Žemės Sklypo Formavimo Procesas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Jūs esate žemės sklypo bendrasavininkis ir norite savo dalį parduoti, dovanoti ar įkeisti? Turite sklypą, kurį norite padalinti į mažesnius ir pakeisti jų naudojimo paskirtį? Ketinate statytis namą žemės ūkio paskirties žemėje? Situacijų gali būti daug. Kokie pagrindiniai jų sprendimo žingsniai? Visų situacijų, susijusių su žemės sklypų formavimu, neišnagrinėsime, tačiau su šioje srityje dirbančių specialistų pagalba pabandysime aptarti dažniausiai pasitaikančius atvejus ir nubrėžti pagrindinius veiksmus.

Žemės Sklypo Formavimas Prie Naudojamų Statinių

Jeigu reikia įteisinti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių, pirmas žingsnis siekiant šio tikslo - geodeziniai matavimai. Žemės sklypo geodeziniai matavimai - tai tikslus žemės sklypo ploto nustatymas, tikslios žemės sklypo ribos ir jų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro (NTK) duomenų bazę, parengimas. Kadangi kiekvieno sklypo geodeziniai duomenys įrašomi nekilnojamo turto kadastro duomenų bazėje, šie matavimai dar vadinami kadastriniais matavimais.

Pirmas žingsnis norint įteisinti naudojamą žemės sklypą - kadastriniai matavimai. Kitas etapas būtų namų valdos žemės sklypo projekto parengimas ir išpirkimas iš valstybės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytomis aplinkybėmis, valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais, parduodama ne aukciono būdu. Jei tai nuolatinė gyvenamoji vieta, taikoma 40 proc. nuolaida nuo vietovėje esančios žemės vertės.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šie žemės sklypai miestuose negali būti didesni kaip 0,2 hektaro (20 arų) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro (30 arų) - kituose miestuose (išskyrus Neringą). Jei naudojamas sklypas didesnis, parduodamo plotas gali siekti atitinkamai iki 0,3 ir 0,4 ha.

Sklypo Formavimas Ir Paskirties Keitimas Žemės Valdų Projektais

Nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų paskirtis keičiama ir sklypai formuojami žemės valdos projektais, o ne vien detaliaisiais planais kaip būdavo anksčiau. Tai reiškia, kad jų paskirtis gali būti keičiama formuojant, padalijant sklypą ir kitais žemės valdos projektais.

Sklypo savininkas, norėdamas suformuoti ar pertvarkyti sklypą ir pakeisti jo naudojimo paskirtį, turi pateikti prašymą elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) užpildant atitinkamą formą. Galima su prašymu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos padalinį (kai žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje), arba savivaldybės administracijos direktorių (kai sklypas yra miesto ar miestelio teritorijoje). Bet kuriame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas (pavyzdžiui, sujungiant du sklypus suformuoti sklypą komercinio pastato statybai), sklypo kadastrinis numeris ir pateikiamas planas ar planai.

Pateikus prašymą gaunamas atsakymas, ar toje vietovėje ir tam sklypui leidžiama rengti žemėtvarkos projektą, jei prašymas pateiktas elektroniniu būdu sistemoje galima stebėti jo eigą - kada derinamas su institucijomis, rengiamos sąlygos ir kt. Gavus sprendimą rengti žemės sklypo formavimo/pertvarkymo sąlygas, išduodamos projekto sąlygos ir šiame etape jau būtina specialistų pagalba.

Jei reikia, jie pirmiausia jie padaro topografinę arba geodezinę nuotrauką, jei matavimai seni, iš naujo atlieka geodezinius matavimus ir, laikydamiesi nurodytų sąlygų, parengia projektą, suderina su užsakovu, paviešina jį, gauna institucijų patvirtinimą, atlieka kadastrinius matavimus, paženklina sklypą vietovėje ir tik tuomet jį galima registruoti VĮ „Registrų centras".

Jeigu vienas sklypas dalijamas į kelis, galima sklypą dalinti rengiant sklypo detalųjį planą. Tuomet žemės sklypo savininkas ar naudotojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymo nagrinėjimo ir projektavimo sąlygų išdavimo etapai panašūs, nauja yra tai, kad viešinimo etape žemės sklypo savininkas ar naudotojas prie teritorijos į turi pastatyti stendą, kuriame pateikia informaciją apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodydamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei informaciją apie numatomą statyti pastatą.

