Intelektinės Nuosavybės Privalumai ir Apsauga Lietuvoje

Balandžio 26-ąją minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Pažymėdami ją dalijamės mintimis apie galimybes spręsti tarp intelektinės nuosavybės subjektų kylančius nesutarimus ir teisinius ginčus mediacijos pagalba.

Šiame straipsnyje aptariama intelektinės nuosavybės samprata, jos rūšys, istorinės atsiradimo priežastys bei globalizacijos pasekmės. Taigi, panagrinėkime, kas sudaro intelektinę nuosavybę ir kaip ji saugoma Lietuvoje.

Intelektinės Nuosavybės Samprata ir Apsauga

Intelektinė nuosavybė - tai teisės, atsirandančios į nematerialius kūrybinės veiklos objektus: autorių ir gretutines teises, patentus, prekių ženklus, dizainą, komercines paslaptis, know-how bei kitus nematerialius objektus. Svarbus šių teisių elementas - išimtinumas, kuris reiškia, kad objektą savo nuožiūra gali naudoti tik jo savininkas; kiti asmenys tai gali daryti tik gavę jo sutikimą. Vienas pagrindinių šios apsaugos tikslų - gauti atlygį už sukurtą objektą ir jo naudojimą.

Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu. Turėdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei išsamų teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiame intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos.

Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento - 20 metų, dizaino - 25 metus, prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų).

Kadangi nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti tai, analogiškai, ir intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.

Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinių kūrinių valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo. Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises. Ši savybė pasireiškia tuo, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių.

Intelektinė nuosavybė, kaip teisės institutas, atsirado 1886 m. rugsėjo 9 d. pasirašius Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Šio norminio akto antrajame straipsnyje nurodyta, kad konvencija saugo bet kokios išraiškos literatūros ir meno kūrinius, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos ar būdo. Matome, kad intelektinės nuosavybės objektai yra būtent žmogaus intelektinės veiklos procese sukurtos vertybės.

Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės funkcija - tai tam tikros išimtinės teisės intelektinio kūrinio autoriui pripažinimas, santykių su kitais subjektais reguliavimas.

Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Svarba Verslui

Intelektinės nuosavybės (IN) apsauga besirūpinantis verslas turi potencialo tapti sparčiai augančia įmone. Būtent verslai, kurie turi intelektinės nuosavybės apsaugą, yra daug stipresni ir patrauklesni rinkoje investuotojams ir auginant savo kapitalo vertę. Tai turtas, kurį galima licencijuoti, parduoti.

Registruotos intelektinės nuosavybės teisės padeda efektyviai kovoti su nesąžininga konkurencija. Jeigu konkurentai naudoja, pavyzdžiui, tapatų ar panašų ženklą, kopijuoja ar imituoja dizainą, vartotojai gali būti suklaidinti. Tai gali ne tik atnešti finansinių nuostolių, bet ir pakenkti įmonės geram vardui ir įvaizdžiui, ypač jei konkurentų produktas yra blogesnės kokybės. Registracija leidžia įmonei ne tik nutraukti konkurentų vykdomus pažeidimus, bet ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Vis daugiau Lietuvos verslų suvokia IN apsaugos prasmę, tačiau ne visada žino visus svarbius niuansus. Reikia suprasti, kad domeno registracija negarantuoja teisių į prekių ženklą, todėl patartina domeną kuo skubiau registruoti kaip prekių ženklą.

Keičiasi ne tik požiūris į IN apsaugą, bet atsiranda ir naujų sričių, kurias svarbu apsaugoti. Laikotarpio aktualijos ir besivystančios technologijos pakeičia patentavimo kryptis. Pavyzdžiui, atsirado tokie „žalieji patentai“, susiję su aplinką tausojančiomis technologijomis. Inovacijų kūrimas biotechnologijų ir dirbtinio intelekto srityse išpopuliarino tokias sritis kaip medicinos technologijos, skaitmeninės komunikacijos bei kompiuterinės technologijos.

Kaip Apsaugoti Savo Intelektinę Nuosavybę

Paprastai teisės teorijoje išskiriami du intelektinės nuosavybės teisės pošakį sudarantys institutai: autorinė teisė ir pramoninės nuosavybės teisė. Pagrindinis skirtumas tarp šių teisės institutų yra tas, kad autorinė teisė saugo formą, konkretų tam tikros idėjos įkūnijimą, palikdama pačią idėją nevaržomam naudojimui, o pramoninės nuosavybės apsauga grindžiama pačios idėjos saugojimu.

