Klaipėda, kaip miestas, turi savitą atmosferą, kurią kuria vieta, žmonės, ir laikas. Gatvės, namai ir paminklai turi savo biografiją, stilių ir likimą. Laikas ne tik daug ką nusineša užmarštin, bet ir suteikia jų buvusiam gyvavimui legendinio nemarumo.
Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš tokių istorinių pastatų - namą, esantį Naujoji Uosto g. 19 (anksčiau adresuotu kaip Naujoji Uosto g. 20) Klaipėdoje, jo istoriją, architektūrines ypatybes ir reikšmę miesto kultūriniam paveldui.
Klaipėdos senamiesčio panorama.
Namo Istorija
Sklypas, kuriame stovi namas, susiformavo XIX a. pradžioje, buvusios Ferdinando gatvės 11 rytinėje užstatymo kraštinėje. Istoriniuose šaltiniuose sklypas, pažymėtas Vitės gatvė 140, randamas jau XIX a. pirmoje pusėje. Sklypo savininkas buvo Hoflietz.
Nuo 1858 metų sklypas adresuojamas Ferdinando gatvė 11, o savininkas - Kirschner. Žinių apie XIX a. antros pusės kitus savininkus nerasta.
Manoma, kad stačiakampio plano mūrinis gyvenamasis namas dabartiniu adresu Naujoji Uosto gatvė 20 sklypo vakarinėje dalyje statytas XIX a. antroje pusėje. Sklypo istorinės ribos sunyko pokario laikotarpiu.
Savininkai XX Amžiuje
XX a. pirmoje pusėje esamas pastatas buvo privatus gyvenamasis namas, kurio patalpos buvo nuomotos butams. 1929 metų rašytinių šaltinių duomenimis šio namo savininkė buvusi Emma Frey. Ji pati šiame name negyveno, o namą nuomojo septyniems nuomininkams.
1935 metų rašytinių šaltinių duomenimis namo savininke tapo Emmy Peck, kuri pati gyveno Inkaro gatvėje 9, ir nuomojusi butus septyniems nuomininkams.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenamas namas nacionalizuotas, didžioji dalis patalpų perduota visuomeninės paskirties tikslams. Šiandien čia veikia sveikatos priežiūros įstaiga.
Architektūrinės Ypatybės
Viena iš įdomių detalių Naujoji Uosto g. 20 name yra grindų plytelės, pagamintos enkaustikos technika. Enkaustika - labai sena technika, atrasta dar XVIII a pr. m. e., atgimė XIX a. Iš graikų kalbos išvertus enkaio - reiškia deginu.
Enkaustikos cemento plytelės yra dekoratyvinės spalvingos plytelės, daugiausiai naudotos kaip grindų dangos. Šiomis plytelėmis padengtos grindys ar sienos išsiskiria spalvingumu, ilgaamžiškumu ir rafinuota išvaizda. Plytelės buvo laikomas aukštos klasės grindų danga.
Kartais klaidingai manoma, kad enkaustinių plytelių gamyba siejama su deginimu krosnyje. Iš tiesų, šios plytelės nėra degamos, o jų kietumas išgaunamas maišant Portlando cementą ir daug smėlio sluoksnių.
Pigmento sluoksnis, išgaunamas maišant baltą Portlando cementą, marmuro miltelius, smėlį ir spalvotus natūralius mineralų pigmentus, yra hidrauliškai įspaudžiamas į paviršių ir tampa vienalytės plytelės dalimi, o ne glazūra ar dažų sluoksniu ant plytelių paviršiaus. Prieš klojant, plytelė „brandinama“ 2-3 savaitės.
Kiekviena, rankomis gaminta plytelė, yra unikali, savita netolygumais, kurie suteikia plytelėms charakteringumą bei išskirtinumą.
Enkaustinės plytelės.
Priklausomai nuo vietovės, šios plytelės buvo vadinamos enkaustinėmis, cemento hidraulinėmis ar mozaikinėmis plytelėmis. Plytelės, pagamintos šiuo metodu, buvo labai populiarios XIX-XX a. pradžioje, ir jų vis dar galima pamatyti visoje Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV.
Lietuvoje šios unikalios dangos yra išlikę labai mažai pavyzdžių. Vienas jų yra grindų plytelės Naujoji Uosto g. 20 name.
Kultūrinė Reikšmė ir Dabartinė Situacija
Pastatas Naujoji Uosto g. 19 yra svarbus Klaipėdos istorijos ir kultūros paveldo dalis. Tačiau, kaip ir daugelis senų pastatų, jis susiduria su iššūkiais, susijusiais su priežiūra ir išsaugojimu.
Pastaruoju metu buvo diskusijų dėl kultūros paveldo objektų likimo Klaipėdoje. Lietuvos Respublikos piliečių sueiga išreiškė susirūpinimą dėl pastato Naujoji Uosto g. 5, kuriame veikė pirmoji lietuviškoji uosto valdyba, likimo.
Sueigos dalyviai pasmerkė Savivaldybės manipuliacijas ir viešąja nuomone siekiant įteisinti beatodairišką paveldo naikinimą. Klaipėdiečiai reikalauja Klaipėdos savivaldybės užtikrinti Uosto valdybos pastatui suteiktą teisinę apsaugą ir užtikrinti savininkus šio vertingo objekto priežiūrą drausminėmis priemonėmis.
Pokyčiai ir Plėtra
Pastaraisiais metais Vitės kvartale vyksta aktyvūs statybos ir rekonstrukcijos darbai. Visai neseniai pradėti žemės darbai kelis dešimtmečius dirvonavusiuose sklypuose. „Atviros Klaipėdos” duomenimis, čia statoma aikštelė automobiliams statyti.
Praėjusią vasarą buvo modernizuotas ir netoliese esantis kitas garažas Naujoji Uosto g. Tiesa, kol kas įsirausta tik giliai į žemę, o bendrovės „Stemma group” samdomų statybininkų vidurdienį nesimatė.
Užtat nuosekliai restauruojamas kiek tolėliau į vakarus, prie pat uosto tvoros esantis istorinis Sveikatingumo (Wohlfahrtsgebäude) pastatas. Čia darbuojasi UAB „Pamario restauratorius” turtingiausio Lietuvos politiko, Klaipėdos miesto tarybos nario Vidmanto Dambrausko valdomos bendrovės „Ferticonta” užsakymu.
Senajame Vitės kvartale tokių, prieškarį menančių pastatų, kurie yra kapitaliai atnaujinti, išlikę tik vienetai.