Aukštojo mokslo nauda ir svarba yra išties neginčijama, tačiau tai priklauso nuo jūsų pasirinktos krypties, nuo to kas esate ir kuo domitės. Lietuvoje aukštojo mokslo sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos bei nenuosekliosios studijos. Baigus nuosekliųjų studijų programą suteikiamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis (bakalauras, magistras, daktaras) ir (arba) profesinė kvalifikacija, išduodamas tai pažymintis diplomas. Vientisosios studijos apima pirmąją ir antrąją pakopas.
Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis arba koleginis:
- Aukštasis universitetinis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
- Aukštasis koleginis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
Neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje yra tik pagrindinės studijos (daugiau kaip treji metai, 120 kreditų). Pagrindinės studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2020 metais atliktas tyrimas atskleidžia, kad aukštasis išsilavinimas yra svarbus kas antram dvyliktokui, o dar didesnius lūkesčius puoselėja mokinių tėvai: beveik 70 proc.
Žinoma, ne visi baigę universitetą ar kolegiją susiranda darbo vietą atitinkančią jų įgytą specialybę. Ne pagal specialybę ir įgytą kvalifikacinį laipsnį tenka dirbti net 37% absolventų.
Kaip išsirinkti gydytojo specialybę per 6 žingsnius
Aukštasis išsilavinimas statutiniams pareigūnams
Vidaus tarnyboje statutiniais pareigūnais dirbantys asmenys turi įvairių akademinių galimybių tobulinti savo kvalifikaciją ir gauti aukštąjį koleginį arba universitetinį išsilavinimą. Kiekviena statutinė įstaiga turi šiek tiek skirtingus privalumus besimokantiems. Dauguma jų suteikia galimybę gauti apmokamas atostogas studijų metu. Įmanoma gauti ir paramą mokslams iš statutinės įstaigos.
Svarbus akcentas: naudojantis įstaigos suteikiamomis galimybėmis (apmokamos atostogos), įsipareigojate po mokslų išdirbti sistemoje dar N metų (priklauso nuo įstaigos). Prieš stojant į kolegiją arba universitetą reikėtų šią mintį aptarti su savo įstaigos personalo skyriumi.
Yra keletą profesinių sąjungų kurių nariams švietimo įstaigos taiko lengvatas dėl studijų kainos.
Jei jus domina darbas statutinėje įstaigoje turint vidurinį išsilavinimą, apsilankykite >> VRM Profesinės Mokyklos
Jei jūs jau ir taip turite aukštąjį išsilavinimą ir norite tapti statutiniu pareigūnu, apsilankykite >> Įvadiniai kursai bei Konkursai į pareigas.
Studijų galimybės statutiniams pareigūnams
Lietuvos Verslo Kolegija
Lietuvos Verslo Kolegija yra privati kolegija kuri suteikia galimybę pareigūnams pabaigti Teisės ir teisėsaugos institucijų programą per 2 (nuolatinės) arba 2.5m. (ištęstinės) studijas.
Galimos specializacijos:
- Teisminės institucijos;
- Ikiteisminės institucijos;
Pabaigus šias studijas yra įgyjamas aukštasis koleginis teisės profesinis bakalauras. Kaina - 2650 EUR metams (studijos du metus).
Socialinių Mokslų Kolegija
Socialinių Mokslų Kolegija suteikia galimybę pareigūnams pabaigti Teisės profesinio balauro programą per 2 metus (nuotolinės).
Pabaigus šias studijas yra įgyjamas aukštasis koleginis teisės profesinis bakalauras.
Mykolo Romerio Universitetas (Viešojo Saugumo Akademija)
Mykolo Romerio Universitetas (Viešojo Saugumo Akademija) nuo senų laikų yra žinomas kaip vidurinės grandies pareigūnų kalvė.
Universitete yra gan platus studijų pasirinkimas tiek esamiems pareigūnams, tiek dar tik kandidatuojantiems į pareigūnus, tačiau studijų trukmė ilgesnė nei kolegijose.
Svarbu: MRU yra tiek universitetinės studijos, tiek koleginės. Atkreipkite dėmesį rinkdamiesi studijas į tai! Universitetinis bakalauro diplomas yra stipresnis nei profesinis bakalauro (koleginis) diplomas.
Universitetinės studijos
- Teisė ir ikiteisminis procesas (Kaune) | Nuolatinės studijos: 3,5m. | Ištęstinės studijos: 5m.
- Teisė ir kriminalistika | Nuolatinės studijos: 3,5m.
- Teisė ir muitinės veikla | Nuolatinės studijos: 3,5m.
- Teisė ir penitencinė veikla | Ištęstinės studijos: 5m.
- Teisė ir Teisėsauga (Kaune, Vilniuje) | Nuolatinės studijos: 3,5m. | Iki 2025m. programa vadinosi Teisė ir Policijos veikla*
- Teisė ir Vidaus Tarnyba (Kaune) | Ištęstinės studijos: 5m. (tik statutiniams pareigūnams) | Iki 2025m. programa vadinosi Teisė ir Valstybės sienos apsauga*
- Nacionalinis Saugumas | Nuolatinės studijos: 3,5m. | Naujos studijos, priėmimas nuo 2026m.
