Daugiabučio namo modernizavimas: klinkeris ir struktūrinis tinkas

Fasado apdaila yra matomiausia namo dalis, kuri išskiria jį iš kitų, suteikia estetinę išvaizdą, saugo nuo aplinkos poveikio ir didina šilumos izoliaciją. Egzistuoja nemažai fasado apdailos būdų ir medžiagų, tinkamų individualiems ar daugiabučiams namams, pramoniniams pastatams.

Pagal fasadų apdailos tipus jie skirstomi į vėdinamuosius (kai tarp šiltinamosios medžiagos ir apdailos paliekamas tam tikro storio vėdinamas oro tarpas) ir nevėdinamuosius (tuo atveju, kai apdailinė medžiaga naudojama tiesiai ant apšiltinamo sluoksnio).

Vėdinamas ar nevėdinamas fasadas?

Vėdinamo fasado konstrukcijos apšiltinamąja medžiaga dažniausiai pasirenkama akmens vata. Apdailai naudojamos plokštės, medinės dailylentės, klinkerio plytos, plytelės. Toks fasadas tinka karkasiniams namams, naudojamas ir masyvių (mūrinių) konstrukcijų sienoms. Vėdinamas oro tarpas padeda orui cirkuliuoti tarp apšiltinimo ir apdailos medžiagų, kas neleidžia kauptis perteklinei drėgmei, o vasaros laikotarpiu neperkaitinti šiltinamosios medžiagos.

Nevėdinamam fasadui įrengti dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis, kuris dengiamas apdailiniu struktūriniu tinku. Polistireninį putplastį privaloma kokybiškai priklijuoti ir pritvirtinti prie mūrinės pastato atitvaros. Putplasčio lapai ir struktūrinis tinkas turi būti dengiami šiltuoju laikotarpiu, kai paviršiai sausi, kad medžiaga kuo stipriau prikibtų prie paviršiaus. Struktūrinis tinkas dengiamas pakankamu sluoksniu, kad kuo mažiau būtų pažeidžiamas aplinkos veiksnių: mechaninių pažeidimų, saulės, drėgmės.

Pagal apdailos tipą statybos specialistai parenka ir tinkamiausias fasado šiltinimo bei apdailos medžiagas (tinką, plytas, medieną, aliuminį, plastiką, jų derinius), supažindina su jų charakteristikomis, privalumais ir trūkumais. Jos turi būti atsparios drėgmei, šalčiui, UV spinduliams, korozijai, estetiškos, ilgaamžės, kokybiškos.

Dar vienas svarbus fasado medžiagos ypatumas žymimas „R“ koeficientu , kuris parodo medžiagos šiluminę varžą. Kuo didesnis šis medžiagos rodiklis, tuo ji yra geresnės termoizoliacijos.

Pastato išorinėms atitvaroms parenkamos medžiagos ir jų storiai turi atitikti keliamas vertes pagal reikiamą energinę naudingumo klasę, kuri priklauso nuo pastato paskirties, statybos metų. Pastato sienas privaloma projektuoti pagal Statybos techniniame reglamente nurodytus reikalavimus.

Beje, ne visada brangios medžiagos yra geriausios - svarbu kokybiškai jas naudoti, laikytis gamintojo nurodymų. Tarnauti kuo ilgesnį laiką gali tik nepaveiktos aplinkos veiksnių, kokybiškos, tinkamai naudotos medžiagos.

Spartėjantis daugiabučių namų renovavimo procesas ne tik puošia mūsų aplinką, bet ir padeda gyventojams sutaupyti, šilčiau gyventi. Daugiabučių renovavimui tinkamiausia yra vėdinamo fasado sistema, kuomet šiltinamoji izoliacinė medžiaga yra akmens vata. Būtent ji lengviau praleidžia perteklinę drėgmę, keliaujančią iš pastato vidaus link išorės, negu polistireninis putplastis, kuris yra tankesnis ir mažiau pralaidus drėgmei.

