Daugiabučių namų inžinerinės sistemos: priežiūra, renovacija ir gyventojų atsakomybės

Daugiabučių namų inžinerinės sistemos yra esminė pastato dalis, užtikrinanti gyventojų komfortą ir saugumą. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m., todėl jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios ir pastatams dažnai reikia renovacijos. Atnaujinant daugiabučius, siekiama ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir mažinti energijos suvartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Renovacijos svarba ir nauda

Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Žiemą gyventojai šąla, bet sąskaitos už šildymą išlieka aukštos. Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) metu yra keičiamos arba pertvarkomos namo inžinerinės sistemos, langai, lauko durys, vykdomi stogų, sienų apšiltinimo darbai, stiklinami balkonai, diegiamos atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės sistemos.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje renovuojama per 1200 daugiabučių, o jau surenovuota - kiek daugiau nei 3700. Tai siekia vos 12,4 proc. šalies daugiabučių, tad norint pasiekti klimato kaitos padarinių švelninimo tikslus, būtina spartinti renovacijos tempą. Europos Parlamentas šį balandį priėmė direktyvą, kuria įsipareigojama palaipsniui mažinti pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuo 2028 m. valstybei priklausantys, o nuo 2030 m. - visi nauji pastatai turės būti netaršūs, nuo 2050-ųjų - klimato neutralūs.

UAB „Tvarkyba“ administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimą Šalčininkų rajone. Bendrovė yra paskirta Šalčininkų rajono savivadybės administracijos Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo projektų administratoriumi.

Naujos statybos daugiabučių ypatybės

Daugelis mano, kad naujos statybos daugiabučiai reikalauja mažiau priežiūros nei senos statybos namai. Tačiau naujos statybos daugiabučiai aprūpinti išmaniosiomis technologijomis - automatizuotais šilumos punktais, priešgaisrinėmis sistemomis, moderniais liftų sprendimais. Jų sistemose dominuoja elektronika ir automatika - sensoriniai jungikliai, išmanios šilumos reguliavimo sistemos. Tai padeda taupyti gyventojų išlaidas, efektyviau vartoti energiją, bet kartu reiškia, kad jų remontas reikalauja daugiau laiko, specialių žinių ir, be abejonės, didesnių sąnaudų.

Dar viena naujų namų priežiūros ypatybė - nuotolinis monitoringas. Kai tik sistemose fiksuojami neatitikimai, iškart gaunamas signalas ir galima operatyviai imtis veiksmų. Monitoringas taip pat pareikalauja papildomų išlaidų, tačiau leidžia užbėgti už akių didesnėms avarijoms, kurios kainuotų gerokai daugiau.

Elektros skydeliuose kaupiasi dulkės, todėl juos reikia reguliariai valyti, kontaktus prižiūrėti. Naujuose namuose tarp dažniausių gedimų rikiuojasi elektronikos komponentų sutrikimai: sudegusi plokštė ar sugedęs daviklis.

Senos statybos daugiabučių ypatybės

Senesnių daugiabučių priežiūra dažniausiai susijusi su mechanine sistemų priežiūra ir atnaujinimu. Dažniausiai fiksuojamos problemos vamzdynuose - nuotekų sistemos, šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai yra viena didžiausių avarijų priežasčių. Gyventojai skundžiasi užsikimšusia kanalizacija, prakiurusiais vamzdžiais, kurie gali pridaryti didelių nuostolių.

Priežiūros svarba

Nepriklausomai nuo namo amžiaus, jo būklei palaikyti reikalinga reguliari ir profesionali priežiūra. Svarbiausia - nesitikėti, kad pastatas prižiūrės pats save. Tiek seni, tiek nauji namai reikalauja dėmesio ir nuolatinės priežiūros, kad jų gyventojai galėtų jaustis saugiai ir komfortiškai. Kiekvienas namas ir jos sistemos tarnaus ilgiau, jei bus tinkamai prižiūrimos profesionalų.

