Namo stogo konstrukcijos tipai

Stogas - tai pastato architektūrinė dalis, atliekanti hidro ir dažnai termo izoliacijos funkciją. Dažnai montuojant mansardinį aukštą stogui tenka apdailos nešančiosios funkcijos. Stogų tipai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir techninėmis savybėmis, eksploatacijos kaštais bei ilgaamžiškumu.

Stogų tipai - tai skirtingos stogo formos ir konstrukciniai sprendimai, parenkami pagal pastato architektūrą, paskirtį, klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Statybų praktika rodo, kad netinkamai parinkta stogo forma gali padidinti šildymo kaštus, apsunkinti priežiūrą ar riboti pastato vidaus erdves. Renkantis stogo formą būtina atsižvelgti į pastato paskirtį, klimato sąlygas, palėpės naudojimo planus ir biudžetą.

Stogo konstrukcija ir jos elementai

Stogą sudaro medinė gegnių konstrukcija, hidro, termo izoliacija, vėdinimo sistema, lietaus nuvedimo sistema, sandarinimo elementai, na ir pati stogo danga. Gegnių konstrukcijos sudaro pasvirusias plokštumas, vadinamas stogo šlaitais - taip šlaitinis stogas ir gavo savo pavadinimą.

Stogo laikančioji konstrukcija - tai kertinė stogo dalis, kuri sudaro tvirtą pagrindą kitoms stogo dalims montuoti. Dažniausiai stogo konstrukcija susideda iš gegnių, grebėstų, murlotų ir statramsčių.

Visų stogų montavimas prasideda nuo gegnių montavimo. Stogo gegnynas turi tolygiai paskirstyti kritulių, vėjo ir stogo svorio apkrovas ant nešančiųjų atramų. Gegnėms dažniausiai naudojama spygliuočių mediena, kartais naudojami metaliniai ar gelžbetoniniai elementai.

• Slenkančios gegnės dažniausiai montuojamos rąstiniuose pastatuose. Gegnės remiasi ant žemesnės sienos viršutinio rąsto, netvirtinant jų prie rąsto.
• Tvirtinamos nuožulnios gegnės pritvirtinamos prie apatinės, o vienšlaičio stogo atveju ir prie viršutinės sienos, nejudamai.
• Skersinės gegnės montuojamos kai pastatas neturi vienos iš galinių atraminių sienų.

Vis populiarėjantis pasirinkimas vietoje tradicinės gegnių konstrukcijos yra santvarinė konstrukcija. Vienas pagrindinių jos pranašumų yra tai, kad santvarinė konstrukcija pagaminama ceche, atvežama į statybvietę ir tvirtinama prie kraigo ir murloto. Kadangi nelieka daug stogo montavimo darbų, tai yra greičiau įgyvendinamas, o kartais net ir kokybiškesnis sprendimas. Visgi santvarinė konstrukcija yra brangesnė nei tradicinių gegnių.

Santvarinėms konstrukcijoms gaminti naudojama speciali projektavo, gamybos ir montavimo technologija „MiTek“, kuri tiksliai apskaičiuoja stogo apkrovas, sijų matmenis, tvirtinimo vietos. Tokia konstrukcija paremta ant trikampio laikančiosios galios, kuri yra didesnė nei tiesių sijų. Taip sutaupoma žaliavų ir darbo sąnaudų.

Stogo nuolydis

Stogo nuolydis priklauso nuo dangos, kuri bus montuojama. Bituminėms čerpelėms galimas minimalus nuolydis 12 laipsnių. Minimalus stogo nuolydis, kai galima naudoti plieninę valcuotą ar trapecinio profilio stogo dangą, yra ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Naudojant čerpinio profilio metalinę stogo dangą minimalus stogo nuolydis 14 laipsnių. Beasbestinės banguotos stogo dangos reikalaujamas minimalus stogo nuolydis yra 12 laipsnių.

Sumontavus gegnes klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas yra šiltinamas, arba priešvėjinė plėvelė nešiltinamam stogui. Segantis žingsnis - ventiliacinių išilginių tašelių ir grebėstų montavimas. Grebėstai montuojami skersai gegnių. Priklausomai nuo stogo dangos tai gali būti 50×50 mm tašeliai, jei montuojamas čerpinis stogas arba 30×80 (30×100) mm, kai montuojamas metalinis ar šiferio stogas. Kai stogas dengiamas bituminėmis čerpelėmis, papildomai montuojamas ištisinis OSB ar lentų paklotas.

