Vorai - dažni gyventojai mūsų namuose, tačiau ne visi jie kelia grėsmę. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai Lietuvoje sutinkamas vorų rūšis, jų ypatumus, pavojingumą ir būdus, kaip su jais kovoti.
Ar Visi Vorai Nuodingi?
Voragyvių specialistas, elektroninės vorų parduotuvės „Staktos voras“ įkūrėjas Edgaras Čepulkovskis teigė, kad nepavojingų vorų nėra. Visi jie turi nuodų, tačiau ne visi gali per odą patekti į žmogaus organizmą. „Kalbant apie nuodingumą, galiu pasakyti, kad visi vorai yra nuodingi. Tik ne visos rūšys gali perkasti žmogaus odą. Dėl to jos žmogui nėra pavojingos, nors nuodų ir turi. Lietuvoje yra dviejų rūšių vorai, kurie žmogui galėtų įkasti. Tai - vapsvavoris ir voras kryžiuotis. Tačiau kryžiuotis odą perkasti gali tik tuomet, kai yra pilnai suaugęs. Maži šios rūšies voriukai yra nepavojingi“, - aiškino vorų specialistas.
Vapsvavoris ir Kryžiuotis
Labiausiai žmones bauginantys vorai - vapsvavoriai ir kryžiuočiai. Pirmieji Lietuvai yra palyginti nauja rūšis, kuri, kaip teigė pašnekovas, greičiausiai į mūsų kraštus atklydo dėl klimato kaitos, o kryžiuotis yra senas lietuviškas voras.
Pašnekovas ramino, kad voras tikrai nesistengs savo nuodų naudoti tuščioms atakoms, nes šie jam reikalingi maitinantis: „Nuodai vorui naudingi maitinantis. Jeigu mėtys juos į kairę ir į dešinę, negalės prasimaitinti. Todėl žmogaus įkandimui vorai nuodus naudoja labai retai. Vapsvavorio įkandimas prilygtų širšės įkandimui. Šiokią tokią reakciją galėtų pajusti tik alergiški žmonės. Įkandus kryžiuočiui skausmas būtų mažesnis nei bitės - tarsi adatos bakstelėjimas. Dar yra toks kraštutinis variantas. Vorai minta įvairiais parazitais ir tokiu būdu gali perimti užkratą. Jų seilėse gali būti mikroorganizmų, kurie gali sukelti įvairių ligų. Bet Lietuvoje tai yra labai retas atvejis.“
Ar Vorai - Nešvarių Namų Palydovai?
Pasidomėjus, ar tiesa, kad vorai yra nešvarių namų palydovai, E. Čepulkovskis teigė, kad taip yra tik iš dalies. „Nepasakyčiau, kad vorai gyvena vien tik nešvariuose namuose. Jie minta smulkesniais nariuotakojais - musėmis, tarakonais, uodais. Taip, jie dažniau veisiasi ten, kur nešvaru. Bet gali būti ir taip, kad namai sutvarkyti idealiai, tačiau juose vis tiek yra vorų. Juk namuose yra maisto, kuris traukia kitus nariuotakojus, o šie - vorus. Visgi galima sutikti, kad nešvariuose namuose vorų gali būti daugiau“, - kalbėjo pašnekovas.
E. Čepulkovskis paniškai bijančius vorų ramino, kad jų bijoti tikrai neverta. Jis pats devynerius metus dirba su šiais gyvūnais ir dar nei karto voras įkandęs nebuvo. „Vorų bijoti tikrai nereikia. Jie mūsų bijo labiau nei mes jų. Jei jūsų namuose apsigyveno voras, geriausia jį įkratyti į stiklainiuką ar dėžutę ir paleisti į gamtą. Vorai yra naudingi. Jei juos išnaikintume, greičiausiai mirtume nuo dizenterijos arba mus užgraužtų uodai. Jie sumažina kenkėjų - uodų, musių, tarakonų. Jei iš mitybinės grandinės išimtume tokį plėšrūną, dėl uodų negalėtume prieiti prie ežerų“, - sakė vorų specialistas.
