Politinei emigracijai sūkuringais metais nesugrįžtamai risčia bėgant, dažnai nenumaldomas tėvų žemės ilgesys lietuvį verčia ieškoti drąsą ir viltį užžiebiančių žiburių mūsų tautos istorijoje. Nebūtinai mums gilintis į senovės amžius, kuriuose mūsų protėviai sumanumu, išmintimi ir kardu buvo pasiekę Lietuvos Valstybės garso, jėgos ir didybės. Dar pasiliko neišnaudotas tas kovų laikotarpis lietuvio rašytojo, dailininko, istoriko-tyrinėtojo, o rūsčių metų eilė neša mus nuo Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio vis tolyn ir tolyn.
Mūsų kariuomenės ir KARIO išauklėtoji bendruomeniškumo dvasia, sava kultūrinė spausdinto žodžio vertės supratimo tradicija - pasirodydavo gyva ir baisingų pasaulinės audros sūkurių metais. O kada abiejų didžiųjų okupantų išblaškytus mūsų vyrus KARYS vėl pasiekdavo iš bombarduojamų Vokietijos didmiesčių (Berlynas, Weimaras) -lietuviams jis buvo vienintelis vilties žiburys, gaisrų dūmuose, kančiose ir nežinioje paskendusioje Europoje . . . Kaip gi dabar?
Jau 1919 metais pasirodęs pirmasis "Kariškių žodis", o vėliau "Karys", per visą nepriklausomos valstybės laikotarpį rūpestingai švietė, mokė ir auklėjo Lietuvos karius. Todėl, kad jis savo jauna, dinamiška dvasia, savo tradicine tautine, krikščioniška mintimi ir sodriu, lakiu žodžiu - didžią istorinės Lietuvos praeitį, mūsų tautos kovas ir jos vyrų žygius, tampriai susiedavo su gyvenamąja dabartimi.
Kai tik 1941 m. Vilniuje pasirodė atgijęs KARYS - 60,000 lietuvių ji tvirtai parėmė savo nepalūžusiais pečiais, savo tyra lietuviška širdžia-savo plunksna.
"Karys" tikslai ir uždaviniai
Įvertindamas ir didžiuodamasis istorinės Lietuvos karių žygiais, Nepriklausomybės kovų laikotarpį ir labai augštą lietuvio kario dvasinę galią - KARYS įsakmiai nurodo šviečiančiu pavyzdžiu mūsų jaunajai kartai.
Mūsų vyrų tarnyba JAV kariuomenėje, dalyvavimas Korėjos kare ir budėjimas Europos kontinente - sudaro visai naują laikotarpį, kuriame lietuvis karys jungiasi bendron kovon, drauge su kitų Jungtinių Tautų vyrais, prieš didįjį žmonijos priešą - komunistinės Maskvos imperializmą. Šių mūsų karių gyvenimo ir žygių vaizdavimas - būtina KARIO pareiga; o drauge ir dėkinga medžiaga mūsų skaitančiai visuomenei.
Visa čia suminėtų sričių medžiaga bus stengiamasi pateikti suglausta, gyva, įvairia forma, kad KARYS nebūtų vien archyvinės medžiagos rinkiniu. Mūsų žurnalą reikia padaryti įdomų ir naudingą visiems: tiek tėvynę nedaug teprisimenančiam jaunuoliui, tiek šiandienos vyrams JAV kariuomenėje, tiek visų laipsnių Nepriklausomos Lietuvos veteranams; o drauge ir visiems lietuviams, kuriuos likiminė kova dėl Lietuvos ir lietuvybės - pavertė amžinaisiais kareiviais .
Tvirtai atsiremdamas į mūsų vyresniosios kartos kovų veteranus, ir savo jautrų žvilgsnį nukreipdamas į jaunuomene - i dabartinius ir busimuosius tėvynės gynėjus - KARYS dažna proga primins visuomenei ir Lietuvos Laisvės Kovų brolius-invalidus. Jie yra vieninteliai gyvieji mūsų nepriklausomybės paminklai. Gili pagarba ir parama šiems vyrams, atsidūrusiems svetingos šalies gyvenimo realybėje. - taip pat yra vienas pagrindinių KARIO programos punktų.
