Atlygintinio Naudojimosi Patalpomis Sutartis: Teisiniai Aspektai ir Bankroto Administratoriaus Atsakomybė

Šiame straipsnyje nagrinėjami atlygintinio naudojimosi patalpomis sutarties, bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią nevykdant pareigos perimti bankrutuojančios įmonės turtą, klausimai. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Ginčo Esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto administratoriaus civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, atsiradusią nevykdant pareigos perimti bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat esantį ir pas kitus asmenis.

Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutartimi trečiajam asmeniui IĮ „Kapetra“ išnuomojo 1000 kv. m gamybines patalpas, į jas ši atgabeno ir sumontavo gamybinius įrenginius. 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė. Nuomos sutartis nutraukta 2013 m. lapkričio 15 d. nuomininkei nesumokėjus nuomos mokesčio, tačiau, IĮ „Kapetra“ delsiant atsiimti įrenginius iš patalpų, nuoma buvo apskaičiuota ir už laikotarpį nuo nuomos nutraukimo iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė įtraukta į bankrutuojančios IĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą su 32 217,97 Eur (111 242,20 Lt) reikalavimu.

Po bankroto bylos IĮ „Kapetra“ iškėlimo iki 2014 m. gruodžio 17 d. įrenginiai liko ieškovės patalpose, todėl ši negalėjo naudotis savo patalpomis ir gauti pajamų jas nuomodama. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatas bankroto administratorius turėjo perimti turtą per 15 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Nutartis iškelti bankroto bylą IĮ „Kapetra“ įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d., todėl iki 2014 m. gegužės 12 d. atsakovė privalėjo atlaisvinti ieškovės valdomas patalpas arba susitarti su ieškove dėl atlyginimo naudojant patalpas turtui sandėliuoti.

Pirmosios ir Apeliacinės Instancijos Teismų Sprendimai

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5630,21 Eur žalos bei 810 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto lyderiai“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d. Ieškovė ir trečiasis asmuo IĮ „Kapetra“ 2011 m. lapkričio 14 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė trečiajam asmeniui išnuomojo gamybines patalpas, į kurias ši atsigabeno ir sumontavo gamybinius įrenginius.

Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau įrenginių trečiasis asmuo neatsiėmė. Ieškovė nuomą paskaičiavo ir už laikotarpį po nuomos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo iki 2014 m. vasario 28 d. Teismas konstatavo, kad ieškovė, atsakovei neatlaisvinus nuomojamų patalpų, nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. negalėjo patalpomis naudotis ar jas išnuomoti; sprendė, kad atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog atliko visus objektyviai galimus ir įmanomus atlikti veiksmus, kad perimtų ieškovės patalpose esantį bankrutuojančios įmonės turtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies tenkintas, panaikino ir priėmė naują sprendimą - šią ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį, kuria likusi ieškinio dalis atmesta, paliko nepakeistą; perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovė įrodė, kad jos teiginiai apie ketinimus ir galimybes išnuomoti atlaisvintas patalpas kitiems asmenims bei gauti iš jų pajamas yra pagrįsti atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, nors neatmetama ieškovės galimybė išnuomoti patalpas jų atlaisvinimo atveju kitiems asmenims, labiau tikėtina išvada, kad ieškovė turėjo interesą ir ketinimus gauti atlygį būtent iš atsakovės.

Kasacinio Skundo Argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  • Teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir netinkamai vertino bankroto administratorės veiksmų teisėtumo klausimą, apsiribodamas tik atitiktimi ĮBĮ nuostatoms.
  • Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės žalos kilmės ir jos dydžio, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose.
  • Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes esminę reikšmę turinčius įrodymus, tokius kaip kasatorės reikalavimai išsikelti iš patalpų ar sudaryti atlygintinę patalpų naudojimo sutartį, vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai.

Kasacinio Teismo Argumentai ir Išaiškinimai

ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014).

Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).

Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių.

Bankroto Administratoriaus Pareigos:

  • Privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 str. 8 d.).
  • Turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai.
  • Civilinė atsakomybė taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ - pareigoms išsiaiškinti.

Ši informacija yra skirta tik švietimo tikslais ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečių teisinių klausimų.

Svarbiausi klausimai, kuriuos bankroto patikėtinis užduos jūsų 341 kreditorių susirinkime – bankroto patarimai

tags: #neatlygintino #naudojimosi #patalpomis #sutartis #vs #atlygintina