Intelektinės nuosavybės teisės normos uždavinys, kaip ir autorinės taisės, yra intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga nuo neteisėto vartojimo. Pagrindinis skirtumas tarp autorinės teisės ir pramoninės nuosavybės teisės yra tas, kad autorinėmis teisėmis yra ginamos konkretaus asmens, sukurtos vertybės, o pramoninė nuosavybė gina ne konkretaus asmens, bet kolektyvinės veiklos metu sukurtas ir sėkmingam pramoninės veikos vystymui reikalingas vertybes.

1. Autorinės Teisės

Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai. Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Ši nuostata yra įtvirtinta 1886 m. rugsėjo 9 d. Šiam veiksmui. Iš pastarojo matome, kad autorinėmis teisėmis ginamos ne tik materialinės bet ir moralinės vertybės.

Būtina paminėti, kad autorinėmis teisėmis saugomos vertybės turi originalią materialią išraiškos formą. Būtent tai, kad autorius sugalvoja ir originaliai įkūnija savo idėją ir daro ją išskirtinę, kuri yra saugoma autorinėmis teisėmis.

Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams yra numatyta autorinės teisės apsauga.

Priklausomai nuo kūrinio pirmojo paskelbimo vietos sprendžiamas autorinės teisės gynimo laikas ir vieta. Pagrindiniai tokis teisės normų skirtumai susiję su sankcijomis, taikomomis už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Skiriasi ir procesiniai klausimai.

Kitas svarbus aspektas - galiojimas laike. Galiojimas laike apsprendžia, kiek laiko ir nuo kada pradedamos ginti autoriaus teisės į kūrinį. Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpiu bei 50 metų po jo mirties.

Svarbu paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.

2. Pramoninė Nuosavybė

Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Šioje konvencijoje pramoninė nuosavybė apibūdinama kaip intelektinės nuosavybės dalis, susijusi su kūrybinės veiklos rezultatais.

Vienas iš pramoninės nuosavybės saugoms objektų yra išradimai. Norint, kad vienoks ar kitoks užduoties sprendimo būdas būtų pripažintas išradimu jis turi būti naujas, tai reiškia, kad iki pastarojo užduoties sprendimo varianto visuomenė nežinojo analogų. Kitas išradimo bruožas - užduoties sprendimas turi būti išradimo lygio, tai reiškia, kad naujas sprendimas nuo jau žinomų sprendimų turi skirtis technikos lygiu.

Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Pasaulio prekybos organizacijos 1994 m. priimtos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) 15 straipsnyje prekės ir paslaugos ženklais apibrėžiami, bet kokie ženklai ar jų deriniai, kuriais prekės ar paslaugos išskiriamos iš kitų prekių ar paslaugų, taip pat nurodyta, kad prekinis ženklas gali būti sudarytas iš: žodžių ar asmens vardo, pavardės, raidžių ar skaitmenų, grafinis vaizdas ir spalvos derinys.

Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas. Šis pramoninės nuosavybės objektas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas.

Mediacija kaip Būdas Spręsti Intelektinės Nuosavybės Ginčus

Europoje mediacijos taikymas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus nėra naujiena, EUIPO (angl. European Union Intellectual Property Office) veikiantis Alternatyvių ginčų sprendimų skyrius sparčiai plečiasi ir jau dalijasi sėkminga patirtimi. Tuo tarpu Lietuvoje mediacija, sprendžiant intelektinės nuosavybės ginčus, dar retai pasirenkamas metodas.

Kiti mediacijos privalumai yra tai, kad mediacijos būdu intelektinės nuosavybės ginčai gali būti išspręsti kompleksiškai, taupant laiką, pinigus, ir išsaugant galimybę ateityje išlaikyti dalykinius santykius tarp ginčo subjektų. Sprendžiant intelektinės nuosavybės ginčus yra labai svarbu laikas, kadangi intelektinės nuosavybės apsauga reikalauja greitų sprendimų, o teismo procesas gali trukti ilgą laiką ir tokiu atveju teismo priimtas sprendimas ginčo šalims gali būti neaktualus.

Mediacijos privalumu laikytina ir galimybė ginčo šalims pačioms savo nuožiūra pasirinkti mediatorių, turintį specialių žinių, kurios padėtų joms įsigilinti į situaciją, geriau suvokti ginčo esmę ir galiausiai priimti taikų, abiejų šalių poreikius tenkinantį susitarimą.

