Šią vasarą Lietuva patyrė ne vieną karščio bangą, ir, jeigu galime ko nors išmokti iš istorijos, tai, kad ateityje karščio bangų tik daugės. Karščio bangos mažina žmonių produktyvumą, o vyresni bei lėtinių ligų turintys žmonės rizikuoja patirti karščio smūgį. Kuo didesnė šiluma, tuo daugiau kondicionieriui darbo, kas reikalauja daugiau elektros, kas savo ruožtų didina globalinio atšilimo efektą. Taigi, ką galima būtų padaryti, kad sumažintume karščio bangų poveikį miestuose?
Vienas iš sprendimų - didinti žalių plotų skaičių. Palyginus su pasaulio ar net Europos miestais, Lietuvoje yra tikrai nemažai žalumos, tačiau žalumos kiekis nėra pasiskirstęs tolygiai. Net ir tame pačiame mieste skirtinguose rajonuose temperatūra gali skirtis. Pats svarbiausias dalykas yra medžiai, kurie suteikia šešėlį ir neleidžia taip stipriai įkaisti asfaltui, ko pasekoje visas oras yra vėsesnis.
Kitas svarbus aspektas - naudoti vandenį fontanams, gatvių plovimui, drėgmės purkštuvams, kurie garina vandenį ir taip didina aplinkos drėgmę, todėl aplink fontanus jaučiama šiluma yra žemesnė.
Tačiau yra dar vienas svarbus faktorius, į kurį verta atkreipti dėmesį - albedas. Kuo mažiau spinduliuotės paviršius atspindi, tuo daugiau jos sugeria, kuo daugiau sugeria tuo karštesnis jis darosi. Karštesnis paviršius savo ruožtu kelia aplinkos oro temperatūrą ir tai įtakoja ne tik dieną, bet ir naktį (nes reikia daugiau laiko atvėsti).
Albedas priklauso ne tik nuo medžiagos iš kurios daiktas pagamintas, bet ir nuo spalvos. Absoliučiai juodo daikto albedas yra 0, savo ruožtu absoliučiai balto daikto albedas yra 1. Realiame pasaulyje labai mažai tikėtina sutikti absoliučiai juodą ar absoliučiai baltą spalvas, todėl visos reikšmės yra tarp nulio ir vieno.
Albedo reikšmės įvairiems paviršiams
Štai keletas albedo reikšmių pavyzdžių:
- Tik ką iškritęs sniegas: 0.7 - 0.9
- Baltas popieriaus lapas: 0.6 - 0.7
- Naujas betonas: 0.4 - 0.55
- Pilkas granitas: 0.35 - 0.4
- Namo plyta: 0.2 - 0.4
- Gyvenimo matęs betonas: 0.2 - 0.3
- Trumpa žalia žolė: 0.2 - 0.25
- Ilga žalia žolė: 0.16 - 0.18
- Raudonų/rudų čerpių stogas: 0.1 - 0.35
- Gyvenimo matęs asfaltas: 0.1 - 0.18
- Gofruotas namo stogas: 0.1 - 0.15
- Naujas asfaltas: 0.04 - 0.05
Kaip galite suprasti iš skaičių, efektyviausias būdas atvėsinti miestą yra padengti jį sniegu, tačiau karščio bangos metu jūs niekaip nepadengsite miesto sniegu.
Tai ką galima daryti? Naudoti dažus. Jeigu mes negalime padengti stogo žaluma, tuomet kitas paprastesnis ir pigesnis sprendimas būtų visus stogus dažyti baltai. Oksfordo universiteto tyrimai rodo, kad šviesūs stogai gali sumažinti oro temperatūrą net 3 laipsniais. Los Andželas priėmė dar radikalesnis sprendimą ir dažo gatves baltai. Tikimasi, kad sprendimas sumažins oro temperatūrą net 5 laipsniais.
Gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, namų stogai yra tik dalis peizažo. O kaip dėl pačių namų? Aš manyčiau, kad reiktų uždrausti statyti juodus ar apskritai tamsių spalvų namus. Yra priežastis, kodėl Santorini visi namai balti. Aišku, mums nereikia eiti taip ekstremaliai, yra gražių pavyzdžiui geltonos spalvos atspalvių, ar rausvos, galim pažiūrėti į reikalą kūrybiškai, tuo pačiu, bent jau man, šviesus miestas atrodo jaukesnis nei tamsus.
