Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama daugiabučių namų renovacijai. Tai ne tik būdas pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir svarbus žingsnis siekiant didesnio energinio efektyvumo ir mažesnių šildymo sąnaudų. Daugiabučių renovacijos programa Lietuvoje ne tik gerina miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę gyventojams.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus, energinis efektyvumas išlieka prioritetu. Lietuvoje patvirtinta ilgalaikė pastatų renovacijos strategija numato, kad iki 2050 m. daugiabučių atnaujinimo tempai padidės trigubai - planuojama modernizuoti 440 tūkst. būstų. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių - 70 tūkst. butų. Tyrimai rodo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių dar neatnaujintuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstą.
Renovacijos proceso etapai
Daugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę - sukviečia namo butų savininkų susirinkimą. Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė, vieno žmogaus užsidegimo tam nepakaks - pritarti turi ne mažiau nei 55 proc.
Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiajai klasei (F ir G), po renovacijos būstas privalo pasiekti bent jau C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama. Šiuo metu tai yra 30 proc.
Namo bendruomenė turėtų paskirti atsakingą administratorių, kuris gali būti namo bendruomenės narys arba samdomas asmuo.
Finansinė pagalba: kaip ją gauti?
Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą.
„Šiuo atveju banko dėmesys krypsta į du aspektus - namo butų savininkų pritarimą namo atnaujinimui ir mokumą. Privalumas - daugiabučio namo gyventojų finansinis stabilumas, būtų gerai, kad jie neturėtų didelių skolų už komunalines paslaugas.“, - sako Šiaulių banko atstovas G. Už paskolos grąžinimą laiku yra atsakingi patys buto savininkai.
Šiaulių banko ekspertas ramina tuos, kurie mano, kad turės mokėti už savo nemokius kaimynus. „Kiekvienas buto savininkas atsako tik už save - privalo grąžinti tik tą dalį kredito, kuri yra suteikta jo butui“, - tikina G. Specialistas pabrėžia, kad namo renovacijai skirti pinigai nėra išlaidos, juos veikiau reikėtų vertinti kaip investiciją.
Po daugiabučio namo atnaujinimo vidutiniškai sutaupoma 55-60 proc. šilumos energijos, būna atvejų, kai pasiekiamas ir 70 proc. Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo.
Svarbu paminėti, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą - valstybė dengia net 100 proc.
Šiaulių banko specialistas pabrėžia, kad lengvatiniams būsto renovacijos kreditams taikomos palūkanos yra žemos, lyginant su kitais skolinimosi būdais. „Tokiu atveju gyventojui nereikia mokėti viso kredito laikotarpio palūkanų. Palūkanos mokamos už panaudotą ir negrąžintą kredito dalį.
Be to, lengvatiniams renovacijos kreditams nėra taikomi kitiems kreditams įprasti mokesčiai: dokumentų analizės, kredito administravimo, įsipareigojimų, sutarties sąlygų pakeitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai“, - tikslina Šiaulių banko specialistas G.Išskirtiniai kreditavimo aspektai - tik vienas iš daugelio būsto modernizavimo privalumų. Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė. Pasak G.
Bendrijos veikla ir gyventojų teisės
Svarbu žinoti, kad bendrija gali būti paramos gavėja, jei tai įrašyta bendrijos įstatuose ir įregistruota VĮ Registrų centro registruose. Informaciją galima pasitikrinti VMI elektroninėje sistemoje.
Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus? Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...
Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti... Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis...
Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai...
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių...
Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama. Klausimo dalies dėl bendrijos narių sąrašo nesupratome, tik primename, kad bendrijos pirmininkas gali tą sąrašą atnaujinti bet kada, patvirtindamas savo parašu (žinoma, turi remtis istoriniais duomenimis apie bendrijos narius ir turi remtis naujais gautais prašymais...
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Jeigu...
Šioje konsiltacijų e. erdvėje konsultuojame bendrijų veiklos klausimais, bet manytume, kad ir paskirtasis administratorius dėl sprendimų, susijusių su bendrais visų savininkų interesais naudojantis bendrojo naudojmo objektu, pavyzdžiui, kai reikia priimti sprendimą dėl bendros elektros apskaitos būdo ir dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, turėtų gauti daugumos savininkų tam pritarimą. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, administratorius turėtų sušaukti savininkų...
Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra...
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų...
Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.
