Ar antstoliams skola išskaičiuojama iš pensijos ar galima areštuoti turtą?

Su vienokiomis ar kitokiomis skolomis savo gyvenime susiduria beveik kiekvienas. Visgi, didesnės problemos atsiranda tuomet, kai pinigų grąžinti nepavyksta. Tokiu atveju, dažniausiai kreipiamasi į antstolius ir prasideda skolų išieškojimas. Pastarojo pasekmės gali būti išties skausmingos. Apie tai, ar antstoliams skola išskaičiuojama iš pensijos ar galima areštuoti turtą, aptarsime šiame straipsnyje.

Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimas skundėsi, kad neseniai antstoliai areštavo jo banko sąskaitą. „Suprantu, kad pats kaltas, jau kurį laiką kaupėsi skola, nieko nedariau. Ir štai vieną dieną matau, kad negaliu naudotis savo pinigais, nes jie areštuoti. Ar gali antstolis taip elgtis ir atimti visus pinigus, nieko nepalikdamas pragyvenimui? Skola nėra didelė, bet jeigu antstolis visus pinigus atiminės, tai keletą mėnesių gyvensiu be pajamų“, - skundėsi vyras.

Rimas tikino, kad dėl tokių antstolių veiksmų jis tik prisidarys naujų skolų. „Juk turiu iš kažko gyventi, reikia ir maisto nusipirkti, apmokėti komunalinių išlaidų sąskaitas. Turėsiu iš kažko skolintis ir vėl lįsti į skolas“, - piktinosi vyras.

Tuo metu kitas vilnietis Darius pasakojo, kad antstoliai jam palieka dalį atlyginimo. „Tačiau šios sumos pragyvenimui nebeužtenka, kai išvykau gyventi į užsienį. Ten brangesnis pragyvenimas, didesni būsto komunaliniai mokesčiai. Ėmė trūkti pinigų“, - skundėsi vyras.

Jis tikino, kad nusiuntė antstoliui prašymą sumažinti išskaitoma sumą. „Tikiuosi, kad pragyvenimui skirta suma bus padidinta, kitaip tiesiog nepragyvensiu, neužteks pinigų net maistui“, - guodėsi vyras.

Neišieškoma suma

Kaip komentavo Antstolių rūmai, tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma. Tai yra skolininko lėšų dalis, iš kurios skolos nėra išieškomos.

„Kai asmuo negauna jokių pajamų, neišieškoma suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2024 m. - 446 eurai). Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį ir/arba socialinės paskirties lėšas (pašalpas), neišieškoma suma gali būti didesnė: ji atitinka kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą skolingo asmens darbo užmokesčio dalį“, - atsiųstame komentare nurodė Antstolių rūmai.

Pasak jų, didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos).

„Įprastai pakanka pateikti dviejų mėnesių banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės“, - komentavo Antstolių rūmai.

Anot jų, apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. „Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu. Dar svarbu paminėti, kad neišieškomos sumos lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį. Jeigu per mėnesį visa suma neišnaudojama, tai vėlesnį mėnesį anksčiau neišnaudota lėšų dalis yra skiriama skolų dengimui“, - įspėjo Antstolių rūmai.

Gali atskaičiuoti ir 50 proc. pajamų

Anot antstolių, išieškant skolą pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 10 proc. gaunamų lėšų.

„Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš MMA dalies išskaitoma 30 proc. pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 proc., o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, - 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas“, - komentavo Antstolių rūmai.

Anot jų, skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti įstatymuose numatyta lengvata. „Antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų arba iš 2 MMA viršijančių pajamų gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui“, - komentavo Antstolių rūmai.

Skolininkams nuolaidos

Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai išskaičiuoja mažesnę dalį. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki tol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas ilgalaikėje perspektyvoje, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai.

„Sumažintos privalomos išskaitos tai tarsi gelbėjimosi ratas „skolų kuprą“ užsiauginusiam žmogui. Iki šiol daugelis žmonių verčiau rinkosi pragyvenimą iš nelegalaus darbo ar socialinių pašalpų. Ir priežastis paprasta - antstoliams atskaičius skolų išskaitą, nelikdavo pajamų pragyventi. Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną. Nuo liepos ši suma padvigubėjo. Tai reiškia, kad žmogus skatinamas grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai ir palaipsniui grąžinti skolą. O ir kreditoriams išauga galimybė atgauti skolas, nes iki šiol beveik 7 iš 10 nedirbo ir nieko negrąžindavo“, - sakė V. Šilinskas.

Numatyta, kad antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos mažėja net du-tris kartus - iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, bus išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos - 50 proc., kaip yra ir dabar.

Svarbu tai, kad iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liks nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams - vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Skolos dydis ir turto areštas

Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža. Tačiau patikslinama, kad riba nustatyta turto pardavimui iš varžytinių (turint omenyje, kad NT yra vienintelė gyvenamoji vieta), o ne turto areštui.

Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.

Ar gali antstolis areštuoti transporto priemonę? Taip, antstolis gali teisiškai uždėti areštą transporto priemonei-automobiliui, nustačius, kad automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Nustacius, kad auto verte mazesne negu skola, antstolis areštuos dar kazka, jei neturite turto - piniginiu lesu uz likusia skolos dali.

Skolininko turto areštas ir išieškojimo eilė

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:

1. Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
2. Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).

Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.

Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.

Apribojimai išieškojimui iš būsto

Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.

Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.

Siūloma Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Praktiniai patarimai ir situacijos

Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.

Kaunietės Linos Jeremičiūtės istorija: Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.

Svarbūs aspektai susiję su antstolių veikla

Aptarsime keletą svarbių aspektų, kurie dažnai kyla praktikoje, susijusių su antstolių veikla ir skolininkų teisėmis.

Turto areštas ir skolos dydis

Klausimas, kokia skola turi būti, kad antstolis areštuotų turtą, yra labai svarbus. Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža suma. Tačiau svarbu atskirti turto areštą nuo turto pardavimo iš varžytinių. Pavyzdžiui, jei skolai padengti užtektų automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų ir automobilį, ir butą.

Transporto priemonės areštas

Antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei (automobiliui), net jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Tokiu atveju, nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei skolininkas neturi piniginių lėšų likusiai skolos daliai padengti.

Bendras sutuoktinių turtas

Svarbu paminėti, kad skunde rašymas, jog skola nėra solidariai priteista abiems sutuoktiniams, byloje yra tik vienas sutuoktinis kaip atsakovas ir skolininkas, nėra svarbu. Turtas, registruotas tik vien... Dažnam kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t. y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų.

Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

tags: #antstoliams #sklola #isskaiciuojama #is #pensijos #todel