Renkantis naujus namus, svarbu labai gerai žinoti, kokį gyvenimą juose planuojate kurti bei kurie aspektai jums - svarbiausi. Toliau - keletas platesnių patyrusios specialistės patarimų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam, ieškančiam naujo būsto.
Įsivertinkite savo poreikius ir galimybes
Prieš priimant sprendimą skolintis, pirmiausia derėtų įvertinti savo galimybes ir aiškiai žinoti, kokią papildomą vertę - finansinę ar emocinę - turės ši paskola. Tiesa sakant, abi jos svarbios, nes tarpusavyje yra susijusios, todėl nekantrumas turėti savo svajonių būstą neturėtų nustelbti racionalaus proto. Būsto paskola nėra tas įsipareigojimas, kurį galėsite iškart padengti iš būsimo atlyginimo, todėl verta iš anksto apgalvoti asmeninius planus ir įvertinti ne tik esamus, bet ir būsimus poreikius, kad šio pasirinkimo ateityje netektų gailėtis.
Renkantis namus, labai svarbu suprasti, kad paskolos įmokas už juos teks mokėti ne vienus metus, todėl derėtų iš anksto apgalvoti, ar tikrai gyvensite komfortiškai, jeigu kas mėnesį apie 40 proc.
Dar prieš besikreipiant paskolos į banką, derėtų patiems įsivertinti savo šeimos biudžeto stabilumą, kad apsidraustumėte nuo galimų finansinių rizikų netekus kažkurio pajamų šaltinio, arba potencialų jos pagausėjimą. Paprastas būdas pakeisti savo įpročius - bent kelis mėnesius „pasirepetuoti“ gyvenant su 40 proc. mažesnėmis pajamomis. Kitas svarbus niuansas - realus ir jūsų šeimos finansus atspindintis, o ne įsivaizduojamas paskolos dydis. Kad ji netaptų našta jūsų šeimai, derėtų kritiškai įsivertinti, kiek lėšų reikia kas mėnesį pragyvenimui ir kitų būtinų poreikių pildymui, ir kiek jų gali likti paskolos įmokoms mokėti bei palūkanoms dengti. Nepamirškite, kad be paskolos kas mėnesį turėsite mokėti ir už komunalines paslaugas, tad suma gali susidaryti nemenka, ypač, jeigu pastatas yra žemos energetinės klasės. Todėl rekomenduoju, jeigu galimybės leidžia, imti žaliąjį būsto kreditą „žaliems“ namams.
Kad galėtumėte sužinoti galimą būsto paskolos sumą, pakaks pasinaudoti būsto paskolos skaičiuokle. Vis dėlto, gautas rezultatas yra apytikslis, nes tikroji kredito suma paaiškės banko specialistui įvertinus jūsų kredito istoriją, gaunamas pajamas, norimo pirkti būsto vertę ir kitas aplinkybes.
Daugelis pardavėjų stengiasi paveikti pirkėją emociškai, todėl priimant šį svarbų ilgalaikį sprendimą nereikia daryti skubotų veiksmų. Reikia viską nuodugniai apgalvoti, išgryninti, ko jums naujame būste tikrai reikia ir kas jums nėra būtina. Apsvarstyti, kokie yra jūsų planai ir kaip jau artimiausiu metu gali pasikeisti jūsų gyvenimas. Ar perkamas būstas tikrai atitiks jūsų poreikius, kai tie pokyčiai įvyks.
VISIBANKAI.LT Kaip gauti būsto paskolą? 2023-07-01
Sudarykite pliusų ir minusų sąrašą
Susirašykite ant popieriaus lapo keletą jums labiausiai patikusių būstų ir greta kiekvieno žymėkite ne tik pliusus, bet ir minusus. Rinkitės iš tų, kurių pliusų ir minusų santykis bus geriausias. Pliusus dažniausiai atrasti nesunku, o štai minusai kartais gali būti ir ne taip gerai matomi. Ar iš pradžių netgi atrodyti kaip pliusai. Pavyzdžiui, butas gali turėti gana didelį miegamąjį arba rūsį. Bet tai greičiausiai reikš didesnę būsto kainą ir didesnes išlaidas jo įrengimui. Iš tiesų miegamajam, kad jis tinkamai atliktų savo funkciją, didelio ploto nereikia. O vietoj rūsio daugeliui gyventojų dabar pakanka nedidelio sandėliuko pačiame bute.
