Namų dezinfekcija sergant gripu: kaip apsaugoti save ir artimuosius

Lietuvoje, nors ir nėra užsikrėtusiųjų koronavirusu, šaltuoju metų laiku žmonės dažnai serga gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Dezinfekcija reikalinga ne tik viešose vietose, bet ir namuose, jei šeimos narys susirgo užkrečiama liga. Kaip turėtume elgtis, kad neužsikrėstume nuo sergančių?

Pagrindiniai dezinfekcijos principai

Patalpų vėdinimas

Dauguma virusų plinta oro lašeliniu būdu, sergantiems kosint, čiaudint. Kai virusų koncentracija ore pasidaro labai didelė, net sveiko žmogaus imunitetas nebepajėgia su jais kovoti. Net jei namuose nėra sergančiųjų, kambarius reikia vėdinti 2-3 kartus per dieną, ypač prieš miegą, nes virusai itin sparčiai dauginasi uždaroje patalpoje. Greičiausiai oras kambaryje pasikeis, jeigu bus sukeltas skersvėjis nors 3-5 minutes, net jei lauke šalta. Uždarius langą, patalpa vėl greitai prišils.

Saulės šviesa

Kenksmingus mikroorganizmus užmuša saulės šviesoje esantys ultravioletiniai spinduliai, tad šviečiant saulei reikėtų atverti visus langus, o žiemą reikėtų naudoti specialias ultravioletinių spindulių lempas.

Karštis

Kenksmingus virusus ir bakterijas naikina aukšta temperatūra, karštis, todėl žiemą ir ankstyvą pavasarį vertėtų retkarčiais pasikaitinti pirtyje, gerai išprakaituoti. Ligonio patalynę ir apatinius rūbus būtina ne įprastai išskalbti, o nukenksminti karščiu. Jeigu jūsų skalbyklėje vandens temperatūros negalima nustatyti iki 95 laipsnių - skalbinius rekomenduojama išvirinti. Skalbinius patartina virinti pusę valandos su ūkinio muilo drožlėmis. Indus, stalo įrankius, kuriais naudojasi ligonis, reikėtų ne tik išplauti indaplovėjė ar kriauklėje, bet palaikyti verdančiame vandenyje.

Augalai

Yra augalų, turinčių eterinių aliejų, kurie sėkmingai naikina virusus: česnakai, kvapiosios pelargonijos, arba jeronimai, eukaliptų, kilniųjų lauramedžių aliejus, arbatmedžio aliejus. Šiais aliejais patariama pasitepti nosies šnerves, kai namuose yra ligonis ar kai lankome sergančius žmones.

Spirito actas

Dezinfekuoti virtuvę, indus ir įrankius tinka spirito actas. Juo reikėtų valyti medines pjaustymo lenteles, kitus medinius paviršius. Virtuvės ar vonios plyteles, klozetą tiesiog apipurkškite neskiestu actu ir palikite įsigerti mažiausiai vieną valandą. Po to paviršių nušveiskite kempine.

Dezinfekuojamieji skysčiai

Daug mikrobų susikaupia ant kompiuterio klaviatūros, pelės, televizoriaus pultelių, baldų, spintelių rankenėlių, sofos ar fotelio porankių. Ypač užteršta būna lauko durų rankena. Didžiausia mikrobų kaupimosi vieta vaiko kambaryje yra žaislai. Prekybos centruose gausu ploviklių ir valiklių, turinčių antibakterinį poveikį, tačiau jie yra stiprūs alergenai. Viena iš nekenkiančių dezinfekuojančių medžiagų yra hipochlorito rūgštis. Su hipochlorito rūgštimi pagamintas dezinfekuojamasis skystis tinka net naujagimiams ir nėščiosioms. Ja galima saugiai dezinfekuoti visus paviršius namuose.

Alkoholis

Yra pirkti įvairių alkoholio pagrindu pagamintų dezinfekcinių skysčių, pavyzdžiui, salicilo spiritas. Jų neturint, greitai paviršių, buitinių įrankių ir rankų dezinfekcijai tinka ir 40 laipsnių degtinė. Spiritu ar degtine suvilgytu skudurėliu galima valyti natūralia ar dirbtine oda dengtus baldų paviršius. Alkoholis naikina tuberkuliozės bei auksinio stafilokoko bakterijas, grybelį, hepatito B virusą, ŽIV, HCV, adenovirusą, rotavirusą, papovavirusą ir kt.

Žarnyno infekcijos: norovirusas, rotavirusas, adenovirusas

Kasmet Lietuvoje apie 1 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų, parklupdo norovirusas. Iš kitų žarnyno infekcijų norovirusinė infekcija išsiskiria tuo, kad sukelia vėmimą ir dažniausiai užklumpa šaltuoju metų laiku. Todėl dar yra vadinama žiemos vėmimo liga. Norovirusas plinta labai greitai. Norovirusai priklauso Caliciviridae virusų šeimai.

