Negautos Pajamos Už Nuomą Apskaitoje: Teisiniai Aspektai Ir LAT Praktika

Šiame straipsnyje apžvelgiami teisiniai aspektai, susiję su negautomis pajamomis už nuomą apskaitoje, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir civilinėmis bylomis. Straipsnyje analizuojama, kaip teismai vertina įrodymus dėl žalos fakto ir dydžio, įrodinėjimo pareigą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nuostolių atlyginimu.

Ieškovės UAB "Vlasava" Pretenzijos Ir Teismų Sprendimai

Ieškovė UAB „Vlasava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę.

2017 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą naują pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta buvo paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra - ieškovei. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė būtų vadovavusis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau - VPĮ), bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas.

Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovės patirtos 107 100 Eur žalos (sutarties trukmė - 84 mėnesiai; vienerių metų planuojamos pajamos - 364 000 Eur, sąnaudos - 346 000 Eur, pelnas - 18 000 Eur, o per visą sutarties galiojimo laikotarpį - 126 000 Eur (18 000 Eur × 7 m. = 126 000 Eur), atskaičius 15 proc. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. 5.1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. 5.3. šioje byloje anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. 5.4. Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. birželio 14 d. nutartimi grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti būtent sutarties su atsakove vykdymui planuotų panaudoti resursų panaudojimą siekiant gauti planuotą pelną iš viešojo pirkimo sutarties, t. y.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, rėmėsi tik savo pačios paaiškinimais ir savo sudarytais įrodymais, ir į tai, jog, teismo vertinimu, šiuo atveju įrodinėjant žalos padarymo faktą, reikalingos specialios žinios, siūlė ieškovei nuspręsti dėl ekspertizės byloje atlikimo, tačiau ieškovė prašymo skirti ekspertizę neteikė. Byloje pateikti ieškovės paaiškinimai raštu, žodžiu, duomenys apie esmines ginčo aplinkybes dėl konkursui skirtų autobusų naudojimo, kitų ieškovės resursų, skirtų ginčo konkursui, panaudojimo, iš tokių veiklų gauto pelno dydžio nebuvo detalūs, išsamūs ir nuoseklūs, prieštaravo vieni kitiems ir vėliau ieškovės pateiktiems įrodymams, todėl, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti ieškovės teikiamų paaiškinimų, įrodymų patikimumu.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, patenkinęs atsakovės prašymus, ir savo iniciatyva ne kartą siūlė ieškovei, kaip turinčiai pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, pateikti papildomus įrodymus, siekiant įgyvendinti ir teismo pareigą nustatyti žalos dydį (CPK 179 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė visų įrodymų - viso laikotarpio nuo 2016 m.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad ginčo konkursui ieškovė pateikė 8 miesto, priemiestinius autobusus, iš jų 3 vėliau pardavė. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad likę autobusai, skirti ginčo konkursui, stovi įmonės kieme ir pardavinėjami, nes jų amžius eliminuoja galimybę dalyvauti kituose konkursuose bei gauti kokią nors ekonominę naudą, todėl nepagrįsta prielaida, kad įmonė galėjo iš tų pačių resursų teikti keleivių pervežimo ar kitas paslaugas ir gauti pelną.

Teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad ginčo konkursui skirti autobusai nevažiavo. Tačiau vėliau ieškovės pateikti duomenys apie ginčo konkursui ieškovės pateiktų autobusų ridą patvirtino, kad ginčo konkursui skirti autobusai buvo naudojami, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie savo gautą pelną, naudojant ginčo konkursui skirtus autobusus.

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad 2 autobusai buvo naudojami, pervežant keleivius Šiaulių mieste, kiti buvo naudojami Palangos-Šventosios maršrutams, tačiau ieškovė pelno iš šių autobusų negavo. Iš viso ieškovė pateikė 36 2017-2018 m. Siekiant paneigti ieškovės teiginius, kad iš veiklos perveždama keleivius Palangos-Šventosios maršrutais ji negavo pelno, nes sutartyje šalys susitarė dėl nustatyto 0 procentų rentabilumo, atsakovė pateikė auditorės atsakymus į klausimus, kuriuose nurodyta, jog sutartyje nurodytas 0 procentų dydžio rentabilumo kompensavimas nereiškia, kad vežėjas faktiškai negalėjo gauti pelno ar jo negavo.

Teismas nusprendė, kad ieškovė, nepaneigusi specialiąsias žinias turinčio asmens pateiktų duomenų, neįrodė aplinkybės, jog, naudodama ginčo konkursui skirtus autobusus Palangos-Šventosios maršrutams, ji pelno negavo. Be to, ši sutartis yra nuolatos pratęsiama nuo 2006 m.