Potencialiai Pavojingos Rūšys Lietuvoje
GRYNAS.lt kalbintas biologas, vorų specialistas Algirdas Vilkas taip pat teigė, kad Lietuvoje nėra vorų, dėl kurių įkandimo kiltų reali grėsmė žmogaus gyvybei. Visgi yra tam tikros rūšys, prie kurių bijantiems vorų geriau nesiartinti.
„Yra kelios rūšys, kurių nereikėtų erzinti, suspausti ar kitaip išprovokuoti, kad savo stipriomis cheliceromis galėtų pradrėksti odą. Vorų cheliceros sudarytos iš dviejų narelių: storo plataus bazalinio ir nagelio. Pamatiniame narelyje yra stiprūs raumenys, judinantys nagelį, ir nuodų liauka su latakėliu. Ramybės būsenoje nagelis būna prisiglaudęs prie pamatinio narelio ir glūdi griovelyje, kurio priekiniame ir užpakaliniame pakraštyje yra įvairaus dydžio ir formos danteliai. Cheliceromis vorai pagauna ir sulaiko grobį, patelės jomis nešioja kiaušinėlių kokonus (paprastasis guolininkas, ilgakojis virpūnėlis), o patinai per kopuliaciją prilaiko patelę“, - dėstė gamtininkas.
Jis pripažino, kad Lietuvoje yra kelios vorų rūšys, kurių cheliceros atrodo grėsmingai. Pavyzdžiui, tamsiarudžio naktinuko cheliceros yra tamsiai raudonai rudos, labai didelės, nukreiptos įstrižai į priekį. O Laibiojo storažandžio patelės cheliceros labai stiprios, su daug dantelių ir labai ilgu bei storu nageliu. Stambias cheliceras taip pat turi dauguma kryžiuočių, paprastasis plūdvoris, plėšriavoriai, maišavoriai ir plokščiavoriai.
„Diegliavorių genties vorų įkandimas gali būti itin nemalonus. Klajoklinio ar taškuotojo diegliavorių patelės įkandimas ypač skausmingas, pasireiškiantis stipriu skausmu, paraudimu, patinimu, šalčio krėtimu. Literatūros šaltiniuose nurodomas netgi paralyžius. Šie simptomai praeina tik po kelių dienų ar net po dviejų savaičių. Ypač agresyvios patelės, saugojančios kiaušinėlių kokoną arba jauniklius. Skaudžiai įkasti gali vandeninis sidabriukas. Mūsų faunos vorų įkandimas pasireiškia odos pradrėskimu, tačiau nuodai nėra veiksmingi ir skirti daugiau jų aukai, kuria maitinasi, neutralizuoti“, - kalbėjo A. Vilkas, pridėjęs, kad Lietuvoje žinoma 445 vorų rūšys, o kasmet šį sąrašą papildo vis naujos rūšys.
Visgi šylančio klimato įtaka voragyviams, A. Vilko manymu, gali būti ganėtinai didelė. Gamtininko teigimu, Lietuvoje šylant orui iš tiesų gali atsirasti egzotiškų vorų, kurie žmonėms gali kelti realią grėsmę. „Prieš kiek laiko iš Vidurio Europos Lietuvą pasiekė paprastasis vapsvavoris, kuris yra stambesnis už vietines (Araneidae) ir kitas rūšis ir kelia grėsmę joms. Tačiau žmonėms jis savo cheliceromis gali tik įdrėksti. O prieš keletą metų iš vieno prekybos centro buvo pranešimas apie su bananų siunta iš egzotinės šalies atkeliavusį skorpioną“, - aiškino biologas.