LMR narių nuomone mediacija tinkamas būdas spręsti intelektinės nuosavybės ginčus dėl prekės ženklo, domeno, logotipo, pavadinimo, dizaino sutapčių. Taip pat nesutarimus kylančius tarp autorių ir kūrinių naudotojų, intelektinės nuosavybės registravimo, naudojimo, paveldėjimo ir patento klausimus. Medijuoti tinkami būtų ir pastaruoju metu visa aktualesni tampantys ginčai dėl komercinės paslapties atskleidimo.

Eglė Šiugždinytė prisimena, kaip “mediacijoje buvo sprendžiamas ginčas tarp dviejų įmonių dėl labai panašaus prekės ženklo. Svarbu paminėti, kad nei viena iš ginčo šalių nebuvo užregistravusi prekės ženklo. Todėl viena iš ginčo šalių, prieš registruojant prekės ženklą, siekiant išvengti nesutarimų ateityje, nusprendė pabandyti susitarti mediacijos būdu apie tai - kam gi, iš tiesų priklauso ginčo prekės ženklas.

Mediacija pasibaigė sėkmingai ir kūrybingai, kadangi abi įmonės nusprendė taip koreguoti savo prekės ženklus, jog jie tapo mažai panašūs.

Kalbant apie mediacijos naudą, būtina paminėti ir iššūkius, su kuriais gali susidurti ginčo šalys ir mediatorius spręsdami intelektinės nuosavybės ginčus. Vienas iš iššūkių tampa ypač didelis šalių susipriešinimas.

Kitas svarbus iššūkis yra tai, kad dažnu atveju intelektinės nuosavybės ginčai peržengia nacionalinės jurisdikcijos ribas, dėl ko susiduriama su užsienio valstybės narės aiškinimo ir taikymo problematikau. Sitaciją apsunkinti gali ir gana specifinė sritis, kuriai sėkmingai spręsti reikia specialių profesinių bei teisinių žinių.

Tačiau apklausoje dalyvavę LMR nariai tiki, kad kvalifikuotas, kantrus, empatiškas, lankstus, sąžiningas, atviras, žingeidus ir nešališkas mediatorius gali būti puikus tarpininkas ginčo šalims spręndžiant itin kompleksiškus intelektinės nuoavybės ginčus.

LMR nariai pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta edukacijos ir informacijos apie mediaciją kaip metodą tinkamą įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir intelektinės nuosavybės, ginčams spręsti.

Mediacija gali tapti efektyvi tokio pobūdžio ginčų sprendimo strategija, užtikrinanti tvarų ir abiejų pusių interesus atitinkantį taikų sprendimą, kuris gali būti pasiektas taupant ginčo šalių laiką bei lėšas ir išsaugant jų dalykinius santykius.

Intelektinės Nuosavybės Pardavimas

Parduodant įmonę svarbus ne tik fizinio ir finansinio turto perleidimo klausimas, bet ir intelektinės nuosavybės likimas. Šis turtas nėra apčiuopiamas, todėl neretai pamirštama, kad apskritai egzistuoja. Taip prarandama galimybė gauti naudos tiek pardavėjui, tiek pirkėjui.

Pardavimo ypatumai gali skirtis priklausomai nuo to, koks konkretus intelektinės nuosavybės turtas yra perleidžiamas, nes kiekvienos rūšies teisinės apsaugos mechanizmas yra skirtingas.

Autorių teisės

Autorių teisės atsiranda sukūrus literatūros, mokslo ir meno kūrinius. Gretutinės saugo atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuotojų teises. Pagrindinis šių teisių tikslas - apsaugoti kūrėjų interesus ir sudaryti sąlygas jiems gauti tinkamą atlygį už savo kūrybos rezultatus.

Tiek turtinės, tiek neturtinės autorių ir gretutinės teisės atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento - jokių papildomų formalumų atlikti nereikia, kad jos įsigaliotų. Tačiau pardavimo atveju svarbu aiškiai apibrėžti, kurios teisės perleidžiamos.

Pardavus turtines teises, pirkėjas įgyja teisę kūrinį naudoti, platinti, licencijuoti ar kitaip valdyti pagal sutarties sąlygas. Todėl siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus, sutartyje būtina apibrėžti kokios teisės ir kuriam laikui perleidžiamos, ar kūrėjas išsaugo teisę naudoti kūrinį savo reikmėms.

Prekių ženklai

(Trademark)- tai žymenys (žodžiai, logotipai, spalvos, garsai ar jų deriniai), kurie padeda atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų. Jie yra vienas svarbiausių rinkodaros ir prekių pozicionavimo įrankių, todėl dažnai sudaro reikšmingą įmonės vertės dalį.

