Ūkio steigimas žemės ūkio paskirties sklype Lietuvoje: Reikalavimai ir procedūros

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. Aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su ūkio steigimu ir statybomis žemės ūkio paskirties sklype.

Statybos žemės ūkio paskirties sklype

2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai. Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla.

Ūkiniai pastatai

Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.

Gyvenamieji pastatai

Gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.

Svarbūs aspektai:

1. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
2. Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
3. Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
4. Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
5. Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.

Ūkininko sodybos statyba

Ūkininko sodybos statyba yra procesas, kuris reikalauja ne tik idėjų ir vizijų, bet ir kruopštaus planavimo, dokumentacijos ir teisinių reikalavimų laikymosi.

Pagrindiniai reikalavimai sklypui:

• Pagrindinis reikalavimas kaimo plėtros projektui ūkininko sodybos vietai parinkti yra ne mažesnis nei 2 ha sklypas.
• Mažesnis sklypo dydis galimas šiems projektams vykdyti tik jei tai numatyta savivaldybių bendruosiuose planuose (Pvz. Vilniaus rajone zonose Z1, Z2, Z3, Z4 ūkininko sodybą galima projektuoti nuo 0,5 ha).
• Kitas reikalavimas, kad pastaruosius 3 metus savininkas turi būti deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą.
• Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai kitos paskirties pastatams, reikalingiems ūkininko veiklai vykdyti, gali būti vykdomi ne mažesniuose kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklypuose.

Įvykdžius šiuos pagrindinius reikalavimus, kiti techniniai reikalavimai, išduoti suinteresuotų institucijų, sprendžiami projektavimo metu. Dažniausiai užstatymo plotą mažins sklype esančių melioracijos rinktuvų vieta, melioracijos griovių apaugos zonos, kelių apsaugos zonos ir inžinerinių komunikacijų apsaugos zonos ir kt.

Pastatų (ne laikinų) statybos žemės ūkio paskirties sklype galimos tik rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Parinkta užstatymo zona turi nepabloginti kaimyninių žemės sklypų padėties, turi būti parinkta tinkamai įvertinus visas sklype esančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, požemines komunikacijas (dažniausiai melioracijos įrenginiai), atitikti visus reikiamus teisės aktus ir kt.

Kadangi užstatymo zona turi būti parinkta tiksliai vertinant atstumus nuo kaimynų, spec. reikalingas topografinis planas. Vėliau suprojektuoti sprendiniai geodezininko nužymimi vietovėje. Po statybų matininkas parengia pastatų kadastrines bylas, sklypo kadastrinę bylą. Galiausiai savininko prašymu šios bylos užregistruojamos registrų centre.

Ūkininko ūkio registravimas

Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą.

Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui duomenis, kurių pagrindu formuojamas prašymas įregistruoti ūkį:

1. ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis;
2. ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis;
3. ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis;
4. neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.

Pateikiami šie dokumentai arba jų kopijos:

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopija;
3. žemės sklypo naudojimo pagrindo patvirtinimo sutarties, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopiją, jeigu naudojamas žemės sklypas (ne ūkio adresas) nė vienam ūkio nariui nepriklauso nuosavybės teise, arba šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų įrašyti sutarčių duomenys (kitos sutarties šalies, sutarties dalyko duomenys, sutarties sudarymo ir galiojimo pabaigos datos), patvirtintą ūkininko parašu ir teiginiu, kad jis atsako už pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą.
4. jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:
   • partnerių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;
   • jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija;
   • ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu (jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis).
5. Jeigu būsimas ūkininkas neturi žemės ūkio srities išsilavinimo ir yra jaunesnis nei 50 metų, jis privalo baigti pasiruošimo ūkininkauti kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Asmenys, norintys baigti mokymus, pateikia prašymą vienam iš profesinio mokymo teikėjų, turinčių teisę vykdyti mokymus pagal minėtą programą.

Ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai netaikomi Ūkininkų ūkių registre ūkį registruojantiems asmenims, vyresniems kaip 50 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį.

Vienam iš žemės savininkų panorus tapti ūkininku ir įregistruoti savo ūkį, įtraukiant į ūkio duomenis žemės sklypą, priklausantį dviem ar daugiau asmenų, būsimasis ūkininkas jam priklausančią sklypo dalį galės įtraukti į ūkio duomenis kaip nuosavą žemę. Kita dalis - pagal nuomos (panaudos) sutartį, kuri gali būti įregistruota arba neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jei žemė priklauso sutuoktiniams, tarp jų gali būti sudaryta sutartis, kad vienas iš jų neprieštarauja, kad kitam sutuoktiniui, registruojančiam ūkininko ūkį, būtų perleista jo (jos) žemės dalis.

Nuo 2018 m. ūkininkams atsirado prievolė kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti.

Finansinės apskaitos tvarkymas

Nutarimu Nr. 160 Žemės ūkio ministerija įpareigojama nustatyti finansinės apskaitos tvarką, taikomą ūkininkams ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla.

Žemės ūkio ministerija parengė ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. patvirtino supaprastintos apskaitos (,,žalias žurnalas“), o dvejybinei apskaitai - dvejybinės apskaitos tvarkos aprašas ir rekomendacijos finansinėms ataskaitoms užpildyti.

Svarbiausi pasikeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.:

• visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą turės tvarkyti finansinę apskaitą kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys.
• ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, finansinę apskaitą reglamentuos ne trys teisės aktai, o vienas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti supaprastintos apskaitos ir dvejybinės apskaitos tvarkos aprašai;
• ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, galės patys pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti finansinę apskaitą;
• ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kuriems reikia parengti finansines ataskaitas, kai to reikalauja paramos taisyklės ar paskolas teikiančios kredito įstaigos, ir toliau finansinę apskaitą galės tvarkyti pasirinkę dvejybinio įrašo būdą.
• nuo 2022 m. gegužės 1 d. keičiasi Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (,,žaliojo žurnalo) pavadinimas. Dabar jis vadinasi Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalu.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Žemės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Statybos įstatymu. Svarbu žinoti, kad ūkininko sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.

Norint statyti naują statinį (gyvenamąjį namą), reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, tos teritorijos, kurioje planuojate vykdyti statybos darbus. Parengus statinio projektą (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnį), prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) pateikiamas per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

Pagrindiniai reikalavimai ūkininko sodybai

tags: #ka #reiskia #iregistruoti #uki #sklype