Paprastai pirmasis norovirusinės infekcijos požymis, atsirandantis po 12-48 valandų nuo užsikrėtimo, yra pykinimas. Neilgai trukus prasideda ūmus vėmimas, kuris su pertraukomis tęsiasi visą dieną. Gali skaudėti ir raižyti pilvą, prasidėti vandeningas viduriavimas. Apima silpnumas, mieguistumas. Kai kuriems pacientams šiek tiek pakyla temperatūra, krečia šaltis. Šių simptomų visuma vadinama gastroenteritu - skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimu. Būtent norovirusai dažniausiai ir sukelia šią ligą.

Vidutiniškai pacientas serga 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyviems asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie 10 proc. susirgusiųjų, kurie praranda daug skysčių ir kuriems sutrinka elektrolitų pusiausvyra, hospitalizuojami, jei be medikų pagalbos elektrolitų pusiausvyros atstatyti nepavyksta. Mirties atvejai dėl norovirusinės infekcijos labai reti. Norovirusas dažnai susargdina 0-3 m. Labai svarbu žinoti, kad dehidratacija pasireiškia odos ir gleivinių sausumu, galvos svaigimu, sausu liežuviu su baltu apnašu, stipriu troškuliu, pagreitėjusiu širdies plakimo dažniu, sumažėjusiu šlapimo kiekiu. Tokia būsena yra ypač pavojinga vaikams, nes jų kūno masė ir skysčių kiekis organizme ir taip yra nedideli, tad keletą kartą išvėmus ar suviduriavus, skysčių balansas organizme greitai sutrinka.

Specifinio norovirusų sukelto gastroenterito gydymo nėra. Svarbiausia, kad organizmo neištiktų dehidratacija, tačiau užtikrinti, kad skysčių nepritrūks nuolat vemiant ir dar viduriuojant - nėra taip paprasta. Skysčius gerti rekomenduojama labai nedideliais kiekiais, geriausia visą laiką po kelis gurkšnius, kad nesupykintų. Tiems, kuriuos pagavo norovirusas, nepatartina badauti, tačiau ir per prievartą valgyti nereikia. Atkreipkite dėmesį, kad maistas sergant šia liga turi būti lengvai virškinamas, su daug angliavandenių - tinkami produktai yra skrudinta duona arba džiūvėsėliai, sriubos, kruopos, makaronai, ryžiai, virtos bulvės ir morkos, bananai, virta vištiena be odos.

Verčiau vengti pieno produktų, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio, labai saldaus, aštraus maisto. Asmenims, kuriuos susargdino į organizmą patekęs norovirusas, padeda elektrolitų tirpalai, milteliai geriamajam tirpalui, kurie skirti skysčių bei elektrolitų balansui atstatyti. Jų sudėtyje yra gliukozės, druskos, įvairų mineralinių medžiagų, kurių dažniausiai pritrūksta ilgai vemiant ar viduriuojant ir nepakankamai geriant. Sunkiais atvejais gydytojai gali skirti ir medikamentinį gydymą vėmimą arba viduriavimą slopinančiais vaistais.

Kai kuriems žmonėms norovirusas grasina labiau nei kitiems. Asmenys, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu, rizikuoja labiau. Sunkiau apsisaugoti nuo šios virusinės infekcijos tiems, kurie gyvena kartu su sergančiuoju, lanko tą pačią ugdymo įstaigą. Dažniausiai norovirusas plinta tiesiai nuo nešvarių rankų žmogaus žmogui sąlyčio metu, per maistą ar vandenį, užterštus daiktus. Tačiau infekcija gali plisti ir su oro lašeliais, jeigu vemiantis, viduriuojantis ligonis ar jį slaugantieji nesilaiko higienos reikalavimų. Be to, norovirusų patogeniškumas labai didelis, o užkrečiamoji dozė palyginti maža, tam tereikia vos iki 100 viruso dalelių.

Apie trečdalis norovirusinių infekcijų atvejų gali būti besimptomės formos. Besimptome liga sergantys asmenys virusus į aplinką išskiria mažesniais kiekiais bet visgi ir nuo jų įmanoma užsikrėsti. Persirgus norovirusine infekcija įgyjamas trumpalaikis imunitetas, nuo pusmečio iki poros metų, tačiau tik tam tikrai viruso padermei, apsaugos nuo kitų virusų grupių tai neužtikrina. Norovirusas yra atsparus aplinkos veiksnių poveikiui, detergentams, taip pat šalčiui, norovirusai išlieka gyvybingi kaitinant iki 60 ºC temperatūros, neišdžiūva, ilgai išgyvena rūgščioje terpėje. Jų užkrečiamumo laikotarpis, kai sergantis žmogus pradeda išskirti virusus ir gali užkrėsti kitą asmenį, gali trukti 48-72 val. pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 sav. po pasveikimo.