Anksčiau perdangos buvo šiltinamos spaliais ar keramzito granulėmis. Tačiau šis būdas nebuvo labai efektyvus. Dabar tam naudojama akmens ar stiklo vata, rečiau putų polistirolas ar kitos medžiagos. Svarbiausia sąlyga apšiltinant stogą yra teisingas šiltinimo sluoksnių montavimas. Tarp gegnių montuojamas pagrindinis šiltinimo sluoksnis. Jo storis dažniausiai sutampa su gegnių aukščiu. Gegnių apačioje montuojama garo izoliacinė plėvelė. Ji skirta tam , kad drėgmė ir kondensatas nepakliūtų į stogo konstrukciją. Po to iš apačios skersai gegnėms montuojami mediniai tašeliai ir vata papildomam šiltinimui.

Pagrindiniai stogų tipai

Yra keletas stogų tipų:

• Vienšlaitis
• Dvišlaitis
• Trišlaitis
• Valminis
• Mansardinis
• Daugiašlaitis
• Plokščias

Plokščias stogas

Plokščias stogas - tai stogo tipas, turintis labai nedidelį nuolydį (paprastai 1-5 laipsnius), kuris reikalingas vandens nutekėjimui. Ant tokio stogo dažnai įrengiamos terasos, poilsio zonos ar net žalieji stogai. Plokštieji stogai yra paprasčiausias ir bene pigiausias sprendimas, dažniausiai pasirenkamas pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose arba statant daugiabučius. Tačiau šiais laikais ir individualioje statyboje plokštieji stogai vis populiaresni.

Lietuvos klimato sąlygomis plokšti stogai turi būti reguliariai prižiūrimi: būtina valyti lapus, sniegą ir stebėti vandens nutekėjimo sistemas. Plokščiųjų stogų trūkumas tas, kad žiemą tenka valyti sniegą - nepaisant to, kad klimatas šyla ir mums nuolat prognozuojamos šiltos besniegės žiemos, tačiau žiema yra žiema, ji prognozių neskaito ir kartais užverčia mus sniegu.

Vienšlaitis stogas

Vienšlaitis stogas turi vieną aiškų nuolydį, kuris leidžia efektyviai nutekėti vandeniui ir sniegui. Šio tipo stogas yra ekonomiškas sprendimas, nes jam reikia mažiau statybinių medžiagų, o įrengimas paprastesnis nei sudėtingesnių šlaitinių stogų. Tai ekonomiškiausia stogo forma. Jis turi papraščiausią stogo konstrukciją, mažiausiai baigiamųjų elementų, taigi salyginai ir pigiausias. Šiandieniniam europietiško stiliaus pastatui, ypač įsikūrusiam vėjuotame regione, ar tam kas taupo kiekvieną litą, verta pagalvoti apie vienšlaitį stogą.

Jei tai nauja statyba, visų pirma išsiaiškinkite į kurią puse turi būti nuolydis. Tam reikia išsiaiškinti vyraujančią šioje vietovėje vėjo kryptį - ir stogo nuolydį formuoti pavėjinėje pusėje. Tuomet stogas bus labiausiai apsaugotas nuo atmosferinių poveikių. Vienšlaičiai stogai yra panašūs į plokščiuosius, tačiau turi didesnį nuolydžio kampą (dažnai 7-14°, o kartais ir gana didelį). Šis sprendimas puikiai tinka namo priestatams arba siauresniems, bet ilgesniems namams.

Dvišlaitis stogas

Dvišlaitis stogas yra vienas populiariausių ir patikimiausių sprendimų Lietuvoje. Šio tipo stogai puikiai prisitaikę prie sniego ir lietaus apkrovų, todėl laikomi ilgaamžiais ir nereikalaujančiais sudėtingos priežiūros. Tai populiariausia stogo forma. Iš esmės dvišlaitį stogą galima apibūdinti kaip trikampį sudaryta iš dviejų plokštumų, viršuje sujungtą kraigu. Šlaitai remiasi ant nešančiųjų sienų, o galuose susidarę trikampiai vadinamo frontonais, kuriuose dažnai montuojami langai mansardinių patalpų apšvietimui.

Dvišlaičius stogus galima išskirti į simetriškus ir asimetriškus. Pirmasis variantas labiausiai paplitęs. Tai lygiašonis stogas frontonuose matomas kaip taisyklingas trikampis. antrajame variante, kraigas išdėstytas ne centre, šlaitai skirtingo ilgio ir nuolydžio. Dviejų šlaitų stogai yra gana paprasta ir bene dažniausiai sutinkama konstrukcija. Dengiant tokius stogus daug sunkumų neiškyla, nereikia atlikti sudėtingų, daug laiko reikalaujančių darbų, galima efektyviai naudoti įvairių rūšių stogo dangas.

