Šiame straipsnyje nagrinėjami negautų pajamų klausimai, susiję su civiline atsakomybe ir žalos atlyginimu. Nagrinėjama, kaip teismai vertina negautas pajamas kaip nuostolius ir kaip įrodyti jų dydį.
Žalos atlyginimo principai
Įstatyme numatyta žala yra vertinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra laikoma nuostoliais (LR Civilinis kodeksas 6.249 str.)
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad žalos atlyginimas, priteisiant ją iš kaltojo asmens, turi atlikti ne baudinę, o kompensacinę funkciją. Vadinasi, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra priteisiamas žalos atlyginimas, mažesnis už tikruosius nuostolius, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Tuo tarpu, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
Tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai
Advokatė nurodo, kad tiesioginius nuostolius, patirtus dėl kalto asmens veiksmų, įrodyti nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, rangovui netinkamai atlikus statybos darbus ir neištaisius nustatytų defektų, tiesioginiais nuostoliais laikomos užsakovo patirtos lėšos šiems defektams pašalinti. Žinoma, defektų taisymo darbai ir užsakovo patirtos lėšos turi būti patvirtintos rašytiniais įrodymais, atliktų darbų aktais, sąskaitomis ir pavedimais.
Kasacinis teismas, spręsdamas bylas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, yra išaiškinęs, jog negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Taigi negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus:
- ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;
- ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;
- ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.
Advokatė Sandra Akelaitienė atkreipia dėmesį, kad jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos iš asmens veiklos gauti sumos, neatskaičius sąnaudų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr.
Teismų praktikos pavyzdys
Pavyzdžiui, vienoje naujausių savo bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 išnagrinėjo ieškovės (užsakovės) ieškinį, pareikštą rangovui, statinio projektuotojui ir techninę priežiūrą atlikusiai įmonei dėl žalos atlyginimo, už tai, kad ieškovė (užsakovė) negalėjo naudotis komercinės paskirties pastatu (jo nuomoti) dėl atsiradusių pastato defektų, iki kol jie buvo ištaisyti.
Aptariamoje byloje, kasacinis teismas laikėsi pozicijos, jog negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, jog iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos.
Minimoje byloje netiesioginiams nuostoliams įrodyti, ieškovė pateikė įrodymus, jog buvo sudariusi nuomos sutartį, kurios negalėjo vykdyti, iki komercinio pastato defektai nebuvo ištaisyti, dėl ko patyrė nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė užsakovės pozicijai, tačiau spręsdamas dėl nuostolių dydžio pažymėjo, kad apskaičiuojant negautą pelną yra reikšmingos ir bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu.
Tai reiškia, kad turto nusidėvėjimas, amortizaciniai atskaitymai, darbuotojų darbo sąnaudos nuomos sutarčiai administruoti ir kitos, susijusios su naudojimusi turtu, taip pat turto išlaikymo sąnaudos, iš principo gali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su tokio nekilnojamojo turto naudojimu.
Teismas taip pat pažymėjo, jog negautas pelnas yra apskaičiuojamas, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokiu būdu nustatoma, kiek nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų (pagerėtų asmens turtinė padėtis), jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Gaudamas nuomos pajamas įprastomis sąlygomis, nukentėjęs asmuo būtų mokėjęs pelno mokestį.
Visos šios aplinkybės, anot kasacinio teismo, yra svarbios, siekiant apskaičiuoti ne tik nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, bet ir jo sutaupytas lėšas, kurias pastarasis sutaupė (ar išvengė prievolės mokėti) dėl neteisėtų kito asmens veiksmų ir negalėjimo naudotis tuo statiniu.
Teismas taip pat pažymėjo, jog būtent ieškovas, siekdamas įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius skirtumą tarp jo sąnaudų, kurias jis patyrė eksploatuodamas pastatą įprastomis sąlygomis, ir sąnaudų, patirtų sutarties pažeidimo sąlygomis - laikotarpiu, kai nukentėjęs asmuo negalėjo eksploatuoti pastato.