KARYS yra visų politinių srovių ir isitikinimų lietuvių vieningos kovos organas. Labai dažnai, o ypač švenčių metu, ilgesio slegiami, mes nors mintimis nuklystame Tėvynėn Lietuvon. Aplankome mūsų artimuosius, mūsų tėviškes ir visa, kas mums ten miela ir brangu. Tikrovė gi žiauri. Lietuva pavergta, o mūsų tauta rusų- bolševikų naikinama. Šiemet sukaks jau dešimtmetis nuo antros rusų-bolševikų okupacijos. Dešimtmetis, kaip dalis mūsų, išsiblaškę po visą žemės rutulį, laukiame nesulaukdami mūsų pavergtai tautai laisvės pragiedrulių.
Kova dėl Tėvynės laisvės ir kova dėl lietuvybės išlaikymo,- yra ir turi būti augščiausias tikslas visų lietuvių, kur mes bebūtume ir kokią pasaulėžiūrą beturėtume. Svetur, palyginti, mūsų nedaug. Tat, nesiskaldykime į grupes ir grupeles, nesikivirčykime dėl dalykų, kurie dabar neaktualūs, nes tai ardo mūsų kovos pastangas. Kas sėja ir įneša į mūsų tarpą nesantaiką - skaldo mūsų jėgas. Nežiūrint, kuriais sumetimais ir šūkiais tai daro, toks lietuvis dirba pragaištingą darbą mūsų tautai. Nesmerkiame politinių susigrupavimų-partijų, tik nustembame, kada kokio politinio susigrupavimo interesai ir ambicijos statomos augščiausion vieton. Manome, kad tai yra neprasminga, nelaiku ir naivu, nes tai rodo nenorą suprasti tikrovę.
Mūsų tauta, nors ir pavergta, tebėra karo būklėje prieš rusiškąjį imperijalizmą, todėl visi lietuviai ir lietuvės esame kovotojai, esame savo tautos kariai. Išlaikykime kovos dvasią, jauskime atsakingumą, nepaskęskime savo asmeniškų reikalėlių sūkuryje. Ne vien ginklu kovojama, bet ir visomis galimomis priemonėmis. Tauta, kuri dėl savo laisvės kovoja, yra gyva.
Kunigaikštienės Birutės Karių šeimų Moterų Dr-jos surengtame tautinių drabužių konkurse premijas laimėjo: (iš kairės į dešinę) A. Solistei V. Jonuškaitei įteikta garbės prem. už originaliausią kostiumą. Šalia matyti dail. A. Jau prieš kelerius metus mūsų spaudos, kaikurių organizacijų ir atskirų asmenų pajudintas, Lietuvos Laisvės Kovų invalidų paramos reikalas duoda nors ir kuklių rezultatų. Pereitais metais L. L. K. šioje veikloje gražiai pirmauja Kunigaikštienės Birutės Karių šeimų Moterų Draugijos Chicagos skyrius.
Draugija ypač sielojasi tremtyje likusiais invalidais, sergančiais kariais ir birutininkėmis, o taip pat Liet. Laisvės Kovų invalidais, esančiais JAV. Per Valdybos pirmininką B. Tvarkūną L. L. Kovų invalidams pereitais metais Chicagos birutininkės paaukojo 250 dol. Sergantiems kariams ir invalidams Vokietijoje, per BALFo įgaliot. Iz. Rugienių, birutininkės dar yra pasiuntę 789.76 dol. Didesnėmis sumomis mūsų invalidus parėmė: L. S. RAMOVĖS Rochesterio skyrius -150 dol.; Newarko skyrius -81.50 dol.; Detroito lietuvių visuomenė - 70 dol.; Philadelphijos Liet. Tremt. Bendruomenė - 55.58 dol.; min. P. Žadeikis - 50 dol.; Philądelphios Liet. S-gos skyrius - 50 dol.; N. N. Tabor Farm -- 20 dol.