Namuose Gyvenantys Kampuotieji Vorai
Namų kampuotieji vorai yra vieni iš dažniausiai namuose aptinkamų vorų. Jiems būdingas gebėjimas prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų, todėl jų yra beveik kiekviename namų kampelyje - nuo rūsių iki palėpių. Kampuotieji vorai - tai bendras vienos rūšies vorų pavadinimas.
Tegenaria domestica, dar žinomas kaip naminis kampuotasis voras, yra vienas iš labiausiai paplitusių vorų, aptinkamų namų aplinkoje. Jam būdingas rudas kūnas su tamsesnėmis juostelėmis ant pilvo, kurių intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo individo. Naminio angliuko kūno ilgis gali siekti nuo 7,5 iki 14 mm, o patelės paprastai būna didesnės už patinus. Šie kirminai mėgsta tamsias ir drėgnas vietas, pavyzdžiui, rūsius, už baldų esančius užkampius ir net įrankių dėžių vidų. Namų kirmėlių žandikauliai turi 3-4 dantis. Ant tamsiai rudo pilvo yra gelsva centrinė juosta. Jis stato piltuvėlio formos medžioklės tinklus ir yra aktyvus naktį.
Didysis naminis nykštukas yra vienas didžiausių Lietuvoje gyvenančių vorų. Taip pat aptinkama jos didesnė giminaitė - didžioji protraktorė (Eratigena atrica), dar vadinama milžiniška protraktorė.
Ar Kampuotieji Vorai Nuodingi?
Į dažnai užduodamą klausimą, ar angys yra nuodingos, atsakymas aiškus: taip, bet jų nuodai nėra pavojingi žmonėms. Angliukės turi labai silpnus ir mažus kandžius, kurie daugeliu atvejų negali pradurti žmogaus odos. Uodų nuodai daugiausia veiksmingi prieš jų natūralų grobį, pavyzdžiui, smulkius vabzdžius, tačiau žmogui jie visiškai nepavojingi. Didžiojo kampuotojo įkandimas gali būti stipresnis, tačiau Lenkijoje nėra vorų, kurių nuodai būtų mirtini arba labai kenksmingi. Kai kurie žmonės gali būti alergiški vorų įkandimams, kurie, savaime suprantama, gali būti skausmingesni.
Mityba
Naminių angių mityba būdinga daugumai vorų. Šie vorai yra plėšrūnai, mintantys smulkiais vabzdžiais, tokiais kaip musės, uodai, kandys ar kiti maži voriukai. Kampuotieji vorai savo tinklais sugauna grobį ir paralyžiuoja jį nuodais, todėl gali ramiai vartoti maistą. Todėl tai, kuo minta naminiai kampuotieji vorai, yra labai svarbu namų ekosistemos pusiausvyrai palaikyti, nes padeda kontroliuoti kitų, dažnai mažiau pageidaujamų vabzdžių populiacijas.
Kaip Atsikratyti Kampuotųjų Vorų?
Yra keletas natūralių metodų, kurie gali padėti atbaidyti angliukus iš namų. Vienas populiariausių yra eterinių aliejų, pavyzdžiui, levandų, pipirmėčių, arbatmedžio ar eukalipto aliejaus, naudojimas. Šiais aliejais išmirkyti tamponai, padėti tose vietose, kur dažnai lankosi angys, gali veiksmingai atbaidyti vorus. Taip pat galima apipurkšti palanges ir langų rėmus.
Šviežių citrinų ar apelsinų žievelių padėjimas prie langų ir durų slenksčių taip pat gali padėti atbaidyti vorus. Vorai taip pat nemėgsta tam tikrų žolelių kvapų. Tokie augalai kaip levandos, mėtos ar rozmarinai gali atbaidyti vorus, jei auginami šalia langų ar durų. Veiksmingi gali būti ir vorus atbaidantys preparatai (purškalai, prietaisai).