Namo fasado apdaila - visiškai ne ta vieta, kur vertėtų taupyti. Klysta manantieji, kad skelbimuose atrasti meistrai su šūkiu „Pigiai, greitai, kokybiškai!“ padės sutaupyti ir užtikrins ilgaamžę fasado apdailą. Galbūt jie greitai atliks užduotį, ji atsieis pigiau nei pasamdžius meistrų įmonę, tačiau kokybės tikėtis nevertėtų, nes greitai atlikti apdailos darbus tiesiog neįmanoma. Tam tikrai apdaila reikalauja atitinkamų oro sąlygų, įgūdžių, skaičiavimo ir tikslumo, todėl greiti darbai gali pridaryti nemažai klaidų.

Kokios to pasekmės? Pirmiausia, nežinia, ar tokie meistrai suteiks garantiją, net po ilgo laiko pripažins ir taisys savo klaidas, nes fasado apdaila kokybiška, estetiška ir funkcionali turi išlikti ne vieną dešimtmetį. Galbūt vizualiai (iš išorės) fasadas atrodo neblogai, tačiau izoliacinė šiltinimo medžiaga gali būti nekokybiškai pritvirtinta ar sumontuota. Atlikus pastato sandarumo testus randama nesandarių vietų, pro kurias patenka nepageidaujamas šaltis, vėjas ar drėgmė.

Renovacija, o tiksliau daugiabučių renovacija - tema, įtraukianti vis platesnį gyventojų ratą. Anksčiau ar vėliau daugiabučio gyventojams tenka spręsti - kokią fasado apdailą pasirinkti? Daugiabučių renovacija, jos pasiekimai ir problemos aktualios ir mūsų įmonei. Nuolat ieškome naujų medžiagų renovuojamų daugiabučių fasadams, lyginame jų savybes ir atrenkame, mūsų manymu, labiausiai tinkamas pritaikymui Lietuvoje. Įsitikinome, kad neretai deklaruojami medžiagos parametrai atrodo įspūdingai, bet aklai, be praktinių bandymų, jais tikėti rizikinga. Dažnai tik laikas parodo tikrąsias apdailos medžiagų savybes.

Plačiai paplitę struktūriniu tinku dengti daugiabučių fasadai. Tai lėmė žemiausia jų kaina ir realių alternatyvų ilgą laiką nebuvimas. Pigiausi jie yra ir dabar. Atkreipiame dėmesį, kad tinkas tinkui nelygu - jų savybės labai skiriasi.

Iš savo patirties ir aplink matomų pavyzdžių galime pasakyti - daugiabučio namo tinkavimas dekoratyviniu tinku yra atsakingas procesas, kurio rezultatui įtakos turi daug faktorių: ir tinkamo tinko parinkimas, ir aplinkos temperatūra bei drėgnumas, ir jų kitimas darbo metu, ir technologijos laikymasis... Rezultatą gali sugadinti staiga prasidėjęs lietus arba nedidelė klaida darbuose.

Ne tiek nuo aplinkos faktorių priklausantis, bet panašus į tinkavimą yra fasadų apklijavimas fibrolight plokšte. Termoizoliacinė plokštė fibrolight pagaminta iš fibrocementinės plokštės ir prie jos priklijuoto poliuretano sluoksnio, iš abiejų pusių padengto aliuminio folija. Visas šis „sumuštinis“ poliuretano klijais klijuojamas prie pastato sienos. Poliuretano sluoksnis užtikrina šilumines „sumuštinio“ savybes, o iš lauko pusės jį saugo fibrocementinė plokštė. Plokštės savybes galima rasti gamintojo tinklapyje. Mums svarbesnis atrodo savybių palyginimas - taip lengviau vertinti.

Fasadas su plytelėmis yra ventiliuojamas, o su fibrolight plokšte uždaras. Renovuojamuose daugiabučiuose, kur nėra tinkamos ventiliacijos, ventiliuojamas fasadas ypač reikalingas. Plytelės fizinės savybės yra geresnės už fibrocementinės plokštės savybes. Lyginame su firbrocementine plokšte, nes ši išorinė firbrolight plokštės dalis apsprendžia viso „sumuštinio“ fizines savybes.

Plytelių tvirtinimo karkasas leidžia plyteles sudėti lygiai (vienoje plokštumoje) prieš tai neišlyginus apšiltinamos sienos. Lietuvoje nėra su fibrolight plokšte įrengtų namų.

Informacijos apie ventiliuojamus fasadus plitimas, pranašumų suvokimas sąlygoja tai, kad vis dažniau renovuojamų daugiabučių gyventojai sutinka investuoti daugiau, kad gautų patikimą ilgalaikį rezultatą. Matyt, neliko nepastebėtos ir klaidos, padarytos tinkuojant fasadus, ir ventiliuojamų fasadų kainų mažėjimas.

