Kas yra dalyvis lietuvių kalboje?

Dalyvis - tai iš veiksmažodžio kamieno daroma neasmenuojama forma, kuri gali būti linksniuojama ir turi veiksmažodžio bei būdvardžio ypatybių. Panašiai kaip veiksmažodžiai, dalyvis turi laikų formas. Lietuvių kalboje dalyvis sudaro pagrindą rūšies kategorijai.

Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Panašiai kaip būdvardis, dalyvis turi linksnių, skaičių ir giminių formas.

Dalyvis buvo vartojamas senaisiais indoeuropiečių kalbų raidos laikais. Lietuvių kalba iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų geriausiai išlaikė pirmines dalyvio formas ir vartoseną. Dalyvis gali reikšti ne tik daiktų požymius, bet ir šalutinį sakinio veiksmą.

Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai

Dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Veikiamaisiais dalyviais reiškiama ypatybė, kylanti iš paties veikėjo veiksmo (pvz., bėgantis sportininkas, sužaliavusi pieva), o neveikiamaisiais - iš kito veikėjo veiksmo (pvz., vaiko rašoma knyga, statybininkų pastatytas namas).

Veikiamieji dalyviai turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Neveikiamieji - tris: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį.

Veikiamųjų dalyvių daryba

1. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių esamojo laiko kamieno su priesagomis -(i)ant-, -int- ir linksnių galūnėmis; trumposios vyriškosios giminės vardininko formos turi galūnes -(i)ąs, -įs, -ą, -į: einąs, einantis, einanti; plaukiąs, plaukiantis, plaukianti; tylįs, tylintis, tylinti.
2. Būtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga -(i)us- ir linksnių galūnėmis, tik vyriškosios giminės vardininkai kitokie - su galūnėmis -ęs, -ę: grįžęs, grįžusi; plaukiojęs, plaukiojusi; stebėjęs, stebėjusi; vežiojęs, vežiojusi.
3. Būtojo dažninio laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo dažninio laiko kamieno su priesaga -(i)us-, jų vyriškosios giminės vardininkai turi galūnes -es, -ę: matydavęs, matydavusi; skalaudavęs, skalaudavusi.
4. Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būsimojo laiko kamieno su priesaga -iant-; trumposios vyriškosios giminės vardininko formos turi galūnes -iąs, -ą: eisiąs, eisiantis, eisianti, stebėsiąs, stebėsiantis, stebėsianti, vešiąs, vešiantis, vešianti.

Neveikiamųjų dalyvių daryba

1. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens su priesaga -m-: esamas, esama; beriamas, beriama; brėžiamas, brėžiama; mylimas, mylima.
2. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš bendraties kamieno su priesaga -t-: būtas, būta; eitas, eita; matytas, matyta; žiūrėtas, žiūrėta.
3. Būsimojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būsimojo laiko antrojo asmens su priesaga -m-: būsimas, būsima.

Pavyzdžiai:

• Švilpiąs - veik. dalyvis, būs. l., vyr. g., padarytas iš žodžio "švilps".
• Šokanti - veik. dal., es. l., mot. g., padarytas iš žodžio "šoko".
• Likęs - veik. dal., vyr. g. būt. k. l., padarytas iš žodžio "liko".
• Grįžusi - veik. dal., mot. g., būt. k. l., padarytas iš žodžio "grįžo".
• Šviesdavęs - veik. dal., vyr. g., būt. k. l., padarytas iš žodžio "švietė".
• kęsdavusi - veik. dal., mot. g. būt. k. l., padarytas iš žodžio "kentėjo".
• Žviegsiąs - veik. dal., vyr. g., būs. l. padarytas iš žodžio "žviegs".
• Brisiantis - veik. dal., mot. g., es. l. padarytas iš žodžio "brido".

Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių rašyba

• Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumpųjų formų galūnėse rašome nosines raides (i)ą, į: kalbąs, kalbą; šaukiąs, šaukią; mylįs, mylį; eisiąs, eisią; dirbsiąs, dirbsią. Vardininko ilgųjų formų galūnėse nosinės raidės nerašomos: kalbantis, kalbantys, mylintis, mylintys; šauksiantis, šauksiantys.
• Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių daugiskaitos vardininko galūnė yra -ys, jei vienaskaitos vardininko galūnė yra -is: bėgantis - bėgantys, žiūrintis - žiūrintys, sakantis - sakantys; bėgsiantis - bėgsiantys, nešiantis - nešiantys, sakysiantis - sakysiantys.
• Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių linksnių, išskyrus trumposios formos vyriškosios giminės vardininką, kamiene rašome ia: laukianti, laukiantis, laukiančios, laukiantys; lauksianti, lauksiantis, lauksiančios, lauksiantys.
• Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę: dirbęs, dirbę; laikęs, laikę; turėjęs, turėję; plasnodavęs, plasnodavę; vaitodavęs, vaitodavę.
• Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko veikiamųjų dalyvių visų linksnių (išskyrus vyriškosios giminės vardininką) priesaga yra -(i)us-: ėjusio, ėjusiam, ėjusį; eidavusio, eidavusiam, eidavusį; mačiusi, mačiusios, mačiusiai.
• Veikiamųjų dalyvių linksnių galūnėse rašome ia, kai linksniuojamųjų žodžių vardininko galūnė nėra -ė: dirbančiam, dirbančiai (nes dirbantis, dirbanti); dirbusiam, dirbusiai, dirbusią (dirbęs, dirbusi); dirbsiančiam, dirbsiančias (dirbsiantis, dirbsianti).
• Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių su priesaga -m- ir išlaiko esamojo laiko veiksmažodžių rašybą: skleidžiamas (skleidžia), renčiamas (renčia), girdimas (girdi).
• Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai išlaiko bendraties kamieną: skleistas, skleista (skleisti); ręstas, ręsta (ręsti); matytas, matyta (matyti).

Dalyviai, kaip ir vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai, kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai gali būti įvardžiuotiniai: rašantysis, rašančioji, valgomasis, nepažįstamoji.

Įvardžiuotiniai dalyviai daromi ir rašomi taip pat kaip ir įvardžiuotiniai būdvardžiai.

Sangrąžinių dalyvių daryba ir rašyba

Sangrąžiniai dalyviai daromi tik iš sangrąžinių veiksmažodžių: pasirašąs, pasirašantis, pasirašanti (pasirašo); pasirašęs, pasirašiusi (pasirašė); pasirašydavęs (pasirašydavo), pasirašysiąs (pasirašysi), pasirašytas(pasirašyti); rašąsis (rašosi), rašęsis (rašėsi), rašydavęsis (rašydavosi).

Sangrąžinių dalyvių priesagų rašyba tokia pat kaip ir nesangrąžinių.

Lietuvių kalboje išskiriamas ir pusdalyvis - neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir prieveiksmio ypatybių. Dėl buvusio rusų kalbos poveikio (ši kalba turi tik formą, artima lietuvių padalyviui, o neturi artimos pusdalyviui) padalyviai per daug plito ir dabar stumia iš kalbos pusdalyvius, dalyvius, kitas raiškos priemones.

Pusdalvyis rodo šalutinį veiksmą, kurį veikėjas atlieka kartu su pagrindiniu: Ėjau dainuodamas (veikėjas aš tuo metu ir eina, ir dainuoja; čia lyg svarbiau ėjimas, o dainavimas - labiau šalutinis veiksmas).

Svarbu! Pusdalyvio vartojimo klaidos nėra dažnos.

Padalyvis - tai neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti tik laikus. Žodžiai miegant, keliavus, atidarydavus, išeinant yra padalyviai.

Padalyvius visada tinka vartoti beasmeniuose sakiniuose: Dirbant negalima blaškytis.

Asmeniniuose sakiniuose padalyvis yra taisyklingas tik tada, kai pagrindinį veiksmą atlieka vienas veikėjas, o šalutinį aplinkybinį - kitas, pasakytas naudininku: Vaikui sergant, motina jaudinasi. Vaikui pasveikus, motina apsidžiaugė.

Klaidų pavyzdžiai:

• Būtojo laiko padalyvis klaidingai pavartojamas vietoj būtojo laiko veikiamojo dalyvio. Sakytina: Atvykę (ne Atvykus) mes apžiūrėjome miestą.
• Padalyvio valdomas žodis negali sutapti su sakinio veiksniu arba papildiniu, nes toks sakinys neaiškus ir nestilingas - subjektas be reikalo kartojamas: Jam išėjus, jis buvo sulaikytas (gal išėjo vienas, o buvo sulaikytas kitas asmuo? Jei tas pats, tai: Išėjęs jis buvo sulaikytas).

Apibendrinant, dalyviai yra svarbi lietuvių kalbos dalis, leidžianti tiksliai ir išraiškingai perteikti įvairius veiksmus ir jų ypatybes. Svarbu atkreipti dėmesį į jų darybos, rašybos ir vartojimo ypatumus, kad būtų išvengta klaidų ir kalba būtų taisyklinga.

tags: #butojo #laiko #dalyvis #anglu #kalboje