Teismas įvertino tai, kad pagal konkurso sąlygas tiekėjas maršrutui aptarnauti galėjo naudoti tik tuos autobusus, kurie nurodyti pasiūlyme ir kituose dokumentuose, bei keisti juos ne senesniais kaip 13 metų autobusais; visą sutarties galiojimo laikotarpį tiekėjas maršrutą galėjo aptarnauti transporto priemonėmis, kurios ne senesnės nei 20 metų; pasiūlyme pateiktos transporto priemonės turėjo būti ne senesnės nei 18 metų.

Esant nurodytoms ginčo konkurso sąlygoms, konkurso dalyvis sutarties galiojimo laikotarpiu privalėtų keisti transporto priemones, kadangi jų amžius neatitiks konkurso sąlygų nustatyto reikalavimo. Konkurso laimėtojas privalėtų pakeisti 7 iš 8 pasiūlyme pateiktų ir preliminaraus pirmųjų paslaugos teikimo metų išlaidų plane nurodytų transporto priemonių.

Atsakovės pateiktuose auditorės atsakymuose į klausimus nurodyta, kad, autobusus keičiant į naujesnius, jų įsigijimo kaina rinkoje, tikėtina, būtų didesnė, todėl dėl naujesnių ir brangesnių autobusų įsigijimo gali padidėti ir kitos išlaidos, pvz., draudimo, techninės priežiūros, remonto ir pan. O išlaidų padidėjimas padarytų įtakos pelno sumažėjimui.

Ieškovė pateikė 2017-2018 m. pajamų, sąnaudų ir pelno duomenis, iš jų matyti, kad iš panašaus pobūdžio keleivių vežimo veiklos ieškovės metinis pelnas keletą kartų mažesnis, nei ieškovė įrodinėja šioje byloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jos nurodytos sąnaudos, pateikiant kainos skaičiavimą, yra pagrįstos.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 20 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra prieštaringi. Byloje nėra pateikta duomenų, kad laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma ginčo konkurso sutartis, ieškovės kiti resursai nebuvo išsemti ir (ar) jų panaudojimas negalėjo kompensuoti ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių dėl sutarties nesudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys apie itin mažą ieškovės metinį pelną taip pat nelaikytini patikimu įrodymu sprendžiant, kad ji patyrė nuostolių dėl nesudarytos sutarties. Be to, ekspertizės skyrimo byloje ieškovė taip pat atsisakė.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 20.1. Teismas pažeidė CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir VPĮ 107 straipsnyje įtvirtintas specialiąsias nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, atlyginimą, nes ieškinys buvo atmestas esant visoms įstatymuose nustatytoms žalos atlyginimo sąlygoms. Ieškovė įrodė žalos faktą, šį faktą taip pat nustatė bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti grąžinęs apeliacinės instancijos teismas, todėl iš naujo bylą nagrinėję teismai neturėjo teisės visiškai atmesti ieškinio, o atmesdami ieškinį pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo pareigą nustatyti žalos dydį. Teismų išvados, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos ir neįrodė žalos fakto, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Kadangi žalos atlyginimo byloje priežastinis ryšys gali būti nustatytas tik tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl, logiškai aiškinant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties turinį, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas priežastinio ryšio faktą, nors ir netiesiogiai, taip pat konstatavo ir žalos faktą. Įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi, o tokiais sprendimais nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos ir nenustatomos. Todėl iš naujo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir tas pats apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės kvestionuoti žalos fakto ir daryti priešingą išvadą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartyje aiškiai įvardijo bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui priežastis ir aiškiai nurodė, kad iš naujo bylą nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti žalos dydį, bet ne jos faktą.

Iš naujo bylą nagrinėję teismai privalėjo paisyti šių nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų, pagal kuriuos turėjo būti iš naujo nagrinėjamas žalos dydžio klausimas, o žalos faktas negalėjo būti kvestionuojamas. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytos visos perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, todėl ieškinys negalėjo būti atmestas.

Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuostolių sampratą, ir VPĮ nuostatas, reglamentuojančias viešajame pirkime pateikto pasiūlymo pateikimą, priėmimą ir vertinimą, nes ieškovės nurodytus nuostolius, pagrįstus viešajame pirkime jos pateikto pasiūlymo detaliais duomenimis, kuriuos perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, priėmė, įvertino, pripažino atitinkančiais viešojo pirkimo sąlygas ir jų pagrindu nustatė pasiūlymo eilę, teismas žalos atlyginimo byloje nepagrįstai laikė hipotetiniais ir nusprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio ir būtų neįvykdžiusi pirkimo sutarties.