Iš prezidento A. Smetonos 10 metų mirties sukakties minėjimo Clevelande š. m. Iš kairės į dešinę: Julius Smetona, gen. Tallat-Kelpša ir K. L. Džiaugsmas ima, kad čia toks puikus atžalynas. Baimė kyla pagalvojus, ką tu padovanosi Gimtajai žemei; žemei, iš kurios sulčių tu mažas augai, iš kurios kilo ir tie, kurie tave pažadino gyventi .
Tą žemę ir tuos takelius, tarp žydinčių rugių ir pievų, tarp miestų-miestelių gatvių ir už jų prasidedančių laukų, - tu prisimeni, gal būt, dar labai gerai; arba tik vos vos ... lyg pro kokį melsvą rūką; arba - tik iš tėvų pasakojimo. Tu pats atmeni, arba bent žinai, kad tavo tėvų namus, tavo gimtąjį lizdą, vieną dieną užpuolė pikti laukiniai žvėrys iš rytų šalies. Tiesa, jie turėjo žmogaus išvaizdą ir kareivių drabužius; jie žygiavo visais Lietuvos keliais ir vieškeliais, iškėlę raudonus skarmalus, o jų kariniai vežimai buvo paženklinti kruvinai purvinomis penkiakampėmis žvaigždėmis .
Tu tada nenujautei, nesupratai, ką išgyveno persigandę tavo tėvai, tavo vyresnieji broliai ir sesutės- Gal tik tiek supratai, kad bus labai labai bloga . Neilgai trukus į tavo kraštą užėjo baisi audra. Tave ir save gelbėdami, tavo tėvai bėgo, kur akys veda, kur kojos neša .. Tavo motinos širdis tada drebėjo ir plakė gaivališka jėga, kad tik tave išneštų gyvą. O jeigu jau žūti, tai žūti drauge ir iš karto .. Tik pagalvok: koks tu laimingas! Tu tikras laimės vaikas .. . Tu gyvas ir nesužalotas po kelerių metų su savaisiais perplaukei mėlynuojantį vandenyną.
Tavęs neišvežė pikti kareiviai į šaltų sniegynų kraštus, kur tūkstančiai lietuvių merdi ir jau atsigulė po žeme ... Tu nelikai gulėti užtroškęs ar užmuštas po Europos didmiesčių griuvėsiais anomis siaubo dienomis ir naktimis . . . Aš matau dabar tave išaugusį, smagų ir nerūpestingai žygiuojantį per gyvenimą. Dienų dienomis tu sėdi mokyklos suole. Tu' semiesi mokslo žinių ne savo gimtąja kalba- Tu žaidi ir sportuoji su įvairių tautybių mokslo draugais. Tu, gal būt, jau ir gražiu automobiliu važiuoji? Tu nejučiomis tolėji nuo lietuviškojo gyvybės medžio kamieno . Taip, tu jau manai esąs tikras šio krašto gyventojas ... Bet, sakyk, ar tu kartais nepasijunti esąs kažkodėl vienišas ir pasimetęs.
Tu dabar gyveni galingiausioje ir turtingiausioje pasaulio šalyje. Tu nepamiršk, kad lietuvių kalba, nuo kurios dvasios tu po truputį nejučiomis nutolsti, yra viena seniausių kalbų Europoje. Atmink, kad lietuviškoji knyga ar laikraštis-kadaise Lietuvos pavergėjų buvo griežčiausiai uždrausta spausdinti ir skaityti. Daugybės lietuvių už tai paguldė savo kaulus Rusijos Sibiro sniegynuose ... Pagalvok, ar neatrodė tada žmonėms, jog lietuvių tauta ir Lietuva jau yra žuvusi? O ar ji žuvo? Patys pavergėjai subyrėjo, o Lietuva - atgijo, kūrėsi, tobulino savo kalbą. Ramiam gyvenime ir karo žygiuose lietuvį visuomet lydėdavo mūsų miela, paprastų žmonių sukurta lietuviškoji daina.