Dvišlaitis mansardinis stogas

Dvišlaitis mansardinis - mansardinis stogas tai dvišlaitis laužytas stogas, kurio kiekvienas šlaitas yra padalintas į dvi plokštumas, sumontuotas su skirtingu nuolydžiu. Nors ir atrodo paprastas, tačiau tokio tipo stogas vienas iš sudėtingiausių montavimo ir projektavimo metu. Tačiau tai nesumažina jo populiarumo. Dėka savo formos tokia stogo forma leidžia maksimaliai panaudoti mansardinę erdvę įrengiant gyvenamas patalpas. Tokio stogo kaina neženkliai skiriasi nuo paprasto dvišlaičio, tačiau teigiamas rezultatas panaudojant erdves akivaizdus.

Trišlaitis stogas

Trišlaitis - stogas sudarytas iš trijų plokštumų: dvi plokštumos savo forma panašios trapeciją ir viena trikampė plokštuma. Iš esmės tai pusė valminio stogo. Trišlaitis stogas gali būti sudarytas ir iš trijų trikampių.

Valminis stogas

Keturšlaitis stogas (dar vadinamas valminiu) turi keturis šlaitus - du trapecijos formos ir du trikampius. Šis stogo tipas ypač tinkamas atvirose vietovėse, kur dažni stiprūs vėjo gūsiai. Valminis - tai keturšlaičio stogo atmaina, kai dvi plokštumos trapecinės, o kitos dvi - trikampio formos. Trapecinių šlaitų susikirtime formuojamas horizontalus, o trikampio nuožulnus kraigas. Tai vienas iš sudėtingiausių, bet kartu ir tvirčiausių stogo formų. Trapecijų gegnės jungiasi kaip įprasta viršuje kraige, o trikampių šlaitų pagrindą sudaro valminės, įstrižos gegnės, kurios neša pagrindinę apkrovą.

Keturių šlaitų stogai, kurių nuolydis paprastai būna vienodas, irgi labai populiari konstrukcija. Šiais laikais du didesnio ploto šlaitai yra trapecijos formos, o du mažesni - trikampio. Ankstesnės statybos namuose keturių šlaitų stogus dažnai formuoja keturi trikampiai.

Pusvalminis stogas

Pusvalminis stogas - tai valminis stogas, kai galiniai trikampiai stogai nesiekia karnizo. Ši stogo forma buvo ypač populiari 19 a. pabaigoje iki 20 a. vidurio. Ši forma panaši į valminio stogo, tik skiriasi galinių šlaitų forma. Tai nedideli trikampiai, kurių apačia nesutampa su pagrindinių šlaitų karnizu. Montuojant tokį stogą sudaromi trapecijos formos frontonai, kurie geriau apsaugoti nuo atmosferinių poveikių nei paprastame dvišlaičiame stoge.

Mansardinis stogas

Mansardinis stogas projektuojamas taip, kad palėpės erdvė būtų maksimaliai išnaudojama. Tai puikus sprendimas tiems, kurie nori padidinti gyvenamąjį plotą neplečiant pastato perimetro. Mansardinio stogo konstrukcijoje kiekvieną šlaitą sudaro dvi dalys: viršutinė dalis su mažesniu nuolydžio kampu ir apatinė - stačioji stogo dalis. Mansardiniai stogai leidžia labai funkcionaliai įrengti palėpę, nes jūsų neriboja statesni stogo šlaitai. Tokie stogai leidžia įgyvendinti savitus ir įdomius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti langus statesnėje šlaito dalyje, kuri labiau tarnauja kaip siena, o ne kaip stogo šlaitas.

Daugiašlaitis stogas

Daugiašlaitis stogas sudarytas iš daugelio skirtingų šlaitų ir formų. Daugiašlaičiai stogai paprastai pasirenkami statant didesnio ploto ir daug patalpų turinčius, gana sudėtingos architektūros pastatus. Ant tokių stogų sudėtinga montuoti saulės elektrines. Tai gali būti kelių skirtingų šlaitinių stogų derintys. Juos ypač mėgsta architektai projektuojantys šiuolaikiško dizaino pastatus. Tai gana sudėtinga konstrukcija, susidedanti iš daugelio susikertančių plokštumų. Tokiuose stoguose daug kraigo, sąlajų, vėjalentinių, nuožulnių kraigų elementų. Tai gražu, bet kartu ir tokia formų įvairovė padidina ir naudojamų medžiagų komplekto kainą.