Vienas svarbiausių dalykų - profilaktinė patikra. Pavyzdžiui, naujuose daugiabučiuose būtina patikrinti vamzdynus: ar po statybų nusėdus gruntui jie neperlinko. Jei nustatomas brokas, kol nepraėjo dešimt metų nuo statybų, galima kreiptis į statytoją dėl defektų ištaisymo.

Jeigu pastebėjote gedimą savo daugiabutyje (pvz., vandentiekio, šildymo, bendrojo naudojimo elektros ar bendrojo naudojimo patalpose), prašome apie tai pranešti namo administratoriui. Skubiais atvejais (pvz., avarija, apliejimas ir pan.) rekomenduojama kreiptis telefonu, kad galėtume operatyviai išsiųsti specialistus. Avarinės tarnybos Nr.

Gyventojų ir administratoriaus atsakomybės

Už įrenginius ir sistemas, esančias butų viduje po skaitiklio ar už radiatoriaus (pvz., čiaupai, vamzdžiai, elektros instaliacija bute, sanitariniai prietaisai), atsako patys butų savininkai. Administratorius rūpinasi pastato priežiūra: reguliariai vertina jo techninę būklę, organizuoja reikalingus remonto darbus, sprendžia techninius ir teisinius klausimus.

Gyvendami daugiabutyje, visi butų ir kitų patalpų savininkai kartu valdo bendrojo naudojimo objektus - stogą, laiptines, fasadą, inžinerines sistemas ir pan. Tai vadinama bendrąja daline nuosavybe. Naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų paskirtį. Imtis skubių priemonių be kitų savininkų sutikimo, jei kyla pavojus ar gresia žala. Apmokėti tik teisėtai patvirtintas išlaidas. Leisti įgaliotiems specialistams patekti į butą ar patalpas, kai reikia remontuoti ar prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus.

Privalomųjų remonto darbų fondas yra gyventojų sukauptos lėšos, skirtos būtiniems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams finansuoti. Tikslinių remonto darbų fondas - tai sukauptos lėšos, skirtos tam tikriems (tiksliniams) pastato ar kito nekilnojamojo turto remonto darbams atlikti. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

Jeigu name nėra įsteigta bendrija arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir gyventojai neišsirenka administratoriaus, tuomet administratorių paskiria savivaldybė. Gyventojai taip pat gali patys išreikšti norą, kad namą administruotų įmonė ir su šiuo prašymu kreiptis į savivaldybę. Administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir tinkamą eksploatavimą.

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato.

Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...

Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus ? Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti. Siūlytume pasitarti su šioje srityje...

Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...

Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...

Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis.

15. 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...

Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo...

Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...

Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...

Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.

Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje. Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas. Manytina, pas jus taip ir buvo. Manome, kad administratorius viršijo įgaliojimus.

Šilumos tiekėjas ir gamintojas ruošiasi atvykti į butą ir patikrinti sistemas, nes įtariamas gedimas (temperatūra namuose žemesnė nei minimumas, turi būti mažiausiai 22C, bet dažniausiai siekia 16-17C), o bendrijos pirmininkas iš karto iškėlė klausimą, kas turės sumokėti, jeigu reikės pakeisti šias dalis. Kaip yra praktikoje ir teisės aktuose? Pirmininkas ganėtinai naujas, išrinktas prieš porą metų, o renovaciją įgyvendino ankstesnis pirmininkas prieš daugiau nei penkerius metus. „bendrosios pastato inžinerinės...

Inovatyvūs sprendimai

Šaldomos lubos - tai inovatyvus būdas kontroliuoti patalpų temperatūrą. Tokia sistema susideda iš šilumos siurblio ir specialių plokščių, kuriose išvedžioti ploni vamzdeliai aušinimo skysčiui cirkuliuoti. Tokios plokštės gali būti montuojamos ne tik lubose, bet ir sienose ar grindyse.

Išlaikyti vėsą namuose pačiame vasaros įkarštyje gali padėti išmanesnių namų sistema JUNG HOME. Vienas iš šios sistemos produktų yra specialus valdiklis, kuris gali automatiškai kontroliuoti ne tik žaliuzes, bet ir užuolaidas, roletus nuo saulės bei markizes. Tai inovatyvus sprendimas, leidžiantis gyventojams patogiai reguliuoti patalpų klimatą.