Reguliarus valymas, dulkių ir voratinklių šalinimas taip pat padeda išlaikyti šiuos vabzdžius atokiau nuo namų interjero. Taip pat svarbu išvalyti užkampius, dėžes ir kitas tamsias vietas, nes tai gali gerokai sumažinti vorų galimybes rasti prieglobstį.
Kodėl Vorai Apsigyvena Mūsų Namuose?
Vorai namuose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai ieškodami maisto, prieglobsčio ar vietos daugintis. Šiuos vorus dažniausiai privilioja kiti vabzdžiai, pavyzdžiui, musės, uodai ar kandys, kurie yra pagrindinis jų maisto šaltinis. Namų aplinka dažnai suteikia optimalias gyvenimo sąlygas protaktoriams, pavyzdžiui, šilumą ir drėgmę, ypač šaltesniais mėnesiais, kai jie ieško šiltos vietos peržiemoti. Be to, kampuotieji kirminai į namus gali patekti per mažus plyšius ir angas, pavyzdžiui, nesandarius langus, duris ar vėdinimo sistemas. Kartais jie taip pat atsitiktinai patenka į namus ant tokių daiktų kaip augalai, malkos ar net drabužiai.
Ką Daryti Aptikus Vorų?
Namuose aptikus vorų nereikėtų kelti panikos. Angliarūgštės paprastai yra nekenksmingos ir netgi gali padėti sumažinti kitų, labiau erzinančių vabzdžių skaičių. Tačiau jei jų buvimas nepageidaujamas, reguliarus tinklelių šalinimas ir minėtų natūralių repelentų naudojimas yra veiksmingas metodas. Kraštutiniais atvejais, kai angių problema tampa rimta, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalią naikinimo įmonę, kuri saugiai ir veiksmingai išspręs šią problemą.
Kitos Dažnos Vorų Rūšys Namuose
- Ilgakojis virpūnėlis: Jo kūnas pilkai rudas, kojos ilgos. Paliestas voras ima tarsi virpėti.
- Plėšriavoriai: Tamsių spalvų, ilgomis kojomis. Šie vorai-vilkai mėgsta saulėtas vietas, tinklų nerezga ir grobio gaudo jo tykodami.
- Maišavoris: Auką puola žaibiškai.
Vorų Įkandimai ir Kaip Elgtis
„Vorų įkandimai labai reti, būtų galima pajusti nebent vapsvavorio, voro kryžiuočio ir dar kelių rūšių vorų įkandimą, tačiau minėti vorai negyvena žmonių būstuose, o įgelti šie vorai gali nebent tada, kai jie šiurkščiai imami į rankas, - aiškina „Dezinfos“ paslaugų vadovas, biologas Liutauras Grigaliūnas. - Kai kurių Lietuvoje gyvenančių vorų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau dažniausiai pasireiškia odos įdrėskimu, paraudimu, kartais patinimu, maudimu. Po keleto dienų nemalonūs pojūčiai išnyksta.“
Simptomai
Žmogaus reakcija į įkandimą priklauso nuo suleisto nuodų kiekio ir individualaus jautrumo. Kai kas nejaučia jokio poveikio, kiti gali jausti gėlimą, o dar kiti - gėlimą ir didelį skausmą. Įkandimo vietoje gali rastis pūslelė ir apmirti audiniai. Žaizda gyja iki aštuonių savaičių. Įkąstą vietą skauda arba ji būna nejautri.
Ką Daryti Įkandus?
A.Vilko teigimu, vorų nereikia bijoti, tačiau nereikėtų pamiršti, jog visos gyvos būtybės iškilus pavojui ginasi. Taip elgiasi ir vorai.Kad skaudžiai neįdrėkstų, geriau neerzinti ir neimti į rankas storažandžio, juostuotojo ar paprastojo plūdvorio, tamsiarudžio naktinuko ir kai kurių stambių kryžiuočių rūšių vorų“, - kalbėjo A.Vilkas.