Taigi, nors raudoni stogai yra tradicinis ir populiarus pasirinkimas, svarbu atsižvelgti į jų poveikį aplinkai ir energinį efektyvumą. Šviesesnės spalvos stogai gali padėti sumažinti oro temperatūrą miestuose ir sumažinti energijos sąnaudas.
Alternatyvūs sprendimai: žali stogai
Čia prieiname prie naujausios idėjos - žalieji stogai. Jeigu renovuojam sovietinį daugiabutį ar galime įrengti žalią stogą jam? Jeigu galime, tai tikrai turėtume tą daryti. Dar radikalesnė idėja yra žalios sienos. Man asmeniškai gražu, jeigu namą galima paslėpti po žaluma, bet aš nesu tikras ar žalios sienos nauda yra tokia pat didelė kaip žalio stogo.
Žalieji stogai ir sienos ne tik gražūs, bet ir naudingi aplinkai, nes jie sugeria vandenį, mažina oro taršą ir atvėsina aplinką.
Žalias stogas
Fasadų žaliavimas: priežastys ir sprendimai
Fasadų žaliavimas ir užsiteršimas - gana dažna problema. Jeigu pastatą lygintume su žmogumi, aišku, kad iš esmės žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo sąlygų ir gyvenimo būdo, tiesa, ir nuo genetikos. Sunegalavusiems gydytojai skiria įvairiausius tyrimus tam, kad nustatytų negalavimų priežastis. Panašiai reiktų elgtis ir su pastatais, jei jų sienos pasidengė žaliomis ar pilkomis apnašomis, pelėsiais. O renovuojant ir įrengiant naujus fasadus reiktų parinkti klimatui pritaikytas ilgalaikes apdailos medžiagas, lygiai taip, kaip gydytojai žmonėms rekomenduoja sveiką gyvenimo būdą.
Kodėl žaliuoja fasadai
Taigi, pirmas žaliuojančių ar pelėsiais apaugusių sienų diagnostikai reikalingas žingsnis - nustatyti, iš kur atsiranda perteklinė drėgmė. Nes fasadai žaliuoja tik tuomet, jei ant jų patekęs vanduo užsilaiko ir įsigeria į sienas, jei sienos nuolat drėgnos ir jos neišdžiūsta ar jų neišdžiovina saulė. Drėgmės priežasčių gali būti daug ir įvairių. Gal kalta netinkama lietaus nuvedimo sistema? Gal nuo horizontalios plokštumos (pavyzdžiui, stogelio) ant sienų nuolat tyška vanduo, o siena yra šiaurinėje pusėje, gal per vėdinimo angas ar langus ant sienų nuolat patenka šiltas ir drėgnas oras?
Jeigu, ant drėgnų sienų nepatektų mikroorganizmų sporų, būtų dar pusė bėdos. Tiek ant sausų, tiek ant drėgnų fasadų patenka įvairių mikroorganizmų. Tik ant sausų sienų jie neužsilaiko, juos nuplauna lietus, dėl išdžiūstančio paviršiaus jie neturi sąlygų daugintis, o nuolat įdrėkusiame paviršiuje mikroorganizmai dauginasi ir sužaliuoja. Tie mikroorganizmai - tai pelėsiniai grybeliai, dumbliai, kerpės, kurių gausu bet kurioje aplinkoje, o ypač tokioje, kur arti pastatų yra daug medžių, krūmų, vandens telkinių.
Pelėsinis grybelis ant sienų apsigyvena ir klesti tuomet, kai nusėda ant organinės medžiagos paviršiaus arba kai ant paviršiaus yra organinių medžiagų. Paviršius gali būti ir mineralinis, pvz., betonas ar tinkas, bet jei jis šiurkštus, ant jo užsilaiko organinės medžiagos iš aplinkos - dulkės, žemės ir pan. To pakanka atsirasti pelėsiniam grybeliui. Jei ant tokio paviršiaus nuolat laikosi drėgmė arba vanduo, jei paviršiaus nepasiekia saulės spinduliai, susidaro palankios sąlygos pelėsiniam grybeliui. Pelėsiniai grybeliai dažniausiai būna pilkos spalvos, bet gali būti gelsvi, rudi ar net raudonos spalvos.