Ieškovė nuostolių dydį įrodė pagal kasacinio teismo analogiškose bylose suformuotą praktiką, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami jos pateiktus įrodymus ir atsakovės atsikirtimus į ieškinį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nesilaikė analogiškose bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos. Pagal kasacinio teismo praktiką priteistinas netiesioginių nuostolių atlyginimas skaičiuojamas pagal konkurse pateikto pasiūlymo kainą ir jo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015). Ieškovė prašomų priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimo dydį apskaičiavo pagal pasiūlymo detalius duomenis, kurių reikalavo konkurso sąlygos.

Pagal kasacinio teismo praktiką šioje byloje atsakovei teko pareiga įrodyti, kaip ir kodėl buvo padaryta klaida, vertinant ieškovės pasiūlymą. Ieškovė neturėjo pareigos paneiginėti ir įrodinėti pasiūlyme nurodytų duomenų teisingumo, o tik pareigą paneigti priešingus atsakovės įrodymus, jeigu tokie įrodymai būtų buvę pateikti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokio situacijos vertinimo ir jokio pajamų modelio bei kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktą negautų pajamų modelį, pagrįstą pasiūlyme nurodytais detaliais pajamų ir sąnaudų duomenimis, nenurodė ir jokių pagrįstų argumentų dėl ieškovės reikalaujamų nuostolių dydžio. Teismai visiškai nesilaikė pirmiau paminėtos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo.

Pažeidžiant CPK 12 straipsnyje nustatytą rungimosi principą, CPK 188 straipsnyje įtvirtintą proceso šalies teisę neduoti parodymų prieš save bei kasacinio teismo praktiką, ieškovei buvo siūloma teikti papildomus įrodymus, įskaitant prašymą skirti teismo ekspertizę, ir įrodinėti sau nepalankius veiksnius, kad perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu konkurso sąlygas ir nustatyti šio pasiūlymo eilę yra neteisėti.

Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje nustatytą rungimosi principą, įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias CPK 178 ir 179 straipsnių nuostatas, nes ieškovei perkėlė naštą įrodyti atsakovės nurodytas aplinkybes; 2019 m. birželio 19 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas aiškiai įvardijo, kad aplinkybes apie realias galimybes ieškovei gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti viešojo pirkimo sutarčiai su atsakove vykdyti, nurodė atsakovė ir šios aplinkybės yra atsakovės atsikirtimų pagrindas, todėl ji ir privalėjo jas įrodyti.

Ne ieškovė turėjo įrodinėti, kad konkursui skirti autobusai nedalyvavo vykdant keleivių vežimo paslaugas ir ieškovė negavo pelno, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė konkursui skirtais autobusais vykdė kitas sutartis ir gavo pelną. Apeliacinės instancijos teismas ne tik pritarė pirmosios instancijos teismo neteisėtam ir nepagrįstam įrodymų vertinimui, bet ir peržengdamas apeliacinio skundo ribas neteisėtai sprendė dėl aplinkybių, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad vietoj šiai sutarčiai įvykdyti įsigytų autobusų ieškovė turėjo įsigyti dar ir naujus autobusus, o to nepadariusi, ieškovė būtų neįvykdžiusi viešojo pirkimo sutarties. Teismas nesilaikė kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 suformuotos praktikos dėl tiekėjo teisės į žalos atlyginimą dėl neteisėtai įvykdyto viešojo pirkimo ir šios teisės įgyvendinimo, aiškinimo ir taikymo; praktikos, pagal kurią priteistinas netiesioginių nuostolių atlyginimas skaičiuojamas pagal konkurse pateikto pasiūlymo kainą ir jo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015); išaiškinimų, kuriais nurodyta, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįr...

Apibendrinant, nagrinėjant negautas pajamas už nuomą apskaitoje, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, įrodinėjimo pareigą bei kitus teisinius aspektus, kurie gali turėti įtakos galutiniam sprendimui.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia įvertinti

• Žalos fakto ir dydžio įrodymas.
• Įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp šalių.
• Teismų praktika analogiškose bylose.
• Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.
• Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.

Svarbiausi LAT nutarimai

Šioje byloje remtasi įvairiais LAT nutarimais, kurie padeda geriau suprasti, kaip teismai vertina įrodymus ir taiko teisės normas nagrinėjant panašias bylas.

tags: #negautos #pajamos #uz #nuoma