Šiame straipsnyje rasite atsakymus į klausimus, susijusius su naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo planu, žemės paskirties keitimu, tvorų statyba ir atstumais iki kaimynų sklypo ribų. Pateiksime patarimus ir pavyzdžius, kurie padės jums susigaudyti įvairiose situacijose.
Žemės Paskirties Keitimas
Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas. Žemės paskirties keitimas yra procesas, kuris dažniausiai reikalingas norint vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ar statyti tam tikros paskirties pastatus ir esama paskirtis neleidžia to padaryti.
Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima. Be to, miškų ūkio paskirties keitimą į kitą riboja Miškų įstatymas, kuris tai leidžia tik išskirtiniais atvejais.
Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas. Formavimo ir pertvarkymo projektus atlieka matininkai-projektuotojai turintys formavimo ir pertvaryko projektų pažymėjimus.
Proceso etapai:
- Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
- Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo.
- Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre.
Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai. Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.
Vilniaus rajone, kaip ir kitur Lietuvoje, žemės paskirties keitimo procesas yra panašus. Tačiau kaip ir kaip kiekvienoje savivaldybėje yra tam tikrų specifinių reikalavimų susijusių su šioje savivaldybėje galiojančias teritorijų planavimo dokumentais, teisės aktų interpretacijomis ir kt.
Kaip užpildyti prašymą ŽPDRIS sistemoj,ar galima pakeisti žemės paskirtį
Statybos Reikalavimai ir Atstumai
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
Noriu rekonstruoti namą, pristatyti priestatą ir perdaryti stogą. Pagal mano užmanymus namas „priartėtų“ prie kaimynų arčiau nei 3 m (apie 0,5-1 m). Koks tas kaimynų sutikimas dėl statybų prie sklypo ribos turėtų būti, t.y. ar patvirtintas notaro, ar tiesiog laisvos formos ir pasirašytas? Ar priduodant prašymą dėl statybos leidimo kaimynų sutikimo reikės? Viena namo siena priartės prie bendro naudojimo keliuko, ar tokiu atveju reikia sodo bendrijos pirminko sutikimo?
Nuosavų namų rajone kaimyno teritorija nuo musu skiria tvora. Kaimynas stato 4,5 m aukščio garažą 1,5 m atstumu nuo tvoros. Dėl atstumo mes sutikome raštiškai, bet nemanėme, kad bus tokio aukščio garažas. Garažas jau užstoja saulę iš rytų pusės. Kokie yra reikalavimai dėl atstumo ir auščio, ir ką mums tokiu atveju daryti.
Minimalus atstumas nuo vandens telkinio statant namą:
Koks yra minimalus atstumas nuo vandens telkinio statant namą/ūkininko sodybą/pirtį? Girdėjau, kad galima tarkim su buldozeriu kažkokius laiptus pasidaryt ir atstumas sumažėja pusiau. Gal kas galėtumete paaiškinti detaliau?
Tvoros Statyba
Norėtume nuo kaimynų atsitverti tvora. Ar galėtume tverti skardinę akliną tvorą, ne aukštensę kaip 1.80 m? Beveik ant sklypo ribos, vakarinėje pusėje, auga kaimynų serbentai ir vyšnia. Kaimynai sutikimo neduoda.
Koks minimalus atstumas būtų, kad nereiktų kaimyno sutikimo? Tvoros aukštis 1.8m. Gyvename Kauno rajone.
Mano sklypo riba ribojasi su servitutiniu keliu, kuris yra kaimynų žemėje. Kelias man nepriklauso ir keliu nesinaudoju. Kokio atstumu galiu tverti segmentinę arba vielos tinklinę tvorą nuo servetutinio kelio?
Koks leistinas tvoros aukštis? Tvora pastatyti tiek ant mano, tiek ant jo žemės (t.y. - bendra riba). Ar galima kaimynui pasidaryti tvorą akliną, kurios aukštis 2,20m?
Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima statyti 1,8 m aukščio akliną tvorą kaimo teritorijoje (be kaimyno sutikimo) sklypo pietinėje pusėje? Ar yra skirtumas tarp metalinės (medinės) aklinos tvoros ir tujų gyvatvorės?
Kaimynų Sutikimas ir Nesutarimai
Kadangi kaimynų malkinė buvo prie pat mūsų sklypo ribos, kur norėjome daryti naują tvorą, permatavome ribas. Vienoje sklypo pusėje atidavėme dalį žemės kaimynams, kitoje savo ribas praplėtėme. Praktiškai skypų plotas nepasikeitė, tačiau prasidėjo nesutarimai su kaimynais. Į mūsų sklypo pusę jie nuvedė vandens nubėgimo lataką. Į langų pusę 30-50 cm atstumu nuo tvoros pasodino dideles tujas. Kur kreiptis esant tokiems nesutarimams?
Kokiu atstumu kaimynas gali sodinti vaismedžius (obelys, trešnės), jei išvardinti medžiai yra pasodinti 1-2 m atstumu, o tujos nesiekia ir 0,5 m. atstumo iki ribos. Kokie aktai reglamentuoja šias apželdinimo, sodinimo taisykles, nes su kaimynu neįmanoma susitarti.
2005 m. nusipirkome rąstinį namą prie Žaliųjų ežerų Vilniaus m., tačiau negalim gyventi, nes kaimynui padarėm gerą darbą davę sutikimą neišlaikyti 3 m atstumo. Žadėjo prisistatyti prie savo sodo namelio tik nedidelę vieno aukšto virtuvėlę, o pasistatė didelį beveik dviejų aukštų priestatą, prie jo dar vieną priestatą, pastatė net tris kaminus į mūsų pusę. Visa tai bando paslėpti pastatęs šalia mano tvoros (iš šiaurinės pusės) vieną akliną tvorą. Bandžiau šnekėtis, tačiau pareiškė "nepatinka, išvažiuok"....
Koks maksimalus atstumas nuo kaimyno kamino iki mano namo turi būti? Negaliu būti balkone nuo ateinančių dūmų smarvės. Kaminas per 7-8m nuo mano nosies. Gyvenu senamiesčio zonoj.
Valstybinės Žemės Klausimai
Turime žemės sklypą, kuris ribojasi su valstybės žemės sklypu. Valstybinė žemė nėra suformuota, bet norime ją įsigyti arba išsinuomoti. Vieta - Vilniaus rajonas. Pastatų jokių ant jos nestatysime, norime padaryti "žalią zoną". Ar įmanoma taip padaryti be aukciono? O kur kreiptis dėl to? Nes NTŽ sakė rašyti prašymą laisva forma.
Sveiki, ko reikėtų, norint pasidaryti įvažiavimą, per valstybinę žemę? Valstybinė žemė, vienoje pusėje ribojasi su kaimynu, kitoje, su mano sklypu, kaimynas labai suinteresuotas į tą įvažiavimą, nors ir tas kelias iki jo sklypo neveda, jis turi kitą įvažiavimą. Ar būtinas projektas, ir ar leidimas naudotis valstybine žeme, bus suteiktas tik man, ar bus bendros paskirties? iš anksto dėkoju
Aš ir mano kaimynas norime įsigyti tą pačią valstybinę žemę t.y. prisijungti prie savo sklypo. Valstybinė žemė ribojasi tiek su mūsų, tiek su kaimyno sklypu. Ar yra kažkokie kriterijai, kuriais vadovaujantis, suteikiamas kažkuriai pusei pirmumas? Mūsų įsigijimo atveju, mes išsaugotume galimybę vaikščioti į mišką pro galinę sklypo dalį, o įsigijus kaimynui tą galimybę prarastume (iš trijų mūsų sklypo pusių būtume apsupti to paties kaimyno).
tags: #naudojimosi #gyvenamuoju #namu #tvarkos #nustatymo #planas