Vorų Baimė (Arachnofobija)
Arachnofobija arba, kitaip tariant, vorų baimė yra viena iš dažniausiai pasitaikanti fobija. Daugelis žmonių, pamatę bet kokį vorą, jaučia baimę ir diskomfortą, nors ir nežino, ar jie kandžiojasi ir gali būti pavojingi. Tiesą sakant, dauguma nariuotakojų rūšių, apsigyvenančių mūsų būstuose, - neagresyvūs: vos tik pamatę artėjantį žmogų skuba pasislėpti saugioje vietoje.
Jei jaučiate stiprią baimę vorams, kreipkitės į specialistą, kuris padės įveikti šią fobiją.
faktai apie vorus
Priemonės Vorų Kontrolei ir Naikinti
Jei vorai tapo problema, svarbu imtis priemonių jiems kontroliuoti ir naikinti. Čia pateikiami keli patarimai:
- Palaikykite švarą: Reguliariai valykite namus, ypač tamsius kampus ir užkampius.
- Pašalinkite maisto šaltinius: Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų kitų vabzdžių, kurie pritraukia vorus.
- Naudokite natūralius repelentus: Eteriniai aliejai, citrinos žievelės ir žolelės gali atbaidyti vorus.
- Sandarinkite plyšius: Užsandarinkite visus plyšius ir angas, per kuriuos vorai gali patekti į namus.
- Kreipkitės į specialistus: Jei problema rimta, kreipkitės į profesionalią kenkėjų kontrolės įmonę.
Vorai ir Prietarai
Jau ne vieną šimtmetį daugybėje pasakų ir legendų voras yra pristatomas kaip laimę nešantis gyvis. Daugelis, išvydę savo namuose vorą, tiki, jog tai - sėkmės ženklas. Manoma, jog name ar bute įsikūręs voras padeda jo gyventojams atsikratyti kvailų minčių, išvengti barnių.
Taip pat tikima, jog pagal voro elgesį galima nuspėti, kokie artimiausi metu bus orai. Jei voras spaudžiasi į kampą - lauk stipraus vėjo, o jei mezga tankų voratinklį - artėja sausros metas.
Svarbu ir tai, kuriuo paros metu pamatysite vorą. Pavyzdžiui, ryte pastebėtas ropojantis voras laikomas blogu pranašu. Tą dieną reikėtų atsisakyti svarbių darbų, nepriimti jokių sprendimų, kadangi rezultatai nebus naudingi. O štai popietę namuose sutiktas voras neša sėkmę.
Žinoma, tikėti prietarais ar ne - kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Vorų Poveikis Ekosistemai
Vorai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, reguliuodami vabzdžių populiacijas. Jie yra natūralūs plėšrūnai, kurie minta įvairiais kenkėjais, tokiais kaip musės, uodai ir kandys. Jei išnaikintume vorus, galėtume susidurti su didesniu kenkėjų skaičiumi, o tai galėtų turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai.
Vorų Dauginimasis
Vorai - skirtalyčiai. Apvaisintos patelės maždaug po 2-6 savaičių pradeda dėti kiaušinėlius, iš kurių išsirita miniatiūriniai suaugėliai. Voragyviai dauginasi gana lėtai, o didesnė dalis jauniklių, kol užauga, žūsta, todėl daugelį paniškai bijančiųjų vorų ši žinia turėtų bent šiek tiek nuraminti.
Apibendrinimas
Nors vorai gali atrodyti baisūs ir nemalonūs, dauguma jų nėra pavojingi žmogui. Jie netgi gali būti naudingi, nes naikina kitus kenkėjus. Jei norite sumažinti vorų skaičių savo namuose, palaikykite švarą, pašalinkite maisto šaltinius ir naudokite natūralius repelentus. Jei jaučiate stiprią baimę vorams arba susidūrėte su pavojinga rūšimi, kreipkitės į specialistus.
tags: #namuose #gyvenantys #vorai