Dumbliai - dažniausiai pasitaikantys fasadų teršėjai, pelėsiai ir kerpės pasitaiko rečiau. Dumbliams, kurie dažniausiai yra žalios spalvos, net nereikia organinės terpės, užtenka vandens drėgmės, šviesos ir neorganinių maisto medžiagų fotosintezės procesui. Ant pastatų pasitaiko ne tik žalsvų, bet ir rudų, raudonų ar dar kitokios spalvos dumblių - priklauso nuo aplinkos.
Perteklinė drėgmė ant fasadų gali kauptis dėl projektavimo klaidų ir dėl statybos broko, labai dažnai tokių klaidų būna ne viena, o visas kompleksas. Projektavimo klaidos - tai fasado, cokolio detalės, kurios sudaro sąlygas vandeniui susilaikyti ant sienų: nepakankamas šlaitinių stogų išsikišimas, sąlygos kondensatui formuotis ties vėdinimo angomis, sąramomis, betono žiedais, fasado apsaugos detalių (palangės, karnizai) nebuvimas, netinkama lietaus nuvedimo sistema. Iš statybos darbų broko, turinčio įtakos fasadų žaliavimui, minėtinos netinkamai įrengtos jungtys, nekokybiška hidroizoliacija, netinkamai įrengta ir/ar neprižiūrima lietaus nuvedimo sistema.
Kiti pelėsių ir dumblių atsiradimo rizikos veiksniai - tai pastato vietos specifika. Jei namas miškingoje vietovėje ar pamiškėje, arti vandens telkinių, įduboje, kur dažni rūkai, pajūrio zonoje, reikėtų pagalvoti apie fasado apsaugą, ypač rizikinga vieta yra šiaurinė pastato siena. Papildoma rizika yra prie sienų augantys vijokliniai augalai - jie sukuria drėgną ir saulės spindulių nepasiekiamą paviršių.
Fasado žaliavimo priežastys
Ką daryti, kad fasadų apdaila būtų ilgalaikė
Jeigu reikėtų trumpo atsakymo, jis būtų paprastas - tinkamai parengti projektą ir parinkti atsparias apdailos medžiagas. Į projekto parengimą įeina daugybė detalių: pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, ten, kur reikalinga, turi būti numatyti karnizai, palangės, pakankamas stogo išsikišimas ir kt. Kitas momentas - tinkamos fasado apdailos medžiagos, kurios turėtų būti mažo vandens įgeriamumo, atitinkamos paviršiaus struktūros, pageidautina, kad jų pH vertė būti labiau šarminė ir kt.
Apdailos vandens įgeriamumas turi labai didelę reikšmę fasadų išvaizdai, dumblių ir pelėsių atsiradimui. Nuo daugelio apdailos medžiagų paviršių lietaus lašai nubėga, tačiau kondensato lašeliai, susidarantys iš drėgno oro, nėra tiek sunkūs, kad nubėgtų, todėl ilgai laikosi paviršiuje ir įsigeria, jei fasadas padengtas įgeriančia medžiaga.
Jeigu jau tinkuotas ar kitokių medžiagų fasadas sužaliavo - paprasčiausia išeitis yra nupurkšti sienas biocidiniu preparatu. Purškiant reikia uždengti palanges, langus, greta augančius augalus, dirbti galima esant ne mažesnei kaip +5°C temperatūrai. Priklausomai nuo aplinkybių, preparato poveikis yra nuo 2 iki 4-5 metų.
Renovuojamų pastatų statybos darbų vadovai turėtų atkreipti dėmesį, ar seni fasadai gerai nuvalomi prieš juos apšiltinant, ypač polistireniniu putplasčiu. Ši medžiaga yra palanki terpė pelėsiniams grybeliams, kurių lieka ant nenuvalytų fasadų ir kurie vėliau prasimuša į sienų išorę ir patalpų vidų, ypač, jei sienos sudrėksta ir greitai neišdžiūna.
Projektuojantys naujų ir renovuojamų namų fasadus turėtų įvertinti, kad gerai apšiltintas fasadas neakumuliuoja šilumos - drėgmė ant atvėsusių paviršių greitai neišdžiūna, todėl, jei tik yra rizikos veiksnių pelėsiniams grybeliams ar dumbliams atsirasti, reiktų ypatingai atkreipti dėmesį į vandens nuvedimą nuo fasadų, o jų apdailą projektuoti iš drėgmei atsparių medžiagų.