Taigi, esant visoms trims sąlygoms:
- negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto (pvz.: yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sutartinius įsipareigojimus),
- nukentėjusioji šalis turėjo pagrįstus lūkesčius juos gauti, t.
Esant visoms trims sąlygoms: 1) negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto (pvz.: yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sutartinius įsipareigojimus), 2) nukentėjusioji šalis turėjo pagrįstus lūkesčius juos gauti.
Apibendrinant, negautų pajamų prisiteisimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus įrodymų rinkimo ir teisinio pagrindimo. Teismų praktika rodo, kad būtina įrodyti ne tik patį nuostolių faktą, bet ir jų dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų.
Subsidijos ir mokesčių lengvatos maitinimo įstaigoms karantino metu
Draudimas organizuoti veiklą įprastu būdu, ženkliai kritusios pajamos, nesumažėję įsipareigojimai ir neaiškios valstybės paramos galimybės - tai dėl ko paskelbus karantiną Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso (COVID-19), maitinimo įstaigos, t.y. Vienu ar kitu atveju nuostoliai neišvengiami ir kai kuriems maitinimo tinklams siekia net iki 90 proc. negauto pelno.
Iš to seka, jog restoranas susidurs su sunkumais mokant atlyginimus darbuotojams, gali vėluoti atsiskaitymai su tiekėjais bei likti neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai prieš nuomotoją. Restoranų tinklų savininkai, kaip darbdaviai turi žinoti, jog savo darbuotojams, dėl paskelbtos ekstremalios situacijos gali skelbti prastovas ir už tai iš valstybės gauti kompensaciją, t. y. subsidiją, kurios dydis siektų 90 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau skiriamos subsidijos dydis negalės būti didesnis kaip minimali mėnesinė alga (607 Eur.).
Prastovos laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama taip pat ne mažiau kaip minimali mėnesinė alga. Dėl subsidijos gavimo darbdavys nuo balandžio 5 d. galės teikti prašymus Užimtumo tarnybai.
Maitinimo įstaigos, jeigu laikinai nevykdo veiklos, t. y. Svarbu žinoti, jog nukeltas avansinio pelno mokesčio už 2020 m. I ketvirtį deklaravimo ir sumokėjimo terminas, t. y.
VMI ir Sodra netaikys išieškojimo veiksmų ir neskaičiuos delspinigių neigiamą poveikį patyrusioms maitinimo įstaigoms, nuo tų mokesčių, kurių sumokėjimo terminas yra po šių metų kovo 16 d., t. y. po karantino paskelbimo.
Kiekviena maitinimo įstaiga taip pat turėtų pasitikrinti, ar ji yra įtraukta į tiesioginį neigiamą poveikį, dėl COVID-19 patyrusių mokesčių mokėtojų sąrašą. Jei taip, joms automatiškai nebus vykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį - nebus skaičiuojamos palūkanos.
Jeigu vis tik maitinimo įstaiga savęs minėtame sąraše neras, ji galės pateikti nustatytos formos prašymą dėl mokestinių lengvatų taikymo.
Jeigu maitinimo įstaiga negali tinkamai vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų su tiekėjais (su jais atsiskaityti), pirmiausia ir šiuo atveju svarbiausia, turi kuo skubiau informuoti tiekėją apie atsiradusias aplinkybes, kurios šalies mastu paskelbus ekstremalią situaciją, gali būti pripažintos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis.
Antra, maitinimo įstaiga, susidūrusi su aplinkybėmis, dėl kurių jai sunku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, turi teisę prašyti pakeisti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąlygas, t. y. Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.
Išvados
- Negautos pajamos yra svarbi nuostolių rūšis, kurią galima prisiteisti, jei įrodomos visos būtinos sąlygos.
- Teismų praktika reikalauja, kad negautos pajamos būtų pagrįstos realiais įrodymais ir skaičiavimais.
- Karantino metu maitinimo įstaigos gali gauti valstybės paramą ir mokesčių lengvatas, siekiant kompensuoti patirtus nuostolius.
Šis straipsnis suteikia išsamų supratimą apie negautų pajamų draudimą ir jo taikymą Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus ir praktinius pavyzdžius.