Nuosavybės teisė yra viena svarbiausių žmogaus teisių, sąlygojanti kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisė į orumą, gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. Šis nuosavybės institutas tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių. Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę 1990 metais, buvo atkurta privati nuosavybė, o tam reikėjo laiko.
Siekiant greitumo ir paprastumo, žemės sklypų matavimo srityje atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai, kuriuose sklypų ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai išaiškėdavo netikslumai, žmonės naudojosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklypų ribas.
Vakarų teisės doktrinoje įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybę į daiktą, įskaitant ir žemę. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas. Jei esami dokumentai neaiškiai apibrėžia sklypo ribas, jas nustato teismas, atsižvelgdamas į faktinį valdymą.
Šiame darbe bus siekiama išsiaiškinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Platesnis šios normos įtvirtinimas išspręstų problemas, kai gretimų sklypų savininkų ribos pagal dokumentus nesutampa, o sąžiningumą galima ribas nustatyti pagal faktinį valdymą. Bus analizuojami įstatymai ir esama teisinė praktika, siekiant išnagrinėti galimybę žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktinį valdymą.
Iškeltiems uždaviniams įvykdyti, bus remiamasi teisės doktrina, teismų praktika, bei įstatyminiais šaltiniais, pasitelkiant tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūrą. Daugelyje vakarų šalių žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose būtų pasisakoma šia tema, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės problemų sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neišplėtotas.
Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai. Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisinės normos reguliavimo lauką. Šioje darbo dalyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoka.
Žemės Sklypo Ribos Sąvoka
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio "žemė" reikšmės: planeta, kurioje mes gyvename; planetos paviršinis sluoksnis; dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas ir kt. Žemė apima sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamoji vietovė, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti.
Užsienio literatūroje žemės sąvoka apima labai platų reikšmių lauką, įskaitant viską virš žemės paviršiaus ir po juo. Tokia samprata šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos, kurioje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas, kas yra ant žemės. O pati žemės sąvoka tiesiogiai daiktų neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str.
Jau minėtame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" žodis "sklypas" apibrėžiamas kaip žemės gabalas. Kitame šaltinyje apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka, kur pabrėžiama žemės sklypo registravimo svarba, taip pat minimos "nustatytos" žemės sklypo ribos. Tačiau nedetalizuojama, kaip tos ribos turėtų būti nustatomos. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne randame žodžio "riba" apibrėžimą: erdvės ar laiko skiriamoji siena; leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis.
Žemės sklypo riba - riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatyme, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas.
Teisinis Sklypo Ribų Reglamentavimas
Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti, ką reiškia ta sąvoka. Taip pat nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra šia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu. Reikėtų paminėti CK 4.45 str.
Jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktinio valdymo ribas bei kitus įrodymus. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės. Minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės ribų. Vadinasi, kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų, jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą, jeigu abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams.
CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kitų įrodymų" sąvokai, aiškinama, kad byloje dėl žemės sklypo ribų teismas turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis, o įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teismas pabrėžė, kad CK 4.45 str. reguliuoja visai kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. jeigu sklypo ribos yra neaiškios esamuose dokumentuose. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. yra skirtas būtent tokioms situacijoms, kai tarp gretimų žemės sklypų savininkų kyla ginčai dėl žemės sklypų ribų. Šiam nagrinėjamos normos taikymui, galima pasitelkti atitinkamus Civilinio kodekso straipsnius.
Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Žemės sklypo riba gali būti nepaženklinama riboženkliais, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t.t.). Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu. Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose.
Teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams, tačiau iš kitos pusės iš to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas.
Tokio pobūdžio klausimai nėra naujas reiškinys. Panašūs ginčai dėl žemės sklypo ribų. Ši riba priklausė kaimyninių sklypų savininkams pusiau, o visi ginčai, kildavę dėl šios ribos, buvo sprendžiami būtent šio skundo pagrindu. Panašaus sklypo ribų reglamentavimo požymiai yra ir dabartiniuose įstatymuose.