Pagrindinis prekių ženklų apsaugos tikslas - užtikrinti, kad vartotojai galėtų atpažinti prekių ar paslaugų kilmę ir pasitikėti jų kokybe, o verslui - apsaugoti savo reputaciją ir išvengti nesąžiningos konkurencijos.

Pardavimo atveju svarbu įsitikinti, kad prekių ženklas yra galiojantis ir tinkamai įregistruotas toje teritorijoje, kurioje ketinama juo naudotis. Taip pat būtina patikrinti, ar registracijos galiojimo laikas nėra pasibaigęs, ar nėra su ženklu susijusių teisminių ginčų, naudojimo apribojimų.

Patentai

Tai išimtinės teisės, suteikiamos išradimų autoriams už naujus, išradimo lygiui prilygstančius ir pramonėje pritaikomus sprendimus. Pagrindinis patentų apsaugos tikslas - skatinti technologinę pažangą, suteikiant kūrėjui (ar įmonei) išimtinę teisę naudotis savo išradimu ir komerciškai jį išnaudoti.

Vienas iš būdų tai padaryti - parduoti patentą kartu su visomis su juo susijusiomis teisėmis. Prieš parduodant patentą svarbu įsitikinti, kad išradimas yra patentuotas (o ne tik pateikta paraiška), patentas galioja (nėra pasibaigęs ar panaikintas), sumokėti mokesčiai, nėra teisminių ginčų ar apribojimų dėl jo naudojimo.

Dizainas

Tai gaminio ar jo dalies išvaizda, kurią sudaro linijos, kontūrai, spalvos, forma, tekstūra ar medžiagos. Dizaino apsauga suteikiama tiems sprendimams, kurie yra nauji ir turi individualių požymių, t. y.

Pagrindinis dizaino apsaugos tikslas - apsaugoti kūrėjo ar įmonės investicijas į estetinį produkto pateikimą rinkai ir užtikrinti konkurencinį pranašumą. Dizainas dažnai turi didelę komercinę vertę - ypač vartojimo prekių, mados, technologijų ar baldų sektoriuose.

Dizaino apsauga įsigalioja tik jį oficialiai įregistravus atitinkamoje institucijoje. Todėl prieš parduodant svarbu įsitikinti, ar dizainas įregistruotas, nėra praleisti atnaujinimo terminai, nėra ginčų dėl dizaino nuosavybės ar plagijavimo.

Komercinės Paslaptys ir Know-How

Tai informacija, kuri nėra viešai žinoma, turi komercinę vertę ir yra saugoma imantis pagrįstų priemonių. Tai gali būti technologiniai sprendimai, gamybos būdai, receptūros, klientų ar tiekėjų sąrašai, rinkodaros strategijos, verslo planai ir kiti duomenys, kurie suteikia konkurencinį pranašumą.

Komercinių paslapčių ir know-how apsauga atsiranda be registracijos - svarbiausia, kad informacija būtų realiai saugoma ir nebūtų viešai prieinama. Pardavimo atveju būtina aiškiai įvardyti, kokia informacija perduodama, kaip ji yra saugoma, kokiomis sąlygomis ją leidžiama naudoti, ar yra apribojimų dėl jos atskleidimo tretiesiems asmenims.

Parduodant intelektinę nuosavybę, svarbu aiškiai apibrėžti visas sutarties sąlygas, kad būtų apsaugoti abiejų šalių interesai. Gerai parengta sutartis užtikrina, kad intelektinis turtas būtų naudojamas pagal numatytas sąlygas, o abi šalys galėtų pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia šio turto perleidimas.

Norint išvengti klaidų ir nesusipratimų, reikia turėti žinių apie intelektinės nuosavybės teises ir jų perleidimo procesus.

Lietuvos Inovacijų Indeksas

2020 m. pasaulinio inovacijų indekso duomenimis, Lietuva užima 40 vietą, o kuriama inovatyvi produkcija viršija indėlį į inovacijas. Ryškiausi Lietuvos privalumai - ekologinis tvarumas bei sukuriamų mobiliųjų aplikacijų skaičius ir vertė. Be to, 2020 m.

Intelektinės nuosavybės objektų klasifikacija:

1. Autorinės teisės: Literatūros ir meno kūriniai, muzika, dramos, kinematografija, fotografija.
2. Pramoninė nuosavybė:
   • Išradimai (patentai)
   • Prekių ženklai
   • Pramoninis dizainas
3. Geografinės nuorodos: Produktai, kurių kokybė ir savybės tiesiogiai susijusios su kilmės vieta.

tags: #intelektines #nuosavybes #pliusai