Kadangi fasadai dažniausiai tinkuojami ar apdailinami šviesių spalvų apdailinėmis medžiagomis, rizika jiems įdrėkti didėja, nes būna laikotarpių, kai šviesūs fasadai pakankamai neįšyla ir neišgarina drėgmės.
Geriausias tinkas fasadui
Vakarų Europos šalyse, kur egzistuoja fasadų užsiteršimo problema, rekomenduojama storinti armavimo sluoksnį, taip padidinant fasadų akumuliacinį efektą - storesnis sluoksnis sukaupia pakankamai šilumos ir pajėgus išgarinti drėgmę. Pagal Europos techninio vertinimo organizacijos (EOTA) reikalavimus, privalomas armavimo sluoksnio storis yra 3 mm. „Knauf“ savo sistemoms rekomenduoja 5 mm.
Kitas momentas - dekoratyvinio tinko pasirinkimas. Lietuvoje populiariausios dekoratyvinio tinko struktūros yra Samanėlė ir Lietutis, jas turi beveik visi tinkų gamintojai. Bėda ta, kad nelygus struktūrinis šių tinkų paviršius palankus drėgmei ir nešvarumams užsilaikyti, antra - tinke esantys skaldos akmenėliai, formuojantys šiurkštų paviršių, užtrinant suardo tinko sluoksnį ir jis vietomis tampa atviras iki armavimo sluoksnio. Kad nebūtų atviri įdrėkimui iki pat armuojančio sluoksnio, šie tinkai dažomi.
Jeigu palygintume kelias fasadinių tinkų rūšis pagal savybes, kurios labiausiai nepalankios pelėsiniams grybams ir dumbliams, matyti, kad tokių savybių daugiausiai turi mineralinis ir silikoninis tinkai. Mineralinius Samanėlės ar Lietučio tipo tinkus dėl paviršiaus struktūros būtina dažyti, silikoninius - rekomenduojama dažyti.
Lietuvoje dėl gero vandens atstūmimo mėgstami silikoniniai tinkai, tačiau yra viena detalė, kurią, renkantis šį tinką, verta žinoti - tai silikoninės dervos kiekis, kuris apsprendžia tinko atsparumą drėgmės įsigėrimui. Reikalavimo ar standarto, kiek fasadiniame silikoniniame tinko mišinyje turi būti silikono dervos, nėra, vadinasi, tai paliekama gamintojo sąžinei. Dėl to skiriasi ir šių tinkų kaina. Norint pasirinkti tinkamą, verta pasidomėti gamintoju ir tinko sudėtimi.
Fasado tinkas
Kaip minėjome, rizikingose vietose, jei ant fasadų yra tikimybė patekti vandeniui, teršalams, silikoninis tinkas visiškai pasiteisina. Kaip minėjome, silikoninį tinką reikėtų rinktis labai atidžiai, nes jų sudėties nereglamentuoja jokie standartai, bet „Knauf“ produktas tikrai nenuvils - pasaulinio lygio gamintojas negali sau to leisti.
Mineralinis tinkas fasadui
Mineraliniai tinkai naudojami seniai, yra išbandyti laiko, didelis jų privalumas yra mažesnė kaina. Nedidelis vandens įgeriamumas ir geras džiūvimas bei mineralinių rišiklių šarmingumas gerai apsaugo mineralinius fasadus nuo dumblių ir pelėsinių grybelių. Mineralinis tinkas sudaro kietą ir standų paviršių, kuris nėra labai atsparus fiziniam poveikiui.
Patikimas sprendimas, norint išvengti fasadų žaliavimo ir dumblių, yra mineralinio tinko sistema, specialiai sukurta fasadams apsaugoti nuo pelėsinių grybelių ir žaliavimo. Sistemą sudaro mineralinis tinkas + dažai.
Knauf MineralAktiv - mineralinio tinko pagrindo ir silikatinių dažų sistema, sauganti fasadus nuo dumblių ir pelėsinių grybelių. Sistemą sudaro dekoratyvinis, Samanėlės tipo, paruoštas naudoti 0,5, 1,5, 2 ir 3 mm frakcijos arba sausas 2 ir 3 mm frakcijos tinkas ir silikoniniai dažai.
