu asmeniu yra sudariusi tik vieną sutartį dėl patalpų nuomos, todėl tokių paslaugų neprivalo apmokestinti PVM. Remiantis PVM įstatymo 31 str. 3 dalimi, įmonė A turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal PVM įstatymo 31 str. 1 ir 2 dalis yra neapmokestinama, skaičiuoti PVM, PVM įstatymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui. Nuomininkas, vykdantis individualią veiklą, remiantis PVM įstatymo 72 str.
Tačiau gali susidaryti situacija, kai viena sutartimi išnuomojamos ne tik patalpos, bet ir automobilių taisymo įranga, sutartyje numatant atskiras sumas už šių dviejų elementų nuomą. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kartu su nekilnojamuoju turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (įrengimai, inžineriniai tinklai ir pan.), t. y. sudaromas „mišrios“ nuomos paslaugų sandoris, tai PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Tokiu atveju, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika (toliau - ETT), reikia atsižvelgti į tai, ar yra sudarytas vienas, du, ar daugiau atskirų sandorių.
Jei, įvertinus visas aplinkybes, nustatoma, kad sandorį sudarantys elementai yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviu ekonominiu požiūriu sudaro visumą (nustatoma, kad šių elementų išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio), tai PVM įstatymo prasme laikoma, kad šių elementų ar veiksmų suma sudaro visumą, t. y. neatsižvelgiama į tai, ar už šiuos elementus nuoma yra skaičiuojama atskirai. Tai padarius reikia nustatyti, kuris iš sandorio elementų yra laikytinas pagrindine paslauga, kadangi tokiam „mišrios“ nuomos sandoriui bus taikomos pagrindinės paslaugos apmokestinimo PVM taisyklės. Norint nustatyti, kuri paslauga yra pagrindinė, svarbu atsižvelgti į sandorio sudarymo tikslą.
Pavyzdžiui, jei sandorio tikslas yra pasyvus tam tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui ir užtikrinant, kad niekas kitas negalės naudotis šia teise, tuomet pagrindine paslauga būtų laikoma sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sandoris. Tokiu atveju nekilnojamojo turto nuoma (išskyrus 31 str. 1 ir 2 dalyse numatytas išlygas) gali būti neapmokestinama PVM.
Jei nustatoma, kad pagrindinis tikslas buvo išsinuomoti tam tikrus įrengimus ar įrangą, tuomet PVM tikslais laikoma, kad sudaromas įrengimų nuomos sandoris. Jei įmonė A su fiziniu asmeniu būtų sudariusi sutartį, kurioje už įrangos nuomą būtų atskirai apskaičiuotas įrangos nuomos mokestis, ir nustačius, kad be tokios įrangos nuomojamose patalpose nebūtų įmanoma teikti automobilių taisymo paslaugų, tuomet įmonei A tektų apmokestinti PVM visą užmokestį iš tokio sandorio, t. y.
Įmonė A gali sudaryti su fiziniu asmeniu dvi atskiras nuomos sutartis - patalpų ir įrangos nuomos sutartis, tuomet pajamos už patalpų nuomą galėtų būti neapmokestinamos PVM. Gali susidaryti ir tokia situacija, kai viena sutartimi būtų nuomojamos patalpos ir įranga, ir šiems dviem elementams nuoma būtų skaičiuojama atskirai. Tačiau įvertinus, kad įranga gali būti atskiriama nuo patalpų, jos nebuvimas nesutrukdytų tose patalpose teikti automobilių taisymo paslaugas. Taigi, kiekvienas šių elementų gali būti apmokestinamas atskirai.
Svarbūs aspektai
- Jei nuoma ilgalaikė, virš 2 mėn. (gyv. patalpų) tai neapmokestinama PVM. jei NUOMOJAMA PVM MOKĖTOJUI GALIMA PASIRINKTI APMOKĘSTINTI PVM.
- Jeigu LPF nėra PVM mokėtojas, patalpų savininkas (UAB) neturi teisės nuomos paslaugų apmokestinti PVM.
- Patalpų nuoma, kitaip nei kaimo turizmo ar apgyvendinimo paslaugos, nėra laikoma gyventojo individualiąja veikla.
- Pradėjusi nuomoti butą be PVM, įmonė turi tikslinti pirkimo PVM.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia nuomininkams išrašinėti PVM sąskaitas faktūras ar pakanka PPK ar KPO netaikant PVM iš nuomos gautoms pajamoms?
PVM nuomai netaikomas, bet s/f turit rašyt.
UAB įmonė vasario mėn, įsigijo butą su PVM, Jį įsitraukė į IT su tikslu išnuomoti. Dabar nuo lapkričio jį išnuomojo fiziniam asmeniui ne pvm mokėtojui. Sutartyje padarė, kad bus mokama nuomos kaina ir atskirai už komunalinius. Nuoma bus neapmokestinama PVM, bet komunaliniai jau apmokestinami tada. Ar tai teisinga?
Taip, tai teisinga.
tags: #neguvenamuju #patalpu #nuoma