Kadaise buvo įprasta namuose visuomet turėti vadinamąjį „tamsų kambarį“ - sandėliuką daiktams. Tačiau ne visų mūsų poreikiai yra vienodi ir gyvenimo komfortas gali reikalauti vietoje tokios erdvės ieškoti namų, siūlančių kitus privalumus. Pavyzdžiui, jei šeimoje auga bent du vaikai, vis daugiau žmonių atranda antros vonios privalumus - eilės rytais tampa kur kas trumpesnės ir susiruošti pavyksta greičiau, o tai reiškia ir mažiau įtampos bei barnių. Kitas populiarėjantis pasirinkimas - įeinama spinta, leidžianti itin patogiai laikyti drabužius bei avalynę.
Vilniečiai vis drąsiau renkasi būstus, kurie išsiskiria planavimu ir struktūra. Pirkėjai ieško butų per kelis aukštus ar penthauzo tipo apartamentų, nori turėti nuosavą kiemą ar atskirą įėjimą, nebijo gyventi pirmame aukšte. Šios tendencijos tik ryškės, šiuo metu esame pokyčių periode, su laiku tai atsispindės ir pardavimų statistikoje.
Žmonės perka tai, ką gali įpirkti, tad didesni butai yra aktualesni ir dėl gerėjančios ekonominės situacijos.
Kaina visada buvo esminis būsto pardavimo faktorius, žmonės pirkdavo mažus butus todėl, kad tik juos galėdavo sau leisti. Tačiau dabar situacija keičiasi, lietuvių pajamos auga, gauti paskolą lengviau, o EURIBOR sumažėjo - galimybių atsiras dar daugiau. Tad jau juntamas poreikis erdvei su laiku tik didės.
Pirkėjai nori projektų, kuriuose patys gali planuotis erdvę - atsisakyti nereikalingų koridorių, įrengti aukštesnes lubas, gerai išplanuotas sandėliavimo erdves ir įrengti antresoles.
Privatumas taip pat tampa esmine vertybe. Butai su individualiais įėjimais, terasomis ar kiemeliais yra ypač paklausūs, nes suteikia asmeninę erdvę nenutolus nuo miesto centro. Panašu, kad ši kryptis tik stiprės - net mažesniuose butuose žmonės ieško daugiau galimybių individualumui.
Jei anksčiau populiariausi buvo kompaktiški, kainos atžvilgiu patrauklūs butai, tai dabar pirkėjai vis dažniau renkasi didesnius, kelių aukštų ar unikalius išplanavimus turinčius būstus.
Šiuo metu parduota virš 70 proc. Lazdynėliuose vystomo „Riverland“ kvartalo butų ir pardavimų duomenys patvirtina pokyčius. Dar prieš kelis metus pirkėjai buvo atsargesni - pirmame projekto etape didesni, per kelis aukštus išdėstyti 4-5 kambarių butai nesulaukė didelio dėmesio, populiariausi buvo mažesni butai. Tačiau šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Trečiajame projekto etape per pirmuosius penkis mėnesius parduota net 75 proc. visų 5 kambarių kotedžų ir 41 proc. 4 kambarių būstų. Žmonės dabar kur kas drąsiau renkasi didesnius ir erdvesnius namus.
Ypač išryškėjo ir noras turėti privačią erdvę - net ir gyvenant mieste. Terasos, kiemeliai, palėpės ar individualūs įėjimai tapo esminiu NT projekto patrauklumo elementu. Žmonės nori privatumo, unikalumo ir nuosavos lauko erdvės, bet kartu - nenutolti nuo miesto.
Atkreipkite dėmesį į aplinką ir infrastruktūrą
Svarbu įvertinti, kokios kelionės jūsų laukia kiekvieną dieną ar bent kartą per savaitę. Kokią transporto priemonę joms rinksitės bei kiek laiko jose norėtumėte praleisti? Išmaniosios programėlės leidžia ne tik įvertinti maršrutą, bet ir kamščius jame - tai leis sužinoti, kiek laiko kasdien praleisite kelyje. Taip pat svarbu atsižvelgti į savo gyvenimo būdą: galbūt norite keliauti ne automobiliu ar viešuoju transportu, bet pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Svarbu ir aiškus prioretizavimas. Natūralu, kad viskas ranka pasiekiama nebus, tad turite atsakyti sau į klausimą, ką jums svarbiausia pasiekti greitai ir patogiai: parduotuvę ar bėgimo taką? Darbą ar vaiko mokyklą?