Iš visų gaminamų akmens masės plytelių paviršių, mūsų manymu, fasadui yra tinkamiausios plytelės su struktūriniu (nelygiu) paviršiumi. Plytelių briaunos gamykloje apipjautos iki tikslių išmatavimų (rektifikuotos), todėl vienodų tarpų tarp plytelių išlaikymui galima naudoti šabloną. Plytelės pjaustomos standartine pjaustymo įranga montavimo vietoje. Nupjautų briaunų nereikia nei apdirbti nei impregnuoti.

Plytelių tvirtinimo elementai iš nerūdijančio plieno labai supaprastina įrengimo procesą - nereikia gręžti kiaurymių ir įrenginėti paslankios terminei deformacijai kniedžių tvirtinimo sistemos. Dirbti galima ir žiemą. Sąlyginai nedideli plytelės matmenys leidžia atkartoti ir smulkesnius fasado elementus. Plytelės supakuotos kartoninėse dėžutėse ir sudėtos ant palečių. Gali būti saugomos bet kokiomis oro sąlygomis ir esant bet kokiai temperatūrai. Ir paletės, ir dėžutės gali būti sukrautos viena ant kitos keliais aukštais. Plytelių negalima mėtyti.

Siūlome naudoti plyteles su struktūriniu matiniu paviršiumi. Patariame pasidėti atsargai bent po vieną kiekvienos spalvos plytelių dėžutę.

Sąlyginai didelis vandens įgeriamumas. Jį lemia ne pati plokštės medžiaga, o jos paviršiaus apdirbimas kitomis medžiagomis. Pjūvio vietas reikia nušlifuoti ir impregnuoti - papildomos laiko ir medžiagų sąnaudos. Platesnė spalvų gama. Šio daugiabučio namo (Beržų g. 28, Rietavas) gyventojai fasado renovacijai pasirinko fibrocementinę plokštę. Nuotraukos darytos 2014 m. Pastebėjimas: fibrocementinėmis plokštėmis dengti fasadai praėjus laikui ženkliai vienas nuo kito skiriasi.

HPL plokštė - aukšto slėgio laminato plokštė. Savo fizinėmis savybėmis artima akmens masės plytelių savybėms. HPL plokštė dėl aukštos kainos daugiabučių renovacijoje naudojama itin retai.

Kainos: nuo 7-24 €/m2 (vid. 24 m.

Jei po daugiabučio modernizavimo pasiekiama A energinio naudingumo klasė, galima atgauti pusę renovacijai išleistų lėšų. Efektyviausios modernizavimo priemonės, šiltinimas putplasčiu ir šilumos punkto modernizavimas, šildymo sistemos balansavimas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą.

Tačiau to neprireikė - pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius, nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477. Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

„Pasirašius sutartis, bus pereinama į kitą projektų įgyvendinimo stadiją - prasidės projektavimo darbai, po kurių seks rangovų paieška," - teigia Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę.

Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę.

Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas.

Į A klasę įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinti norminiai higienos reikalavimai, nors rekuperacinė vėdinimo sistema A klasės pastatams neprivaloma.

Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei -apie 520 Eur, o A klasei -apie 623 Eur. Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72. Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos. Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų.

Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių.

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.

Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos. Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus. Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės.

Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės:

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontrolioti patys daugiabučio gyventojai. Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės.

Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus. Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Pavyzdžiui, jei atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai cokolio šiltinimo sistemos viršus nuleidžiamas žemyn ≥ 100 mm Jei namas yra su išsikišusiu cokoliu, tai šiltinimo sistemos viršus iškeliamas aukštyn ant sienos ≥ 100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas. Taip daroma tam, kad išvengtume šiluminio tiltelio ir apsaugotume nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis. Jei šilumos izoliacija nenuleidžiama, tai ties cokolio viršumi į patalpas gali skverbtis ne tik šaltis, bet ir kauptis drėgmė bei veistis pelėsiai. Sienų ir cokolio termoizoliacijos sluoksnio plyšiai turi būti užsandarinti polistireno atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis.

tags: #modernizacija #daugiabutis #klinkeris #strukturinis #tinkas