Baisu, kai dabar mūsų tautą visaip naikina ir žudo pikti svetimi žmonės. Ar mes laimėsime? Ar Amerika laimės? Taip! Mes laimėsime, jeigu nepamiršime, kad mes esam lietuviai. Tikroji Amerika - yra šios šalies žmogaus tauri širdis. Bespalviai, viskam abejingi, dienos triukšme paskendę gyvūnėliai - Amerikos neapgins! Tik būdamas geru lietuviu - tu būsi narsus, sumanus šio krašto gynėjas ir savo tėvynės laisvintojas.
Tad, šaunusis jaunime! Nepaimk abejingume ir nepasimesk perdėtam “suamerikonėjime”. Drąsiai apsispręsk, pakelk galvą! Atmink, jog ir tu šiandien esi lietuviškosios Bendruomenės narys, pasaulio lietuvybės kareivis. Kai tau gerai sekasi mokslas, kai pasižymi mene, sporte ar atlieki gražų didelį darbą, gelbėdamas savo artimą, - nebūk perdaug kuklus ir užsidaręs ar išdidus, šviesk savo pavyzdžiu kitiems! Paskatink tūkstančius jaunų lietuvių. Kai tave aplankys mūsų žurnalo bendradarbis, duok jam apie save žinių, nepagailėk savo atvaizdo KARIO skiltims. Jūsų gražūs darbai ir jauni, skaistūs veidai lai papuošia mūsų žurnalo puslapius šiais 1954-siais Lietuviškosios Spaudos metais (šiemet sueina 50 metų nuo liet.
Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys.
Paskaitykime atsišaukimą į tautą, pašaukusi savanorius stoti į kariuomenę. Jį paskelbė 1918 m. gruodžio mėn. “Vyrai! Nekartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, betmūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva ... Lietuvos Nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokime už tėvynę!... Lietuva pavojuje!-.. Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibriovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą... Jos palydovai-badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai... Stokime drąsiai pirmi į kovą...
Ligi 1937. IV. 12 savanoriais buvo pripažinta 9.981 karys-1919 m. sausio 11 d. “Mes žinojome, jog mūs kariuomenėje laukia skurdas, vargas, pavojus gyvybei ir pavojus tapti invalidu, kas su manim ir atsitiko. Bet tėvynės meilė visa nugalėjo” - 1934 m. rašė atsiminimuose dim. kpt. Jonas Zalatoris. Iš tiesų, ne nuotykių troškimas, o siekimas tautai aukščiausiojo idealo - laisvės, vainikuotos nepriklausoma valstybe, savanoriškai atvedė tūkstančius dvasios milžinų į besikuriančios Lietuvos kariuomenės eiles.
Gyvendami ūkanotą politinės emigracijos gyvenimą, baiminamės, kad dabartinėje rusų okupuotoje Lietuvoje patriotų pastangos neleisti užblėsti žmonių širdyse tėvynės meilei yra žiauraus okupanto negailestingai visiškai užgniaužtos. Ir užmirštame, kad tuomet, savanoriams į frontą išeinant, okupantas nebuvo gailestingesnis.
Lietuvos Nepriklausomybės kovų aukos buvo gana didelės. 1923 m. pasibaigus kovoms su bolševikais, lenkais ir bermontininkais, pasigesta 2527 vyrų. Kautynėse žuvo 40 karininkų, 1299 kareiviai ir 67 šauliai; dingo be žinios 16 karininkų ir 813 kareivių. Sužeista 2677 vyrai: 93 karininkai, 2438 kareiviai ir 143 šauliai.