Žemės sklypo ribų reglamentavimo rastume ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Žymesnis tarp jų būtų XII lentelių įstatymas, kuris numatė palikti laisvą 5 pėdų ruožą ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Matyti, kad tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribos.
Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas. Iš vienos pusės yra nustatomi tikslūs matavimo vienetai, o iš kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą.
Žemės sklypo ribos yra atskira priklausomybė nuosavybės teisių į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslių prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje išaiškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. Ginčuose dėl žemės sklypų ribų klausimus, yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių.
Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė. Jei jų gerai nežinant, gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus.
- Aiškinimosi griežtumas;
- Smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį;
- Aiškinimus, toks, koks numatytas;
- Turintis griežtai apibrėžtą reikšmę, apibrėžtas, nedviprasmiškas;
- Taiklus;
Šios reikšmės atskleidžia, apibrėžia analizuojamo teisinio klausimo reguliacinį lauką. Rašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus, kuri yra priešinga nei žodyne apibrėžtos reikšmės. Penkiakalbiame aiškinamajame metrologijos terminų žodyne randame ir viso žodžio netikslumas paaiškinimą. Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu.
Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės, iš kur jie atsiranda. Iš teisės aktų, reikalavimų žemės sklypo ribų nustatymams, t. y. šioje teisės normoje. Aiškinimo, klaidas galima lengviau išieškoti atlyg...
Praktiniai Aspektai ir Patarimai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Svarbu laikytis atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko raštiško sutikimo.
Statant ar planuojant statyti statinį valstybinėje žemėje, visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Atlikus kontrolinius žemės sklypo matavimus ir geodezinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos.
Iš teismo nustatytų ir vertintų faktinių aplinkybių matyti, kad galutinės ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos nėra nustatytos, jos nėra aiškios (tikslios). Vien tai, kad preliminarūs žemės sklypų planai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Galutinės nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais. Žemės sklypų kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Iš to galima daryti išvadą, kad nėra aišku, kieno žemės sklype šiuo metu yra reklaminis stendas.
Jei planuojate įsigyti žemės sklypą, patikrinkite informaciją, mąstykite kritiškai ir būkite atidūs. Apžiūrėkite žemės sklypą nuvykę į vietą, įvertindami realų privažiavimą, kaimynystę ir komunikacijas.
Pasitikrinkite aktualius Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, tokius kaip žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas, plotas, pardavėjo turima nuosavybės dalis, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Svarbu aiškiai identifikuoti, kokiu tikslu yra perkamas žemės sklypas. Susipažinkite su detaliaisiais planais, teritorijos bendraisiais planais, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei sklypo planu. Pasinaudokite viešai prieinamais žemėlapiais ir įvertinkite statybos dokumentus.
Pirmiausias žingsnis norint statyti gyvenamąjį namą, įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis yra "vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos", ar sklypas apmatuotas kadastriniais matavimais, ar yra faktinis privažiavimas prie sklypo, ar jis legalus, kokios apsaugos zonos taikomos sklypui, užsakyti topografinį planą, susirasti projektuotoją, užsakyti projektą, gauti statybos leidimą.
Šiame straipsnyje apžvelgti būtiniausi, baziniai dalykai, tačiau neretai praktikoje prireikia išsamesnio ir individualaus duomenų vertinimo bei specialių žinių.
Sklypo ribų nustatymas ir atidalijimas
RIBOS santykiuose. Kaip nustatyti ribas, kurios išlaisvina?
Pagrindiniai žingsniai perkant žemės sklypą
| Žingsnis | Veiksmas | Pastabos |
|---|---|---|
| 1 | Apžiūrėkite sklypą vietoje | Įvertinkite privažiavimą, kaimynystę, reljefą |
| 2 | Patikrinkite Nekilnojamojo turto registro duomenis | Žemės sklypo paskirtis, plotas, savininkas, servitutai |
| 3 | Išanalizuokite planavimo dokumentus | Detalusis planas, bendrasis planas, sklypo formavimo projektas |
| 4 | Pasidomėkite komunikacijomis | Elektra, vandentiekis, nuotekos |
| 5 | Įvertinkite statybos galimybes | Ar galima statyba, kokie apribojimai |