Koleginės studijos
- Viešasis saugumas (Kaune, Marijampolėje) | Nuolatinės studijos: 3m. | Ištęstinės studijos: 4m. (tik statutiniams pareigūnams) | Įsipareigojimas išdirbti 5 metus Kalėjimų tarnyboje arba Valstybės Sienos Apsaugos Tarnyboje (priklausomai nuo pasirinktos specializacijos)
Pabaigus šias studijas yra įgyjamas aukštasis koleginis teisės profesinis bakalauras. Su juo atsiranda galimybė baigti išlyginamąsias studijas universitete ir įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Universitete mokomąsi priklausomai nuo pasirinktos studijos. MRU yra įsikūręs Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje. Kiekvienu studijų programos atveju reikia žiūrėti kur būtent pasirinkta programa bus dėstoma.
Profesinis kelias: alternatyvus požiūris
Yra sričių, kur aukštąjį mokslą vis tik yra tikslingiau nukelti vėlesniam laikui, bet visiškai neprarandant ugdymui skirto laiko. Šiai dienai IT rinka yra labai aktyvi ir reikli bei vis dar nesugebanti užpildyti darbuotojų poreikio spragų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, intencija paruošti rinkos poreikius atitinkančių specialistų yra didelė.
Visgi, tendencija yra tokia, kad specialistų paruošiama, bet jie turi daugiau teorinių žinių, o darbo rinkai yra labai svarbu gebėti tas žinias pritaikyti praktiškai. Darbdaviai linkę ieškoti darbuotojų, kurie gebėtų savo žinias panaudoti taip, kad iš to gimtų realus ir nešantis tam tikros vertės rezultatas.
Tiesiausias kelias į spartų kompetencijos kėlimą - tai tikslingai pasirenkama kryptis. Pasirenkant naujųjų profesinio mokymo įstaigų siūlomas programas galima itin tikslingai gilinti savo žinias ir įgūdžius, be jokių šalutinių dalykų.
Jei manote, kad šis išsilavinimo modelis prailgins išsilavinimui skirtą laiką - labai klystate. Gali būti, kad tokiu būdu laiko netgi sutaupysite, viskas priklauso nuo to, kokį „žemėlapį“ sau nusibraižysite ir kokius tikslus išsikelsite.
Pavyzdžiui, tęstinio profesinio rengimo mokykloje jūs į savo „krepšelį“, per vidutiniškai pusę metų (tęstinio profesinio rengimo programos Baltijos Technologijų Institute), susirenkate net 60 kreditų. Tuo tarpu mokantis kolegijoje 60 kreditų surenkama per visus metus.
Per pakankamai trumpą laiką intensyviose profesinių studijų programose galima įgyti visas žinias ir gebėjimus reikalingus profesinei karjeros pradžiai. Tokie kursai suteikia galimybę greitai įsilieti į darbo rinką ir tapti profesiškai aktyviu.
Atkreipkime dėmesį, kad nors aukštąjį mokslą renkasi daugybė jaunų žmonių, tačiau vis dar nemaža jų dalis po įgyto universitetinio išsilavinimo atsigręžia į trumpąsias profesines studijas vien tam, kad įgytų daugiau praktinių įgūdžių ir gebėtų tinkamai pritaikyti teorines žinias. Akivaizdu, kad šis kelias link svajonių profesijos, tokiu atveju, dar labiau pailgėja.
Ilgos aukštųjų mokyklų programos tikrai ne visiems palankios ne tik dėl ilgo ciklo, bet ir dėl to, kad jas sunku derinti tiek su darbu, tiek su asmeniniu gyvenimu, ypač studijuojant dieniniame kurse. Ne retai dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių studentams tenka daryti pauzes ir rinktis akademines atostogas.
Peršasi mintis, kad pats logiškiausias profesinio kelio žemėlapis yra tas, kuris remiasi tokiais sprendimais: baigus mokyklą jūs stojate į profesinio rengimo kursus, po kurių stengiatės iš karto įsilieti į darbo rinką.
Idealiu atveju jums pavyktų ir dar tobulesnis profesinio kelio variantas, kuris įtrauktų ir profesinę mokyklą, ir kolegiją, ir universitetą. Kadangi vis daugiau gimsta partnerysčių tarp kolegijų ir universitetų, pasirinkus tinkamą studijų programą, kur visi moduliai sutampa, jūs išvengiate išlyginamųjų studijų ir į ketverius metus „sutalpinate“ viską: įgyjate profesinį išsilavinimą, po kurio galite bandyti sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir tuo pačiu, užskaitant profesinio išsilavinimo mokykloje gautus kreditus, stoti į kolegiją.
Tokiu būdu kolegijos studijų laikas sutrumpėja, iš trejų metų lieka dveji. Baigus kolegiją ir tiksliai pasirinkus studijas universitete, kur visi moduliai sutampa ir yra užskaitomi - jums įgyti universitetinį išsilavinimą tetrunka tik vienerius metus.
Apibendrinant atsakykime į aktualiausią vystytos temos klausimą: ką išlošiate pasirinkęs tokį ugdymo modelį? Labai daug! Pirma, sutrumpėja studijoms skirtas laikas. Antra, dėl stipresnių praktinių įgūdžių lengviau ir greičiau gebate įsilieti į darbo rinką.
Aukštojo išsilavinimo svarba valstybės tarnautojams: Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turės jį įgyti, o tokio išsilavinimo neįgiję, tarnautojo pareigas galės eiti ne ilgiau kaip iki 2024 m sausio 1 d.
Dabar galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nurodytas aukštesnysis išsilavinimas bei iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas nebus pakankamas išsilavinimas valstybės tarnautojo pareigoms.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimų. Tikėtina, kad dalis jų užimamų pareigybių nuo sausio 1 d. bus panaikintos ir vietoje jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.