Pirmasis savanoris invalidas A. Dim. karininkas mokytojas J. Mikoliūnas, miręs 1934 m. liepos mėn. 13 d. Kaune, savo atsiminimuose apie tas kautynes taip parašė: “Vasario mėn. 11 d. rinktinė, sudaryta iš Panevėžio būrio 60 žmonių su trimis karininkais, Kėdainių būrio apie 20 žmonių, vokiečių pėstininkų apie 20 žmonių su trimis kulkosvaidžiais ir dviem vokiečių patrankom apie 11 vai. išžygiavom Šėtos link. .. Kautynės buvo smarkios. Kairiajam būriui buvo nepalanki pozicija: plikas laukas ir kalnas, be to, dar vėjas su sniegu į akis pūtė; reikėjo apie pusantro kilometro šliaužte šliaužti į Šėtą. Taip pat ir dešiniajam būriui, pastojusiam priešui kelią, buvo nelengva. Priešas parodė daug atkaklumo. Šiame būryje buvo sunkiai sužeistas savanoris Antanas Sereika. Vėliau jam buvo amputuota koja.
Kad ir nemalonu prisiminti, bet nutilus kovoms invalidų padėtis kasdien sunkėjo. Daugeliui teko dar ilgokai išgulėti ligoninėse. Išėjus iš jos, nustoję sveikatos invalidai atsidūrė sunkiame varge. Valdžios įstatymo, tvarkančio invalidų reikalus, nebuvo. Atsirado invalidų (Jonas Karutis, Jurgis Kiaunė, pulk. Kukinas), kurie ryžosi kovos draugams padėti. Gavus iš Krašto Apsaugos ministerio leidimą, tie trys iniciatoriai 1924 m. balandžio mėn. 23 d. Kaune, Steigiamojo Seimo rūmuose, sušaukė pirmąjį invalidų suvažiavimą.
“Tai buvo savotiškas suvažiavimas. Seimo salėje susirinko žmonės be kojų, rankų, akių, kiti žaizdų iškreipti. Svarbiausias klausimas, kuris rūpėjo invalidams, buvo pensijų klausimas. Už kiek laiko išleistas įstatymas, pagal kurį nustoję 70% darbingumo gaudavo 14 litų per mėnesį. 1926 m. rudenį išleistas jau žymiai geresnis pensijų įstatymas. Gavus iš valdžios paskolą, Palangoje imta statyti sanatorija. Iš valdžios gautas invalidų reikalams Žiežmarių dvaras. Deja, 1940 m. Lietuvos Laisvės kovų invalidų tremtyje teliko 21 (mirė 4); iš jų JAV 16, Vokietijoje 3, Australijoje 1 ir N.
Tremtyje 1946 m. liepos mėn. Wiesbadene (Vokietijoje) atgaivinta Lietuvos Laisvės Kovų Invalidų D-ja; dėl laiko aplinkybių d-jai nebuvo galima turėti savo senąjį vardą, todėl ji pavadinta Lietuvių Tremtinių Karo Invalidų Sąjunga. Vokietijoje, kaip ir visi kiti, invalidai buvo UNRROS ir IRO globoje stovyklose. JAV dalis invalidų, kad ir be sveikatos, dirba. Dėl nesveikatingumo ar fizinių trūkumų tegali gauti pigiai apmokamą darbą. Kita dalis yra labai sunkiose sąlygose, nes nepajėgia dirbti. Jie yra reikalingi nuolatinės paramos ir globos. Labai daug išlaidų sudaro protezų remontavimas; naujų įsigijimas labai brangus. Dar kiti reikalingi nuolatinės gydytojų priežiūros.
Visuomenės parama: nuo 1950m. iš visuomenės surinktų pinigų $3,625 išleista invalidams paremti, įsigyti protezoms ir daktarams. Dabartinę LLKI D-jos valdybą sudaro: pirm. Br. Tvarkūnas, vice-pirm. J. Ats. mjr. P. Ruseckas teisingai kartą yra parašęs, kad savanorių dvasią Nepriklausomybės karams paruošė visa mūsų prieškarinė veikla, o ypač ilgametė kova dėl spaudos atgavimo bei kitų mūsų teisių ir visos tautos dvasios žadinimas.
Lietuvos Laisvės Kovų Aukų Statistika
| Aukų Tipas | Skaičius |
|---|---|
| Žuvę Kautynėse | 1339 |
| Dingę Be Žinios | 829 |
| Sužeisti | 2677 |