Piramidės formos stogas

Piramidės formos - daugiakampės formos, dažniausiai keturšlaitis stogas, kurio visi šlaitai yra trikampio formos sueinantys viename taške. Jame nėra frontonų ir horizantalių kraigų. Tai gana sudėtinga stogo konstrukcija, nes jos pagrindą sudaro atraminės-valminės gegnės, kurios ir neša pagrindinę apkrovą.

Susikertantys stogai

Susikertantys stogai - tai keli dvišlaičiai stogai susikertantys tarpusavyje. Dažnai tokia forma naudojama, kai norima suprojektuoti pastatą, kuris turėtų daugiau ne du frontonus. Stogai gali susikirsti tiek sudarydami L raidės formą, tiek X raidės.

Kupolo formos, skliautinis stogas

Kupolo formos, skliautinis - tai dažniausiai specialios paskirties pastatų (kultiniai, sporto ir pan.) stogų atmaina.

Stogo dangos pasirinkimas

Kiekviena stogo danga turi savo privalumų ir trūkumų, todėl prieš rinkdamiesi, svarbu atidžiai apsvarstyti savo poreikius, aplinkos sąlygas ir biudžetą.

Populiariausios stogo dangos:

1. Čerpinis stogas
2. Metalinis stogas
3. Šiferinis stogas
4. Bituminė stogo danga
5. Plieninė stogo danga

Renkantis stogo dangą svarbu atminti, kad kuo statesnis nuolydis, tuo stogo paviršius geriau matomas nuo žemės. Čia svarbu atsižvelgti į tokius aspektus kaip aplinkinių namų stogo dangos, vietovė ir klimatas, o galbūt pasitarti ir su dizaineriu ar architektu.

Tvirtas sienas turinčiam mūriniam namui tinka bet kokia stogo danga. Žinoma. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo mažesnis pasirinkimas: pavyzdžiui, plokščiajam stogui rekomenduojama tik prilydomoji danga. Nedaug dangų tinka ir tiems stogams, kurių nuolydis nėra didelis. Nerekomenduojama ant mažo nuolydžio stogų montuoti skardinio čerpinio profilio ar šiferio dangos. Jei šlaitinis stogas status, ant jo galima montuoti bet kokią dangą.

Šioje lentelėje nurodyti stogo šlaito pasvirimo laipsniai yra tik orientaciniai. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti skirtingų skaičių.

Kaip matote, jei stogą laikančioji konstrukcija nėra itin patvari, betoninės ir keraminės čerpės arba akmens skalūno plokštelės nebus geras sprendimas: 1 m2 tokio stogo sveria apie 50 kg (nepamirškite sniego ir vėjo), taigi 200 m2 stogas svers apie 10 tonų.

Veiksniai renkantis stogą

Renkantis tinkamą stogą savo namui ar pastatui, yra keletas svarbių veiksnių, kuriuos reikia apsvarstyti. Tai apima ne tik estetiką, bet ir funkcionalumą bei ilgalaikius išlaidų ir priežiūros aspektus.

• Klimato sąlygos: Stogo pasirinkimas turėtų atitikti vietos klimato sąlygas.
• Architektūrinis stiliaus suderinamumas: Stogo dizainas turi būti suderinamas su pastato bendru architektūriniu stiliumi.
• Ilgaamžiškumas: Svarbu pasirinkti stogo dangą, kuri yra ilgaamžė ir atlaikys laiko ir aplinkos poveikį be didelių remonto ar pakeitimo poreikių.
• Medžiagų kokybė ir priežiūra: Kiekviena stogo medžiaga turi skirtingus priežiūros reikalavimus.
• Energijos efektyvumas: Kai kurios stogo medžiagos gali padėti sumažinti energijos sąnaudas pastate.
• Įrengimo sąnaudos: Skirtingos stogo medžiagos ir dizainai gali skirtis savo įrengimo sąnaudomis.
• Gaisrinė sauga: Kai kurios stogo medžiagos gali būti labiau linkusios užsidegti nei kitos.
• Apsauga nuo vandens nutekėjimo: Stogo konstrukcija turi būti sukurta taip, kad būtų užtikrintas efektyvus vandens nutekėjimas.
• Aplinkosauginiai aspektai: Kai kurios stogo medžiagos yra draugiškesnės aplinkai nei kitos.

Šie veiksniai yra svarbūs, renkantis tinkamą stogą, kuris atitiktų ne tik estetinius, bet ir funkcinius bei ilgalaikius reikalavimus.

tags: #namo #stogo #konstrukcijos