Vakcinos nuo norovirusinės infekcijos nėra, todėl svarbiausia profilaktikos priemonė yra tinkama higiena. Kuo dažniau bus plaunamos rankos, tuo mažesnė rizika užsikrėsti. Jeigu susirgo šeimos narys, norint apsisaugoti reikės dezinfekuoti ir paviršius namuose, ypač dažnai dezinfekuoti tualetą, vonios kambarį. Ligonis turi būti izoliuotas atskirame kambaryje, naudoti atskirą rankšluostį, patalynę, indus. Ligonio kambarys ir bendro naudojimo patalpos turi būti valomos drėgnu būdu 2 kartus per dieną, dažnai vėdinamos. Naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės. Patalynė skalbiama karštesniame nei 60 ºC temperatūros vandenyje. Ligonio daiktai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, skalaujami karštu vandeniu.

Norovirusai pirmą kartą aptikti 1929 m., kai vienas pediatras aprašė žiemos vėmimo atvejį. Tačiau tik 1990 m. Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl simptomų, vaistinių preparatų vartojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.

„Visi virusai daugiau plinta šaltuoju metų laiku. Pagal statistiką matome, kad ir žarnyno infekcijomis sergančiųjų padaugėja šaltuoju metų laiku“, - sako gydytoja-epidemiologė G. Zagrebnevienė. Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos. Žarnyno infekcijų pagrindiniai simptomai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas.

„Šie virusai išsiskiria su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip patenka į aplinką ir į kito žmogaus organizmą patenka su maistu, per neplautas rankas, patenka per burną, - sako gydytoja. - Virusai dauginasi žarnyne ir sukelia minėtus požymius. Virusai neplinta per orą ir įkvėpus žarnyno infekcija žmogus nesusirgs.“

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus šiais būdais: per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;per orą - kosėjant, čiaudint;virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Gydytoja-epidemiologė sako, kad rankų plovimas yra pagrindinė apsisaugojimo priemonė, kuri sumažina riziką užsikrėsti bet kokiomis užkrečiamosiomis ligomis. „Ant neplautų rankų gali būti ir kitų įvairių virusų ir bakterijų, kurie gali sukelti ligas. Labai svarbu žmonėms, kurie turi kokių nors žarnyno negalavimų, tuo metu kitiems žmonėms negaminti maisto. Jei nepavyksta to išvengti, tai rankų higienai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys“, - pataria G. Zagrebnevienė.

Rotavirusinė infekcija ypač plinta tarp vaikų, didžiausias sergamumas - iki 5 metų. Serga ir suaugę, tačiau lengviau. „Suaugęs žmogus gali ir nepatirti ypatingų ligos požymių, tačiau su išmatomis irgi gali išskirti virusą ir jeigu žmogus nėra pratęs dažnai plauti rankas, tai gali būti kad virusas gali būti paplatintas ir tarp šeimos narių“, - sako gydytoja-epidemiologė.

Apsisaugoti nuo žarnyno virusų yra labai nelengva, mat viruso, kuris gali sukelti infekciją ir pasireiškia požymiais, reikia labai nedaug. „Viena kita dalelė, patekusi į vaiko organizmą, gali sutrikdyti jo sveikatą savaitei ar net ilgiau“, - įspėja G. Zagrebnevienė. Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika - skiepijimai rotavirusine vakcina, tačiau ja skiepijami vaikai tik iki 6 mėnėsių. Nuo noro viruso specifinių apsisaugojimo priemonių nėra, todėl svarbiausia - švarus maistas ir vanduo, rankų plovimas.

ULAC atstovė pabrėžia, pajutus žarnyno infekcijos simptomus, nereikėtų užsiimti savigyda, o kreiptis į šeimos gydytoją. Žmogus dėl vėmimo ir viduriavimo gali netekti daug skysčių, o tai gali būti rizikinga, todėl tam skirtą gydymą geriausiai skirs tik profesionalas. Dėl žarnyno infekcijų galimos ir komplikacijos. „Dehidratacija gali būti kelių laipsnių ir labai sunku numatyti, kada tai gali būti negrįžtama. Virusas gali patekti į kraują ir sukelti kitas, nenumatytas komplikacijas, kaip meningoencefalitas, tačiau tai yra labai reti atvejai“, - sako gydytoja-epidemiologė.

Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt. Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai. Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:

• Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams.
• Rankas rekomenduojama plauti: prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais; po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;kai sugrįžtama namo iš lauko;be to, vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
• Tinkamai valyti patalpas: Aplinkos valymas ir dezinfekcija - labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai. Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
• Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui. Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones. Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai, rekomenduojama valyti kasdien pagal valymo grafiką. Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
• Saugiai tvarkyti maistą pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus.
• Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.
• Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
• Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
• Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.

Rotavirusinė infekcija - tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti karščiavimu, viduriavimu, vėmimu, bendra organizmo intoksikacija. Infekciją sukelia virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Šie virusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje, ant sausų paviršių išlieka gyvybingi net iki 15 dienų, ant rankų - iki 4 valandų, vandenyje - iki 1 mėnesio. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis ar 70% etanolio turinčiais tirpalais bei virinant.

Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar virusų nešiotojas, kuris išskiria virusą su išmatomis. Rotavirusu užsikrečiama fekaliniu - oraliniu būdu per nešvarias rankas ar sergančiojo žmogaus išmatomis užterštus daiktus, indus, maistą. Ligos metu žmogus su išmatomis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (apie 108-1010 virusų viename ml išmatų), o tam kad užsikrėstume pakanka tik 10-100 rotavirusų. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Literatūros duomenimis, apie 50 proc. vaikų virusus su išmatomis išskiria vieną dieną, o 9 proc. net 3-5 dienas prieš pasireiškiant ligos simptomams. Būtent tokie asmenys ir sudaro didžiausią pavojų aplinkiniams. RVI imlumas yra visuotinis, tačiau dažniausiai, kaip buvo minėta, serga kūdikiai ir maži vaikai.

Rotovirusinės infekcijos inkubacinis periodas dažniausiai trunka nuo 12 valandų iki 5 parų. Ligos pradžia būna ūmi. Liga prasideda karščiavimu, vėmimu, dažnu viduriavimu labai vandeningomis išmatomis, ligonis skundžiasi pilvo skausmu, pūtimu, 20-40 proc. pacientų atsiranda ir respiracinių simptomų (sloga, kosulys, gerklės skausmas). Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas - 3-7 dienas. Vemdamas ir viduriuodamas ligonis praranda daug skysčių ir mikroelementų, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, gali sutrikti inkstų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veikla. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Išnykus gastroenterito požymiams žmogus rotavirusą su išmatomis dažniausiai dar išskiria apie vieną savaitę. Literatūros duomenimis, maitinimas motinos pienu suteikia tam tikrą apsaugą nuo RVI pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau nėra įrodymų, dėl ilgalaikės apsaugos. Persirgus rotovirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimams.

Rotavirusų didelis atsparumas išorinėje aplinkoje ir ypač maža užkrečiamoji dozė sudaro palankias sąlygas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Nepakankamas dėmesys vaikų žaidimų, motinos ir vaiko kambarių higieninei priežiūrai prekybos, pramogų bei viešojo maitinimo įstaigose galimai turi įtakos tokiam sparčiam susirgimų plitimui. Vaikai, lankantys ikimokyklinio, neformaliojo ugdymo įstaigas rotavirusine infekcija neretai užsikrečia ten, o vyresnieji bei suaugę asmenys - namuose nuo sergančių mažųjų šeimos narių.

Mažinant galimybę užsikrėsti rotavirusais, reikia vengti kontakto su sergančiuoju. Sergančių vaikų negalima vesti į ugdymo įstaigas ar kitas vaikų susibūrimo vietas. Rekomenduojama sergantįjį kuo anksčiau atskirti (izoliuoti) nuo sveikų asmenų, skiriant jam atskirą kambarį, ar vietą kambaryje. Patalpas kur yra ligonis kuo dažniau vėdinti, bei valyti drėgnu būdu ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, naudojant atskirą valymo inventorių. Rekomenduojama kasdien atlikti patalpų ir namų apyvokos daiktų dezinfekciją. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės) ir būdai (virinimas, skalbimas, plovimas, šluostymas). Vaiko žaislų plovimui rekomenduojama naudoti tik muilo ar sodos tirpalą. Siekiant apsaugoti vaikus nuo rotavirusinės infekcijos rekomenduojama juos paskiepyti.

Kaip pabrėžė vyriausioji specialistė Natalija Beliakova, turime prisiminti, kad vienas iš pagrindinių rotavirusinės infekcijos plitimo veiksnių yra užterštos rankos. Taigi pagrindinė nespecifinė RVI profilaktika - rankų higiena. Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus namo, prieš valgį ar maisto gaminimą.

Apibendrinant, norint apsisaugoti nuo gripo ir kitų virusinių ligų, būtina laikytis higienos, dažnai vėdinti patalpas, naudoti dezinfekcines priemones ir stiprinti imunitetą.

tags: #namuose #sergantis #gripu #ligonis #kaip #dezinfekuoti