Tinkas yra hidrofobiškas ir atstumia vandenį, o labai smulkios kondensato dalelės, gebančios įsiskverbti į medžiagą, neturi tiek svorio, kad plistų tolyn. Hibridinis rišiklis sukuria šarmingą, nepalankią mikroorganizmams terpę. Aktyvus dažų poveikis. Silikoniniai dažai neleidžia įmirkti paviršiui, kuomet ilgą laiką lyja. Be to, dažų sudėtyje yra infraraudonuosius spindulius absorbuojančių dalelių, kurios juntamai pakelia paviršiaus temperatūrą.
Visa tai nėra palanku fasadams, gal todėl daugelio pastatų išvaizda gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos pastatų vaizdo?
Taigi, renkantis stogo dangą ir fasado apdailą, svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas, aplinkos veiksnius ir norimą estetinį vaizdą. Tinkamai parinktos medžiagos ir spalvos gali ne tik pagerinti pastato išvaizdą, bet ir užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą.
Stogo dangos pasirinkimas: ką reikia žinoti
Stogo danga viena svarbiausių pastato sudedamųjų dalių. Gera stogo danga svarbi ne tik apsaugant pastatą nuo išorės poveikio (šalčio, lietaus, sniego ir t. t.), bet ir suteikia stogui estetinį vaizdą. Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad namo stogas yra vienas iš pagrindinių elementų, kurie užtikrina būsto jaukumą, saugumą ir bendrą fasado estetiką. Stogas yra ilgametė investicija, kuri turi savo kainą. Būtent todėl svarbu tiksliai įvertinti, ar pastatui iš tiesų reikia naujo stogo.
Vienas pirmųjų tai išduodančių ženklų - stogas ima praleisti vandenį. Kitas svarbus požymis, kuris liudija, kad stogas skaičiuoja paskutines dienas - nepakankama šilumos ir / ar garso izoliacija. Tinkamai izoliuotas stogas užtikrina komfortą ir ramybę, gerina miego kokybę ir emocinę savijautą. Dar viena problema, dėl kurios reikalingas stogo keitimas, - kenksmingos medžiagos, kurios buvo plačiai naudojamos stogų gamyboje praeityje. Estetika taip pat yra gana svari priežastis stogo keitimui. Galbūt pastebėjote, kad stogas nubluko, apiro, nebepuošia būsto fasado? Tokiu atveju patariama nedvejoti ir pasirūpinti nauju, tvirtu ir estetišku stogu, kuris suteiks Jūsų namui dar daugiau solidumo.
Tinkams stogo dangos pasirinkmas yra išties atsakinga užduotis. Savo klientams siūlome skirtingus, bet vienodai kokybiškus jų variantus: plienines dangas, banguotus lakštus, betonines ir keramines čerpes, skalūno ir fibrocementines plokštes.
Plieninė stogo danga - sprendimas pasižymintis išskirtine išvaizda. Ši danga gali būti čerpinio profilio, valcuoto profilio, trapecinio arba falcinio profilio ir turėti įvairų padengimą. Tai puikiai, ilgai ir patikimai tarnaujantys stogo lakštai. Banguoti lakštai (šiferis) - stogo danga, pasižyminti nesudėtingu ir greitu montavimu, taip pat itin elegantišku stogo reljefu. Betoninės čerpės - variantas, skirtas ieškantiems klasikinio sprendimo savo stogo dangai. Keraminės čerpės - puikus pasirinkimas tradicinio stogo ir natūralumo mėgėjams. Keraminės čerpės yra labai patvarios ir ilgaamžės. Skalūno plokštės - stogams ir namų fasadams tinkama danga, pasižyminti geru atsparumu atmosferiniams reiškiniams, mažu įmirkiu ir ilgaamžiškumu. Skalūno plokštės gaminamos be jokių priemaišų, todėl yra vienas ekologiškiausių sprendimų. Fibrocementinės plokštės - tiek stogams, tiek fasadams tinkamos apdailos plokštės, turinčios tvirtą paviršių, kuris pasižymi geru atsparumu pažeidimams ir nešvarumams.