Ūkininko Sodybos Sklypo Projektas

Tai, kas buitine kalba yra namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje, biurokratine kalba yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Paprastai šnekant, jis reikalingas, jei norite pasistatyti namą jums nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, bet biurokratine kalba toks pastatas bus vadinamas ūkininko sodyba, o pastato ir žemės savininkas - ūkininku, nors gerai žinome, kad taip dažniausiai nėra.

Ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės sklype, išskyrus teritorijas po 1995 m. birželio 1 d. priskirtas miestams.

Pagrindiniai veiksmai rengiant ūkininko sodybos projektą:

• Pateikiamas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba užpildoma prašymo formą ŽPDRIS elektroninėje sistemoje.
• Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar teritorinio padalinio vadovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir planavimo tikslų arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį priimti.
• Žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
• Gavęs planavimo sąlygas, žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas planavimo organizatorius su projekto rengėju - jais gali būti tik atestuoti specialistai, sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir toliau jau jau dirba specialistai. Jie ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo užpildo ŽPDRIS nurodytus sutarties duomenis.
• Projekto organizatorius parengia projektą ir derina su žemės sklypo savininku.
• Projekto rengėjas arba žemės sklypo savininkas, kitas planavimo organizatorius užtikrina projekto viešinimą.
• Projektas derinamas savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje.
• Pateikiamas registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

Žemės Sklypo Padalinimas Ir Atidalijimas: Esminiai Skirtumai

Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.

Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.

Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.

Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius. Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.

Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo Ar Atidalijimo Eigą?

Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.

Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.

Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.

Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.

Žemės Paskirties Keitimas

Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.

Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.

Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.

Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.

Proceso Etapai:

• Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
• Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo. Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai.
• Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.

Komerinės Veiklos Vykdymas Gyvenamosios Paskirties Sklype

Priklausomai nuo veiklos, kai kuriais atvejais galima užsiimti komercine veikla, bet komercinės paskirties pastatą statyti gyvenamosios paskirties sklype vienareikšmiškai negalima.

Kadangi pastato paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį, tai galite statyti pastatą, kurio 51 % sudarys gyvenamosios patalpos, o 49 % - komercinės.

Pagrindiniai Žingsniai Parduodant Sklypą

Parduoti namų valdos sklypą gali būti sudėtingas, bet pelningas procesas. Jei planuojate parduoti savo sklypą, šis gidas padės jums per kiekvieną žingsnį, nuo sklypo paruošimo iki sandorio užbaigimo.

• Sklypo vertinimas: Būtina nustatyti sklypo vertę. Profesionalus vertintojas gali pateikti tikslų sklypo vertinimą, atsižvelgdamas į vietovės rinkos sąlygas ir kitus svarbius faktorius.
• Dokumentų paruošimas: Turite turėti patvirtinimus, kad esate teisėtas sklypo savininkas (Nuosavybės dokumentai). Įtraukite tikslius matavimus ir planus, kurie padės pirkėjui geriau suprasti sklypo ribas ir dydį (Sklypo planas).
• Sklypo paruošimas pardavimui: Išvalykite sklypą nuo šiukšlių, perteklinės augmenijos ir kitų kliūčių. Įsitikinkite, kad sklypas atrodo tvarkingai ir patraukliai.
• Skelbimo paruošimas: Pasirūpinkite profesionaliomis nuotraukomis, kurios atspindi sklypo grožį ir potencialą. Aprašykite sklypą kuo išsamiau, nurodydami jo dydį, vietą, privalumus ir bet kokias papildomas detales.
• Bendravimas su potencialiais pirkėjais: Greitai atsakykite į užklausas ir būkite pasiruošę susitikti su potencialiais pirkėjais. Organizuokite sklypo peržiūras, kad pirkėjai galėtų pamatyti sklypą gyvai ir įvertinti jo privalumus.
• Sandorio užbaigimas: Derėkitės dėl kainos ir pardavimo sąlygų. Būkite pasiruošę diskutuoti ir rasti kompromisą. Užtikrinkite, kad visos teisinės procedūros būtų atliekamos tinkamai.
• Mokesčių mokėjimas: Priklausomai nuo šalies ir vietos įstatymų, gali reikėti sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Jei sklypo vertė padidėjo nuo jo įsigijimo momento, gali tekti mokėti pajamų mokestį nuo gauto pelno.