Psichologai sako, kad tam, kaip jaučiamės, didelės įtakos turi gyvenamoji aplinka ir skatina dairytis būstų arčiau gamtos. Pigiausias priešnuodis stresui - gamta. Aplinka, kurioje gyvename, labai veikia žmogaus sveikatą, o nuolatinei įtampai, patiriamai darbe, būtina rasti atsvarą. Pigiausias, elementariausias ir kone visiems prieinamas įtampos žaizdų gydymo būdas, pasak specialisto, yra laisvalaikis gamtoje.
Kad buvimas arti gamtos pagerina fizinę, psichinę ir dvasinę savijautą, patvirtina psichologiniai tyrimai. Reguliarus savo proto ir kūno stebėjimas, atsiribojimas nuo miesto triukšmo visapusiškai gerina sveikatą, užtikrina ramų miegą.
Tam, kad gamtoje praleistume daugiau laiko, reikėtų tam susikurti sąlygas. Viena jų - motyvacija judėti, tik problema ta, kad ji dažnai peržengia ribas ir net ilsėdamiesi žmonės varžosi dėl rezultatų su pačiais savimi. Tačiau svarbiausia - ne kiek jūs nueinate, bet kur ir kaip vaikščiojate. Jau prieš gerą dešimtmetį atliktas gamtos naudos kognityvinėms žmogaus funkcijoms tyrimas atskleidė, kad paprastas pasivaikščiojimas gamtoje: prie ežero, pamiškėje, parke ar bet kokioje kitoje gamtos vietoje, turi didesnę naudą nei vaikščiojimas miesto gatvėmis. Gamta, grynas oras padeda emocijų reguliacijai, pagerina atminties funkcijas, padidina dėmesio koncentracijos lygį, o gyvenimas gamtos apsuptyje neabejotinai mažina stresą, reguliuoja kortizolio lygius.
Gamtos ramybė kūnui ir protui gali būti naudingesnė nei joga, o tiems, kurie turi jau diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, serga depresija, daugiau laiko praleisti gamtoje būtina: žmonės tuomet jaučiasi labiau motyvuoti, padidėja energijos kiekis ir vidiniai resursai, reikalingi būklei atstatyti.
Urbanistinio kraštovaizdžio apsupti gyventojai patiria kur kas daugiau nuotaikos svyravimų ir nerimo sutrikimų nei tie, kurie pro savo langą mato jūrą. Pastarųjų streso lygis, vertinamas populiariąja Keslerio skale, yra trečdaliu mažesnis. Be to, tyrėjai teigia, kad bent 20 ar 30 proc. daugiau laiko praleidus stebint vandens mėlį, streso ir depresijos lygį būtų galima ženkliai sumažinti.
Ieškančių būsto gamtos apsuptyje daugėja ir dažnas pirkėjas ieško ramybės. Jei vos prieš dešimtmetį žmonės noriai keldavosi į naujos statybos daugiabučius vien tik dėl galimybės gyventi dar dažais kvepiančiame bute, dabar pasiūlos lepinami pirkėjai, būstus perka neignoruodami ir savo būsenų: ieško ramybės, vertina aplink kuriamus parkus, pakrantes, žaliuojančius miškus. Galiu pabrėžti tik viena: tokių, iš pažiūros, užmiesčio privilegijų, vis dažniau ieškoma mieste, miegamuosiuose rajonuose.
Sakyčiau, kad žmonės būstuose nori gyventi ir ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Galbūt pabodo nuolat atokvėpio ieškoti toli už miesto esančiose sodybose, į kurias po ilgos darbo dienos vis rečiau nuvažiuosi. Pirkėjai dažnai teiraujasi, ar šalia planuojamo, ar jau statomo projekto bus parkas, dviračių takai, jei tokia rekreacinė infrastruktūra jau yra, ji gali tapti lemiamu svertu renkantis būstą.
Reikia pripažinti, kad jei pro vieną langą matai mišką ar ežerą, pro kitą dažniausiai girdėsi triukšmingą gatvę. Vietų mieste, kur į nepaliestą gamtos peizažą galėtų įsiterpti gyvenamieji namai yra labai nedaug, gal vos tik kelios. Ir tai natūralu - gyvendami mieste sutinkame matyti urbanistinį kraštovaizdį. Tačiau svarbu žinoti, kad tiems, kurie nori žalumos, gyvybės arti namų ir neketina kraustytis į užmiestį, išeičių irgi yra. Tiesą sakant, labai nedaug.