Skarda stogui privalo būti atspari permainingiems lietuviškiems orams. Tam, kad Jūsų lūkesčiai būtų išpildyti su kaupu, siūlome itin palankiai vertinamų gamintojų skardos lakštus su specialiu paviršiaus padengimu. Turime plačią plieno lakštų padengimų ir spalvų pasiūlą, todėl galėsite išsirinkti būtent Jums tinkamiausią skardos variantą.
Stogų dangos kaina yra išties opus klausimas tik svarstantiems apie namo įrengimą ar keičiantiems seną, atitarnavusį stogą. Akivaizdu: pigiausia stogo danga nebūtinai geriausia, tačiau vertinantiems kokybę, turime puikių žinių. Siūlome pasaulyje pripažintų gamintojų stogo dangas konkurencingomis kainomis! Kokybiška danga čia prieinama visiems.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad esame oficialūs suomiškos plieninės stogų dangos ir kitų elementų (lietaus nuvedimo sistemos, stogo saugos elementai ir kt.) gamintojų „Ruukki“ atstovai. Tai reiškia, kad šio gamintojo produktus pas mus galite įsigyti geriausia kaina. Šio prekės ženklo stogo dangos kaina žemesnė nei kitur, o „Ruukki“ vardas - tai nepriekaištingos kokybės sinonimas visoje Europoje!
Pilnas stogo keitimas tampa būtinas, kai yra pažeista daugiau nei 25 proc. stogo. Stogo remontas galimas, jeigu didžioji dalis stogo nėra pažeista ir yra gera drėgmės bei šilumos izoliacija. Tai ekonomiškesnis ir greitesnis kelias džiaugtis kokybišku stogu. Vieno atsakymo čia nėra. Šiuolaikinis stogo dangų asortimentas yra labai platus. Galite rinktis išskirtinės išvaizdos plieninę stogo dangą (kuri dar skirstoma pagal profilius: gali būti čerpinio, valcuoto, trapecinio, falcinio profilio), banguotus lakštus, betonines arba keramines čerpes ir dar daugiau. Visos šios dangos turi savo privalumų ir trūkumų, todėl sprendimą dėl dangos priimkite atsakingai.
Viena pigiausių yra plieninė stogo danga. Nepaisant žemesnės kainos, ji pasižymi patvarumu ir patrauklia išvaizda. Klimato zona, kurioje gyvename, turi išties svarbų vaidmenį renkantis stogo dangą. Planuojant keisti stogą, būtina atsižvelgti ne tik į estetiką, bet ir į aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, kritulių kiekį, snygį, temperatūrą ir bendras oro sąlygas.
Labai svarbu, kad stogai būtų pagaminti iš patvarių medžiagų, kurios padeda išvengti energijos nuostolių: neišleidžia šilumos žiemos metu ir neperduoda į būstą kaitros karštomis vasaros dienomis. Stogo dangos spalvą rekomenduojame apsvarstyti dar renkantis namo projektą arba prieš pradedant generalinį stogo remontą. Tai ypač svarbu tose teritorijose (pavyzdžiui, turinčiose didelę istorinę ar kultūrinę vertę), kuriose taikomi reikalavimai dėl jose esančių pastatų estetinių savybių.
Kalbant apie populiarumą, dažniausiai pasirenkamos laikui nepavaldžių spalvų, tokių kaip raudona, ruda arba juoda, stogų dangos. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo ir antracito spalva. Rinkdamiesi stogo dangos spalvą, būtinai atsižvelkite į kitus pastato elementus (langus, duris), kad sukurtumėte vientisą vaizdą. Žinoma, atkreipkite dėmesį ir į fasado spalvą. Turėkite omenyje, kad raudoni ir rudi atspalviai gerai dera su šiltomis spalvomis (smėlio, kremine, šviesiai geltona), o šaltai baltos arba šviesiai pilkos spalvos fasadui itin tiks juodos, antracito ar grafito spalvos stogas. Naudinga atsiminti ir tai, kad šviesesni atspalviai pasižymi geresniu šviesos atspindžio koeficientu.
Apibendrinant, stogo dangos pasirinkimas yra svarbus sprendimas, kuris turės įtakos pastato išvaizdai, ilgaamžiškumui ir energinėms savybėms. Todėl svarbu atsižvelgti į visus veiksnius ir pasirinkti tinkamiausią variantą.