2012 m. balandžio 12 d. Seimas priėmė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XP-1041(5). Šie pakeitimai įnešė reikšmingų naujovių į bendrijų veiklą ir valdymą.
Įstatymo taikymo sritis ir tikslai
Priimtu Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu pirmiausia siekiama išplėsti įstatymo taikymo sritį ir reglamentuoti ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, bet ir kitos paskirties pastatų - asmeninio naudojimo, rekreacinės, kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų, taip pat vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, šių bendrijų valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą.
Pagrindinės naujovės
Viena esminių šio įstatymo naujovių - įtvirtinama nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, ir kurios yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai priklauso bendrijai, ar ne. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę įstoti į bendriją, būti jos nariu ir įgyvendinti papildomas iš narystės bendrijoje kylančias teises. Taip pat įstatyme įtvirtinama, kad bendriją gali steigti tik tie butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai, kurie yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, t. y. tik tie, kurie iš tikrųjų turi kažką bendro, t. y.
Gramatiniai centrai ir sakinių rūšys: viskas, ką reikia žinoti
Įgaliotinių susirinkimo institutas
Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią situaciją ir veikiančias itin dideles bendrijas, kurios apima kelis, o kartais - net keliolika daugiabučių namų, kurie neturi jokių bendrojo naudojimo objektų, ir siekiant palengvinti tokių bendrijų valdymą ir sprendimų priėmimą, įstatyme įtvirtinamas įgaliotinių susirinkimo institutas - bendrijos nariams suteikiama teisė išsirinkti savo pastato ar jo dalies (paprastai pastato laiptinės ar pastato bloko) atstovus - įgaliotinius, kurie prireikus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali pakeisti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jų atstovaujamųjų narių vardu spręsti visus ar dalį jų kompetencijai priskirtų klausimų bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.
Bendrijos valdymo organų rinkimo tvarka
Priimtas įstatymas numato keletą naujovių bendrijos valdymo organų rinkimo tvarkoje: bendrijos steigėjams paliekama teisė apsispręsti, kokius bendrijos valdymo organus rinkti, vis dėlto nustatoma, kad bendrijos pirmininku (vienasmenis valdymo organas) gali būti tik fizinis asmuo, kuris turi butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija. Tačiau jeigu bendrijos nariai nori bendrijos pirmininku rinkti asmenį "iš šalies", t. y.
Savivaldybių vaidmuo ir atsakomybė
Be to, priimtas įstatymas numato pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad ši savarankiškoji savivaldybių funkcija yra įtvirtinta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, tačiau iki šiol nebuvo jokių teisinių galimybių savivaldybėms bausti savo pareigų nevykdančius ar netinkamai vykdančius bendrijos valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, kartu su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu šiandien yra priimtos ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų pataisos, kuriomis įtvirtinama administracinė atsakomybė bendrijos valdymo organų nariams, butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą. Šis pažeidimas užtrauks įspėjimą ar baudą nuo 200 iki 1000 Lt.
2023 m. kovo 1 d. įsigalioję pakeitimai
Nuo 2023 03 01 įsigaliojo Bendrijų įstatymo 11 str. pakeitimai - žr. LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. 2022 m. gruodžio 23 d. Nr. 1 straipsnis.
Svarbūs aspektai:
- Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
- Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
- Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigaliojo 2023 m.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar balsuojant raštu sprendimų priėmimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus atvejus, kai šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas ar skelbiama apie organizuojamą pakartotinį balsavimą raštu.
Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDB IS)
Asociacija pritaria tikslui, kad valstybė planuoja duomenis apie pastatus kaupti sistemingai elektroniniu būdu Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (toliau - PDB IS). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu rinkoje yra naudojama daug įvairių modernių elektroninių instrumentų, kurie skirti pastatų priežiūrai ir yra sukurti atsižvelgiant į pastatų specifiką bei jų naudotojų poreikius. Asociacijos nuomone, valstybė neturėtų kurti instrumentų statinių priežiūrai ir konkuruoti su verslu, bet turėtų susikoncentruoti į duomenų surinkimą ir programinių sąsajų nustatymą, t.y. vystant integralumą su jau rinkoje esančiais IT sprendiniais, skirtais pastatų priežiūrai, ir sudarant galimybę per sąsajas su išorinėmis kompiuterinėmis programomis pateikti duomenis į PDB IS automatizuotu būdu.