Pasak APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovės Aušros Bartkevičienės, ilgalaikėje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nuolat atsiranda pokyčių - keičiasi teisės aktai, finansavimo modeliai, diegiamos naujos priemonės. „Gyventojai dažnai kreipiasi tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu - jiems reikia aiškių, lengvai suprantamų atsakymų. Anksčiau APVA buvo parengusi trumpą informacinį vadovą, tačiau šiemet jis iš esmės atnaujintas - išplėstas, papildytas aktualia informacija ir pritaikytas dar patogiau naudoti. „Vadove informacija pateikiama nuo pačių pirmųjų žingsnių - nuo renovacijos inicijavimo iki darbų pabaigos ir galutinio objekto pridavimo. Vadove akcentuojami ne tik organizaciniai, techniniai renovacijos aspektai, bet ir tai, kodėl verta rinktis renovaciją. „Siekiame ne tik suteikti žinių, bet ir paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie renovaciją. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie renovacijos naudą sveikatai, šilumos taupymui, komfortui ar klimatui. „Leidinyje suprantamai paaiškinama, kaip apskaičiuojama valstybės parama pagal fiksuotą įkainį, kad gyventojai žinotų, kiek lėšų gali tikėtis. Ši naujovė taikoma ir šiuo metu galiojančiame kvietime modernizuoti daugiabučius, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, naudojant įprastinę arba renovacijos skydais technologiją. Primename, kad paraiškas pagal šį kvietimą galima teikti iki spalio 1 d.“, - atkreipė dėmesį A. Vadovas bus reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų naujausius teisės aktų pakeitimus ir aktualijas.
Apie savo seno daugiabučio modernizavimą svarsto vis daugiau butų savininkų, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų. Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje pamažu vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų.
Kiek daugiau nei 4,5 tūkst. daugiabučių Lietuvoje šiuo metu yra atnaujinti - tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Per septynerius metus šalies savivaldybės stipriai pasistūmėjo senų daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau akivaizdu, kad požiūris į tai keičiasi. Pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai parodė, kuria linkme reikėtų judėti ir kokias pamokas išmokti. Svarbius sprendimus anksčiau ar vėliau reikės priimti ne tik savivaldybėms, bet ir gyventojams.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje, kokie yra pagrindiniai jo dalyviai, kokią naudą teikia renovacija ir kokios yra ateities perspektyvos.
Renovacijos procesas ir dalyviai
Daugiabučio namo gyventojai yra svarbiausi renovacijos proceso dalyviai, nes tik jiems pritarus, gali prasidėti pastato atnaujinimas. Norėdami atnaujinti savo daugiabutį, būstų gyventojai gali nuspręsti tą daryti patys arba sutikti su savivaldybės pasiūlymu.
Ji pagal tam tikrus kriterijus atrenka neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus ir jų gyventojams pasiūlo renovuoti namą. Patys būstų savininkai irgi gali pasiūlyti renovuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius.
Nepriklausomai nuo to, ar pastato atnaujinimo iniciatoriai patys gyventojai ar savivaldybė, tam, kad prasidėtų renovacija, turi įvykti pirmas gyventojų susitikimas, kuriame taip pat gali dalyvauti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir finansinės institucijos atstovai. Jų užduotis - atsakyti į butų savininkams rūpimus klausimus ir pristatyti namo atnaujinimo finansavimo sąlygas. Jei renovacijai pritaria 55 proc. gyventojų, prasideda daugiabučio modernizavimo procesas, kurio rūpinasi daugumos pritarimu išrinktas namo bendrijos pirmininkas arba projekto administratorius.
Pagrindiniai renovacijos proceso dalyviai:
- Gyventojai: Svarbiausi proceso dalyviai, priimantys sprendimą dėl renovacijos.
- Savivaldybės: Inicijuoja renovacijos projektus, atrenka pastatus ir siūlo gyventojams renovuoti namus.
- Projekto administratorius: Atstovauja gyventojų interesus, organizuoja konkursus, renka įmones ir prižiūri procesą.
- Projektuotojas: Rengia techninį darbo projektą, kuris pristatomas gyventojams.
- Techninis prižiūrėtojas: Atsakingas už renovacijos priežiūrą ir kokybišką įgyvendinimą.
- Rangovas: Vykdo statybos darbus pagal techninį darbo projektą.
- BETA: Prižiūri šalyje vykstančius daugiabučių modernizavimo procesus.