Statyba Namų Valdos Sklype Be Statybos Leidimo

Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.

Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:

• Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
• Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
• Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
• Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.

Žemės Ūkio Žemė: Keitimas Į Namo Sklypą Ar Gyvenamą Sklypą

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Žemėtvarkiniai Projektai

Žemėtvarkiniai projektai - tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie susideda iš kelių etapų, daugybės procesų ir procedūrų. Jie rengiami įvairiais tikslais, tačiau iš esmės tada, kai savininkų ar savininko netenkina esama padėtis - pvz., yra nesutarimų tarp bendrasavininkų dėl sklypo valdymo, netenkina esama žemės paskirtis ir panašiai. Dalį darbų gali pasidaryti ir pats sklypo savininkas, tačiau biurokratinė kalba nėra kiekvienam gerai suprantama, o ir aiškinantis tai, kas yra nežinoma, kartais trunka begales laiko. Kad to būtų išvengta, visus procesus galima patikėti architektui, kuris įsigilinęs į tokių projektų rengimą, jam nesvetima biurokratinė kalba ir kuris tikrai žino ką ir kada reikia daryti, kur kreiptis.

Žemėtvarkinių Projektų Tipai:

• Žemės sklypų sujungimas. Jeigu turite du ar daugiau besiribojančių sklypų, tačiau norite turėti vieną, tokiu atveju rengiamas žemės sklypų sujungimo projektas. Kad sklypus būtų galima sujungti, jų pagrindinė žemės paskirtis turi būti tokia pati, t.y. negalima sujungti žemės ūkio paskirties sklypo su namų valdos ir panašiai.
• Sklypo padalijimas. Turite didelį žemės sklypą, tačiau norite jo dalį parduoti arba padovanoti, bet nenorite sklypo bendrasavininko? Tokiu atveju Jums gali padėti sklypo padalijimas - pvz., sklypo padalijimas į dvi dalis. Jis yra naudingas tuo, kad perleidę dalį savo žemių, Jūs vistiek išliekat savojo sklypo savininku su visomis nuosavybės teisėmis į jį, o kitam žmogui priklauso jau kitas atskiras sklypas.
• Sklypo atidalijimas. Būna atvejų, kai vienas žemės sklypas turi du ar daugiau savininkų, o išsiskiriant nuomonėms ar kylant ginčams dėl žemės panaudojimo, tikslingas sprendimas gali būti sklypo atidalijimas. Sklypo atidalijimas yra procesas, kai bendros nuosavybės žemė yra padalijama tarp bendrasavininkų, taip suformuojant atskirus sklypus.
• Sklypo perdalijimas. Kadangi ne visais atvejais galima formuoti atidalijamus žemės sklypus, tuomet vykdomas sklypo perdalijimas. Sklypo perdalijimas atliekamas tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų, negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
• Sklypo formavimas. Jeigu prie savo gyvenamojo namo neturite suformuoto žemės sklypo, reikėtų tuo pasirūpinti, kadangi formuojant aplinkinius sklypus, staiga galite likti tik su žeme, ant kurios namas pastatytas. Tam Jums reikalingas namų valdos žemės sklypo projekto parengimas ir žemės išpirkimas iš valstybės.
• Žemės paskirties keitimas. Norite statyti gyvenamąjį namą, tačiau turite ūkio paskirties žemės sklypą? Galiu padėti! Tokiais atvejais rengiami projektai ir vykdomas žemės paskirties keitimas. Šiuo atveju, žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į namų valdą, ir Jūs jau galite statyti savo svajonių namą. Žemės paskirtys būna šios: žemės ūkio paskirties žemė; miškų ūkio paskirties žemė; vandens ūkio paskirties žemė; konservacinės paskirties žemė ir kitos paskirties žemė. Pastarojoje galima gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba.
• Sklypo pertvarkymas. Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise. Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.

tags: #namu #valdos #zemes #sklypo #formavimas