Naudojimosi Žemės Sklypu Tvarkos Nustatymas: Bylų Pavyzdžiai

Šiame straipsnyje aptariami ginčai, kylantys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypuose, kurie priklauso keliems bendraturčiams. Šie ginčai dažnai atsiduria teismuose, kur sprendžiami remiantis materialiosios teisės normomis ir teismų praktika.

Bendroji Nuosavybė ir Jos Įgyvendinimas

Civilinis kodeksas (CK) apibrėžia bendrosios nuosavybės teisę kaip dviejų ar daugiau savininkų teisę valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu (CK 4.72 str.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys.

• Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.).

Pavyzdžiui, du draugai Ignas ir Tadas įsigijo žemės sklypą. Vadinasi, jie tą sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei jų sumokėta suma yra vienoda, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus po 1/2 dalį. Tačiau, jei Ignas turėjo daugiau pinigų ir sumokėjo 70 proc. sumos, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus lygi 70/100 dalių, o Tado - 30/100 dalių.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti (CK 4.75 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Savininkai patys sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau, jei bendraturčiai nesutaria, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Taigi, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.

Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis.

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.

Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Pagal CK 4.81 str. 1 d., namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 str. 1 d.

Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką arba atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kaip minėta, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.

Jeigu bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017; 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu byloje bendraturčių pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), tačiau teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr.

būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y.

Atidalijimas iš Bendrosios Nuosavybės

Kaip minėta, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.

Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas - išimtiniu (subsidiariu).

Taigi, visų pirma, turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net ir padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (2022-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.

ar yra galimybė padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal teisės aktų (pvz., statybos, kadastrinių objektų formavimo ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus, t. y.

Kaip minėta, nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis.

Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.

Nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.).

Ginčo Esmė ir Teismų Praktika

Dažnai ginčas kyla tarp Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir privačių asmenų dėl valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, kelio servituto nustatymo ir žemės naudojimo būdo pakeitimo.

NŽT, kaip valstybės patikėtinė, neturi teisės be bendraturčių sutikimo pertvarkyti žemės sklypo, priklausančio valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti ar pakeisti naudojimosi sklypu tvarkos ir, nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, nustatyti žemės sklypo servitutą administraciniu aktu ar kitaip vienašališkai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Visi šie klausimai, nesant susitarimo tarp bendraturčių, turi būti sprendžiami teismo įstatymo nustatyta tvarka.

NŽT įsakymo neteisėtumas

Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, kuriuo nustatytas servitutas, yra priimtas valstybės institucijai viršijus įstatymu suteiktus įgaliojimus, pažeidus viešosios teisės reglamentavimo principą „galima tai, kas tiesiogiai nustatyta“, todėl laikytinas niekiniu, negaliojančiu ir nesukeliančiu teisinių padarinių žemės sklypo savininkams.

Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama teismo įpareigoti atsakovus sudaryti sutartį dėl valstybei ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo, servituto nustatymo, žemės naudojimo būdo pakeitimo, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir servituto nustatymo teismo sprendimu. Šis ginčas teismo turi būti išspręstas taikant būtent šiuos teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų įstatymų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiam ieškinio trūkumui ištaisyti, neatliko teisinės ginčo santykių kvalifikacijos, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, dėl to tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso klaidų neištaisė.

Taikos sutarties tvirtinimo ypatumai

Ieškovė prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovės ir tam tikrų atsakovų sudarytą dalinę taikos sutartį pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį ir atsisakė patvirtinti dalinę taikos sutartį.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas yra ieškovės ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis yra antra pagal dydį po atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančios dalies ir sudaro apie 31 procentą viso žemės sklypo ploto. Žemės sklype yra gyvenamosios pagrindinės naudojimo paskirties pastatas - gyvenamasis namas.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovės pateiktame teismui tvirtinti daline taikos sutartimi žemės sklypo plane nėra nustatyta Lietuvos Respublikai, kaip žemės sklypo bendraturtei, paskiriama individualiai naudotis žemės sklypo konkreti tiksliai nustatyta atitinkamo dydžio dalis ir jos išsidėstymas.

Tretieji asmenys ir valstybės interesai

Kasacinis teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys - patalpų savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko - valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas.

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, turi paisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, kurios kilo iš įstatymo - teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nesutiko su taikos sutartimi prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodydama, kad ji neatitinka patalpų savininkų ir žemės sklypo naudotojų interesų.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šios bylos atveju valstybei, kuriai priklauso didžiausia žemės sklypo dalis, individualiai skirtina naudotis dalis žemės sklypo plane iš viso nenustatyta, nors nebuvo kliūčių ieškovei siūlyti teismui žemės sklypo dalies skyrimo naudotis valstybei variantą.

Pavyzdžiai iš teismų praktikos

Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš teismų praktikos, iliustruojantys naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo principus:

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• Civilinė byla Nr.
• Teisminio proceso Nr.

2018 m. dalyvaujant ieškovui A. B. atsakovei Z. S. trečiajam asmeniui E. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei Z. S. dėl bendraturčių nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. S. patikslintą priešieškinį atsakovui dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų E.

Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tarp bendraturčių tvarką, kadangi ji iki šiol nebuvo nustatyta, o su atsakove gera valia susitarti nepavyko.

Atsakovė 2018 m. kovo 19 d. priešieškiniu, kurį patikslino 2018 m. balandžio 16 d.

1. Atidalinti bendrąja daline nuosavybe esančius ūkinius pastatus unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 1”) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr.

1. Sandėlis Nr. 1 tampa atsakovės Z. S. ir T. K. R. teisių perėmėjų bendrąja nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ Sandėlio Nr.
2. Sandėlis Nr. 2 tampa asmenine ieškovo A. B.

Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2021 m. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. N., J. Š., L. Š. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys A. B., V. ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimus: nustatyti V. K., A. B., V. B., V. N., J. Š., L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal „IĮ D. J. matininkų biuras“ 2019 m. gruodžio 5 d.

• J. Š. asmeniniam naudojimui paskiriant 195 kv. m.
• L. Š. asmeniniam naudojimui paskiriant 195 kv. m.
• V. N. asmeniniam naudojimui paskiriant 887 kv. m.
• V. B. asmeniniam naudojimui paskiriant: 168 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta raide „B1“, 390 kv. m.
• A. B. asmeniniam naudojimui paskiriant: 168 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta raide „B1“, 390 kv. m.
• V. K. asmeniniam naudojimui paskiriant 1155 kv. m.

tags: #naudojimosi #zemes #sklypu #tvarkos #nustatymas #bylos