- APVA: Administruoja daugiabučių modernizacijos projektus Lietuvoje.
Projekto administratoriaus vaidmuo
Renovacijos projektų administratorius yra svarbi grandis visame daugiabučio modernizavimo procese. Būtent jis daugiausiai bendrauja su gyventojais ir atstovauja savininkų interesus. Kilus klausimams ar problemoms, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į projekto administratorių.
Būstų savininkams nusprendus dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje, projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį investicijų plano variantą ir pristato jį gyventojams viešame susirinkime.
Šiame susirinkime administratoriaus pareiga yra kuo geriau paaiškinti parengtą planą ir surašyti gyventojų pageidavimus, pagal kuriuos turės būti atnaujintas investicijų planas. Kad planas būtų patvirtintas, jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Patvirtintas planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA ir jei jis atitinka visus reikalavimus, pasirašoma valstybės paramos sutartis.
Kitas žingsnis - rangos darbų pirkimas, už kurį taip pat atsakingas projekto administratorius. Iškart po to jis turi kreiptis į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo, o pasirašęs rangos darbų sutartis - į finansų įstaigos vadybininką dėl paskolos. Administratoriui konkurso būdu atrinkus projektuotoją, rangovą ir techninį prižiūrėtoją, pradedamas daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimas.
Nauda ir privalumai
Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Daugelis Lietuvos gyventojų žino, kad gyvenamojo daugiabučio renovacija garantuoja mažesnes sąskaitas. Visgi, ar kada susimąstėte, kokie yra kiti atnaujinto daugiabučio privalumai? Nors kai kurie žmonės nesiryžta modernizuoti savo namų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie platesnį privalumų spektrą.
Renovacijos nauda:
- Mažesnės sąskaitos už šildymą
- Estetinis renovuotų namų patrauklumas
- Butų vertės prieaugis
- Investuojant į vamzdynų atnaujinimą, gyventojai gali ilgam pamiršti avarijas ir kitus nesklandumus
- Didesnis komfortas ir geresnė gyvenimo kokybė
- Prisidėjimas prie klimato kaitos mažinimo
Atsižvelgus į aplinkos ministerijos užsakytą tyrimą, galima pastebėti, kad gyventojams, modernizavusiems savo daugiabutį iki A energetinio efektyvumo klasės, finansinė nauda yra itin didelė. Tiesa, renovacijos kainuoja daugiau, tačiau skirtumas nėra žymus, o praėjus 20 metų laikotarpiui sutaupyta suma už šildymą yra didesnė nei 200 tūkst.
Finansavimas ir parama
Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama - kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui.
Dabar gyventojai, renovuojantys savo daugiabutį, gali pasinaudoti 30 proc.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje, praneša geras naujienas - Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) srityje atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis.
Ką daryti ir ko nedaryti renovuojant nuomojamą turtą
Sėkmės istorijos
Lietuvos miestuose vykstančius renovacijos procesus paspartino 2013 m. įsitraukusios savivaldybės. Viena iš jų - Jonavos rajono savivaldybė, šiandien esanti tarp daugiabučių modernizavimo lyderių. Tačiau Ignalinos savivaldybės renovaciją administruojančios įmonės atstovas pasakoja, kad pradžioje gyventojai didžiuliu užsidegimu nepasižymėjo. Ignalina - bene dažniausiai girdima būstų renovacijos sėkmės istorija, šiandien atnaujinusi 100 proc. daugiabučių namų.
Birštono savivaldybė buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Šis atvejis buvo ypatingas dar ir tuo, kad tai - kurortinis miestas, kuriame pastatai turi išskirtinius fasadus, reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus.
Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m.
Ateities perspektyvos
Planuojama, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama, o daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), siekdama visuomenę plačiau supažindinti su atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonių pritaikymu daugiabučių renovacijos projektuose, inicijavo parengti susistemintos medžiagos katalogą. Europos Komisijai paskelbus Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą, Aplinkos ministerija nusprendė pradėti skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją.
Šią savaitę darbą pradėjęs pastatų renovacijos procesus šalyje koordinuosiantis kompetencijų centras yra sutelktas apjungus dvi Aplinkos ministerijai pavaldžias įstaigas - Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA).
APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. Paraišką reiks pateikti per rugsėjo mėnesį, APVA paramą jau patvirtino. APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones.
tags: #namu #renovacijos #teisiniai #aspektai