JUNG KNX išmaniųjų namų sistema (angl. JUNG KNX system arba JUNG KNX smart home) iš naujo apibrėžia mūsų santykį su erdvėmis, kuriose gyvename ar dirbame. Ši sistema leidžia ne tik valdyti ir automatizuoti įvairias išmaniųjų namų funkcijas, bet ir padeda ženkliai sumažinti energijos vartojimą bei ku...

Jei plastikiniai vamzdžiai ir iš plastiko pagaminti WC puodo bakeliai šiandien yra tapę standartu santechnikoje, dar septintajame dešimtmetyje tai buvo laikoma ekstravagantiška inovacija, o potinkiniai bakeliai ar apiplovimo funkciją turintys puodai atrodė lyg ištraukti iš fantastinio filmo.

Pirmaujanti tarptautinė plastikinių vamzdynų sprendimų gamintoja „Pipelife“ sukūrė sistemą „Master3Plus“, kuri itin efektyviai...

Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Vis dėlto, jų naudojimas reikalauja priežiūros, kuri ne tik padeda išvengti gedimų, bet ir užtikrina švarų orą patalpose, sumažindama alergijų bei kvėpavimo takų li...

Išmanių namų sprendimų paklausa nuolat auga - namų šeimininkai nori gyventi ne tik gražiau, bet ir išmaniau. Viena populiariausių sistemų, galinčių atliepti net ir sudėtingiausius išmanesnių namų poreikius, yra KNX. Tad jei ketinate rinktis būtent tokį sprendimą, šiame straipsnyje sužinosite svarbia...

UAB „Traidenis“ yra ne tik nuotekų valymo sektoriaus ekspertė. Įmonė pagal individualių talpų užsakymų gamybą lyderiauja visoje Europoje. „Traidenis“ kuria gaminius pagal konkrečius klientų reikalavimus, garantuodamas produkto unikalumą ir aukščiausią kokybę.

Aplinkos ministerija primena individualių nuotekų valymo įrenginių savininkams, kad nuo 2030 m. pradžios nuotekose, išleidžiamose iš šių įrenginių, turės būti valomas fosforas ir azotas. Tokia tvarka nebus taikoma rezervuaro tipo individualiems nuotekų tvarkymo įrenginiams, nes jie neišleidžia nuote...

Nuo 2025 m. daugiau nei du aukštus turinčiuose daugiabučiuose namuose SND balionai negalės būti naudojami. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę pasinaudoti valstybės parama ir daugiabučiuose namuose atsisakyti suskystintų naftos dujų (SND) balionų, juos pakeičiant kitais e...

Nors elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugiabučių namų gyventojai, yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prieinamumas. Kokias galimybes turi vairuotojai, gyvenantys daugiabutyje, pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu ...

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo liepos 4 d. kviečia įmones, turinčias jau veikiančią elektrinę ar dar tik ketinančias jas vystyti, teikti paraiškas paramai gauti, įsirengiant kaupimo įrenginius. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta skirti 48 mln. eurų.

Praėjusiais metais įmonės sutaupė iš viso 161 GWh energijos. Su 33 valstybės ir savivaldybių įmonėmis pasirašyti energijos sutaupymo susitarimai jau rodo teigiamus rezultatus, o Energetikos ministerija ir toliau kviečia įmones prisidėti prie ambicingų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų.

Namų jaukumą galima kurti ne tik gražiais interjero dizaino sprendimais. Tai tik viena dalis - likusioji yra techniniai sprendimai, leidžiantys namų šeimininkams kontroliuoti apšvietimą bei patalpų klimatą. Optimalios temperatūros palaikymas yra aktualus ištisus metus, tačiau tai reikalauja nemažų e...

Pagrindinės daugiabučių inžinerinės sistemos

tags: #daugiabuciu #vartotoju #sistemos