Tikėtina, kad ramybės paieškos miestuose ar jų pakraščiuose ateityje bus vis sunkesnės: gali būti, kad būstai, apsupti tylos, tačiau pernelyg nenutolę nuo centro, bus ypatingai paklausūs streso nualintoje visuomenėje ir kasmet vis brangs. O jų pasiūla, tikėtina, pastebimai neaugs, nes gamtos resursai - baigtiniai.
Dar vienas labai svarbus dalykas - ar iki galo sutvarkyta infrastruktūra, aplinka. Neretai būna taip, kad nemažai problemų iškyla į paviršių tik tada, kai nekilnojamasis turtas jau yra įsigytas. Tai griauna naujakurių planus ir neretai sukelia jiems rimtų finansinių problemų. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad reikės papildomai pinigų skirti aplinkai tvarkyti, privažiavimui asfaltuoti, vaizdo kameroms įrengti. Tam gali nukeliauti visi apdailai ar baldams skirti pinigai, o planuota būsto kaina išaugti iki 20 procentų ar netgi daugiau.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į elektromobilių įkrovimo stoteles. Vis daugiau Lietuvos gyventojų kasdieniam susisiekimui renkasi elektromobilius, o tai turi įtakos ir būsto pirkėjų prioritetams. Svarstant apie būsto įsigijimą miesto centre vieta automobiliui ar elektromobiliui yra tarp penkių svarbiausių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų kriterijų. Jį išskyrė 38 proc. apklausos dalyvių.
Didėjant elektromobilių savininkų ir vairuotojų skaičiui Lietuvoje, pastebime didėjantį elektromobilių įkrovimo stotelių poreikį. Būsto klientams galimybė patogiai prie namų įkrauti savo elektromobilius tampa vis svarbesniu aspektu, keliančiu NT vertę. Pakankamą elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių su tvariu miestu sieja beveik penktadalis (17 proc.) apklausos dalyvių.
Valstybinės įmonės „Regitra“ šių metų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti beveik 29 tūkst. M1 (tik keleiviams vežti skirtų) ir N1 (iki 3,5 t masės tiek kroviniams, tiek keleiviams vežti skirtų) kategorijos elektromobilių. Šis skaičius per metus išaugo 11 proc.
Namai - tai jausmas „kaip namuose“, sakoma. Ekspertai pritaria, kad emocinė savijauta yra vienas iš lemiamų veiksnių, renkantis naują būstą. Renkantis naujus namus svarbu labai gerai žinoti, kokį gyvenimą juose planuojate kurti bei kurie aspektai jums - svarbiausi.
Į ką atkreipti dėmesį šeimoms?
Didelę dalį naujų būstų pirkėjų sudaro jaunos šeimos, kurios kartais neatkreipia dėmesio į reikšmingas smulkmenas. Svarbu įvertinti ir saugumą, sužinoti ar kiemas ir takai gerai apšviesti, ar jie sutvarkyti taip, kad būtų patogu stumti vežimėlį. Be to, reikia nepamiršti, kad vaikui paaugus jis norės turėti savo kambarį. O jei galvojate apie gyvenimą užmiestyje - nepamirškite, kad važinėjimas į darbą, vežiojimas į mokyklą, būrelius ir įvairių kitų reikalų tvarkymas mieste atims daug laiko ir jėgų. Jei gyvensite name, turite įsivertinti ar turėsite laiko ir noro tvarkyti kiemą.
Ar perkate iš patikimos bendrovės?
Pagrindiniai kriterijai, kuriuos vertina pirkėjai, dažniausiai yra kaina, vieta, plotas, išplanavimas, statybinių medžiagų kokybė. Bet nemažiau svarbūs yra ir dar keli dalykai. Vienas iš jų - NT projektą plėtojanti įmonė ir jos patikimumas. Svarbu pasidomėti kiek metų įmonė veikia, kaip buvo įgyvendinti jos ankstesni projektai. Ar buvo laikomasi statybos terminų, ar galutinis rezultatas atitiko vaizdus vizualizacijose, kokie yra klientų atsiliepimai. Patikimos bendrovės paprastai pasirūpina visų patogumų - elektros, dujų, vandens, šildymo - įvedimu, taip pat ir juridine statybos užbaigimo dalimi bei neužkrauna šių sudėtingų rūpesčių pačiam pirkėjui.
tags: #demesio #ieskantiems #busto