Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad specialistai, teikiantys grožio priežiūros paslaugas, t. y. veido, kūno, nagų, plaukų priežiūros paslaugas, tatuiravimo paslaugas, ilgalaikio makiažo paslaugas, papuošalų vėrimo paslaugas, turi laikytis nustatytų sveikatos saugos reikalavimų.
Neatsakingas grožio specialistų požiūris į saugos reikalavimus, neabejotinai kelia pavojų klientų sveikatai ar net gyvybei. Patalpų higiena yra svarbi siekiant užtikrinti žmonių sveikatą ir gerovę.
Grožio paslaugų veikla - tai viena iš veiklos rūšių, kurioms būtina turėti ne tik leidimą-higienos pasą, bet jos turi būti teikiamos atitinkamos paskirties patalpose.
NVSC atkreipia grožio paslaugų teikėjų dėmesį, kad norint užsiimti grožio paslaugų veikla, nepakanka turėti verslo liudijimą ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Grožio paslaugas teikti leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą.
Atkreiptinas dėmesys, kad patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis turi atitikti ūkinę komercinę veiklą, kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato aplinkos ministras.
Patalpų įrengimo reikalavimai
Tai, kaip atrodo grožio paslaugų teikimo patalpa, yra išties svarbu.
Salone ar grožio studijoje tūrėtų būti:
- Paslaugos teikimo patalpa
- Laukiamoji patalpa arba zona
Grožio paslaugų teikimo patalpoje(-ose) turi būti:
- Praustuvė rankoms
- Rankų higienos priemonės (skystas muilas, rankų dezinfekcijos priemonė)
- Muilo ir dezinfekcijos priemonių dozatoriai
- Vienkartiniai rankšluosčiai
- Atliekų surinkimo talpykla
Instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpoje (zonoje) turi būti:
- Praustuvė instrumentams plauti
- Vieta instrumentams dezinfekuoti, valyti, džiovinti, pakuoti, sterilizuoti
Taip pat reikalinga personalo patalpa (nebūtina, jei kitose patalpose pakanka vietos spintoms darbo ir asmeniniams drabužiams laikyti) ir pagalbinė patalpa darbo priemonėms laikyti (nebūtina, jei kitose patalpose pakanka vietos darbo priemonėms laikyti).
Grožio paslaugų teikimo patalpose turi būti tualetas, išskyrus atvejus, kai grožio paslaugos teikiamos pastate, kuriame yra atskiras bendro naudojimo tualetas, įrengtas ne toliau kaip 50 m nuo grožio paslaugų teikimo patalpų ir juo gali naudotis paslaugų teikėjai ir vartotojai.
Priklausomai nuo to, kokios paslaugos teikiamos, reikalavimai patalpoms gali skirtis.
Bendrieji patalpų higienos reikalavimai apima:
- Grindų dangą: Turi būti užtikrinama gera grindų dangos būklė, danga turi būti lengvai valoma, o prireikus dezinfekuojama. Grindų dangai turi būti naudojamos nelaidžios, nesugeriančios, plaunamos ir netoksinės medžiagos.
- Sienas: Sienos turi būti švarios, paviršius turi būti lygus, lengvai valomas, užglaistytomis sandūromis.
- Langus: Langai turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi.
- Duris: Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų.
- Visus paviršius: Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir dezinfekuojami.
- Konteinerius: Konteineriai turi būti atitinkamos konstrukcijos, gerai prižiūrimi, lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami.
Pavyzdinis grožio salono interjeras
Sistemos ir reikalavimai
Teikiant grožio paslaugas turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų palaikomi reikalingi parametrai.
Turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema, jeigu eksploatuojamos daugiau kaip 3 darbo vietos vienoje grožio paslaugų teikimo patalpoje.
Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus.
Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas.
Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeninės paskirties pastatuose, turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų.
Vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai ”. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
Instrumentų priežiūros reikalavimai
Vienkartiniai instrumentai naudojami vieną kartą.
Instrumentai, kurių negalima tinkamai dezinfekuoti ar sterilizuoti, turi būti vienkartiniai.
Jeigu dildės yra daugkartinio naudojimo, turi būti nuplaunamos po tekančio vandens srove ir merkiamos į dezinfekcinį skystį, kad būtų pašalintos bakterijos ir virusai. Jeigu ketinama atlikti manikiūrą ar pedikiūrą panaudota dilde, turite teisę reikalauti ją pakeisti nauja.
Dezinfekuojant ir valant rankomis, instrumentai, kuriais buvo teikiamos A kategorijos paslaugos, po panaudojimo iš karto merkiami į sandariai uždengiamą indą su pagamintu dezinfekcijos tirpalu. Lankstiniai instrumentai turi būti išardomi, išskleidžiami.
Ant instrumentų dezinfekcijai skirto indo su paruoštu dezinfekcijos tirpalu turi būti užrašytas tirpalo pavadinimas, koncentracija, pagaminimo data. Instrumentai inde turi būti visiškai apsemti dezinfekcijos tirpalu, mirkomi pagal gamintojo naudojimo instrukcijose pateiktas nuorodas (mirkymo trukmė ir koncentracija).
Teikiant grožio paslaugą, kai pažeidžiama paslaugos gavėjo oda arba gleivinė ir tam skirtas instrumentas gali būti užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais (tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, manikiūro ir pedikiūro, kai karpomos nagų odelės), turi būti naudojami sterilūs instrumentai.
Ką daryti, jei patyrėte žalą?
Jeigu nagų priežiūros paslauga sukėlė ar galimai sukėlė žalą sveikatai, turite turėti paslaugos apmokėjimo čekį ir gydytojo, į kurį kreipėtės pagalbos, išrašus. Taip pat išsaugoti visus gydytojo paskirtų vaistų pirkimo čekius. Pasidarykite ir po paslaugos suteikimo atsiradusių pasekmių nuotraukas.
Vartotojo skundą (aprašant situaciją, nurodant kur ir kas suteikė paslaugą) reikia pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamentui apskrityje kartu su visais minėtais dokumentais. Jeigu matote ryškų neatitikimą tarp to, kokia jums suteikta paslauga, ir to, kokią, pavyzdžiui, salonas viešino paslaugos reklamą, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Bet kuriuo atveju pirmiausiai laiškais mėginkite išspręsti situaciją su paslaugos teikėju. Jeigu tai nepavyks, susirašinėjimą taip pat galima bus pateikti šalia kitų dokumentų.
Patariame atidžiai rinktis grožio paslaugų teikėjus, o pastebėjus akivaizdžių trūkumų, keliančių grėsmę sveikatai, iš karto kreiptis į paslaugos teikėją ir reikalauti saugios paslaugos. Neverta susigundyti, nors ir pigesnėmis, grožio paslaugomis, atliekamomis namuose, ir rizikuoti savo sveikata.
Institucijos, atsakingos už grožio paslaugų priežiūrą:
| Institucija | Funkcija |
|---|---|
| Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) | Grožio paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė, skundų nagrinėjimas |
| Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | Vartotojų teisių gynimas, jei paslauga neatitinka reklamos |
Grožio salonų paslaugomis naudojasi daugelis moterų, tačiau ne visuomet žino, ko pagrįstai galėtų juose tikėtis. Ar svarbu, kaip atrodo salonas ar kosmetikos kabinetas? Į šiuos klausimus atsakėme šiame straipsnyje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas atkreipia dėmesį į sveikatos saugos reikalavimus, taikomus grožio priežiūros paslaugų teikėjams.
Reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93, nustato reikalavimus patalpoms ir įrenginiams, valymo ir dezinfekcinėms priemonėms, vaikų žaislams, skalbiniams, lovelėms, asmens higienos priemonėms, praustuvių ir unitazų įrengimui, šildymo prietaisams ir įrenginiams, oro sąlygoms, esant kurioms vaikų ugdymo veikla lauke neorganizuojama.
Patalpos, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, priežiūra patalpos, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
Valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais.
Visos vaikui skirtos priemonės turi būti ženklinamos tuo pačiu ženklu ar numeriu: rankšluosčiai ar rankšluostinė (jei naudojami ne vienkartiniai rankšluosčiai), lova ar čiužinys, patalynė, jei naudojami - naktipuodžiai.
Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, kuriai teisės akto nustatyta tvarka išduotas leidimas-higienos pasas.
Vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Lovų ar čiužinių turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje - ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis.
Statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.
Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr.
Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus). Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc.
Higieninės darbo sąlygos
Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą. Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.
Patalpų vėdinimas. Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.
Darbo vietų apšvietimas. Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūraliapšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Atmintinė grožio salonams
tags: #reikalavimai #veido #ir #kuno #prieziuros #paslaugu