Japoniškas sodas yra unikalus meno kūrinys, kuriame susijungia įspūdingi gamtos elementai, unikali filosofija ir estetinė harmonija. Tai ne tik gražus kraštovaizdis, tinkantis ramiems pasivaikščiojimams, bet ir prasminga erdvė, skirta meditacijai, vidinei ramybei ir susikaupimui.
Japoniškas sodas žiemą
Japoniškų Sodų Istorija
Japoniškų sodų istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Manoma, kad pirmieji sodai atsirado per Nara (710-794) ir Heian (794-1185) periodus. Ankstyvieji sodai buvo stipriai paveikti Kinijos kultūros ir daoizmo bei budizmo filosofijų. Senovės Japonijoje pirmieji sodai įsikūrė šalia šventyklų esančiose šventose giraitėse. Seniausiuose Japonijos soduose (III - V a.) svarbiais akcentais tapo natūralios ir dirbtinės uolos, įvairūs akmenys, upeliai, kriokliai.
Vėliau Japonijos dekoratyvinės sodininkystės meną daugiau ar mažiau įtakojo VI a. įsigalėjęs budizmas, daosizmas ir sintoizmas. Jų įtakoje Japonijoje atsirado taip vadinami sausieji sodai, kuriuose vyravo tam tikra tvarka išdėlioti akmenys ir smėlis. XVI a. Japonijos soduose dominavo natūralios ir dirbtinės uolos, akmenys, natūralių formų vandens telkiniai, kalnų upeliai, kriokliukai, smėlio ir akmenų fragmentai, akmeniniai tilteliai, paparčiai, samanos, įvairūs žemaūgiai medžiai ir krūmai.
Muromachi periodu (1336-1573) Zen budizmas turėjo didelę įtaką japoniškų sodų vystymuisi. Šiuo laikotarpiu atsirado sausoji sodų forma (karesansui), kur akmenys ir smėlis naudojami simbolizuoti kalnus ir vandenį. Japonijos dekoratyvinė sodininkystė gyvuoja ne vieną tūkstantmetį. Charakteringa japoniškų sodų ypatybė - natūralus peizažas su simbolikos elementais ir japonų meilė savo kuriamam sodui.
Jau XI a. antroje pusėje - XII a. XIII - XIV a. Japonijoje buvo labai populiarūs taip vadinami “samanų sodai”. Samanos šiuose soduose dominuoja visur - dengia žemę, akmenis, kelmus, medžių kamienus. Tokio sodo centre paprastai įrengiamas tvenkinys su nedidelėmis salelėmis. Soduose buvo mėgstamos įvairios skulptūros, keramikinės formos, kurių kiekviena turėjo savo filosofinę prasmę ir paaiškinimą.
Samanų sodas
Japoniškų sodų kūrimo menas ypač suklestėjo XVII a. Japonijoje iki šių dienų populiarus miniatiūrinių sodų kūrimas, panaudojant tam specialias keramikines vazas ir nykštukinius augalus (bonsus). Šis specifinis menas Japonijoje žinomas jau 700 metų. Seniausias pasaulyje komentaras apie sodų planavimą - Sakuteiki (traktatas apie sodų formavimą) -buvo parašytas Japonijoje, maždaug XI antroje pusėje. Autorius Tachibanano Toshitsuna, galingo didiko sūnus, paveldėjo susidomėjimą šia sritimi iš savo tėvo, kuris buvo puikus sodų formavimo specialistas. Savo knygoje autorius skleidžia patirtį, įgytą ne per vienerius metus, pašvęstus darbui sode.
Kai kurios šio traktato dalys kalba apie dizainą, o kurios skirtos tik techniniams dalykams, pvz., Sakuteiki autorius pasakoja apie saleles tvenkiniuose, kurios turėtų būti panašios į rūko gijas iškreiptais kraštais - kiekviena salelė turėtų būti asimetriška, turinti kontūrus. Vėliau Japonijoje pasirodė ir daugiau rašytinių kūrinių apie sodus. Juose buvo rekomenduojamos tokios sodų proporcijos: pastatai - 40 % bendro ploto, laisvos erdvės - 30 %, augalai - 30 %. Šio laikotarpio soduose beveik visai nebuvo gėlių. Iš sumedėjusių augalų čia buvo auginamos pušys, amžinai žaliuojantys augalai, vyšnios, slyvos, abrikosai, magnolijos, rododendrai, forzitijos, veigėlos, ginkmedžiai. Tvenkiniuose buvo mėgstami lotosai. Krūmai japoniškuose soduose neretai buvo karpomi, suteikiant jiems taisyklingą rutulišką ar kubo formą. Veją čia daug kur pakeičia samanos ir smėlis. Metams bėgant, sodų stiliai keitėsi, vienus svarbius akcentus pakeisdavo kiti.
Japoniško Sodo Simbolika
Kiekvienam japonui labai svarbus japoniškasis sodas, kuris atstovauja gamtą. Šių sodų tikslas yra įvesti gamtą beveik naturaliu būdu, tik meniško prisilietimo jausmu. Japoniškieji sodai turi savo senovinę istoriją, kurią įtakojo sintoizmo, budizmo ir daosizmo religijos. Šios filosofijos naudojamos kuriant japoniškuosius sodus tam, kad šie įgautų dvasinį pojūtį. Budistų įtakos dėka sodai tapo ramia vieta, kur žmonės gali sau leisti medituoti ar tiesiog sugrįžti į praeitį ir pamastyti.
Japoniškas sodas yra sudėtinga sistema, kurioje kiekvienas elementas turi savo simboliką ir funkciją. Japoniškuose soduose vyraujantys elementai - vanduo, sodo augalai, akmenys, kriokliai, medžiai ir tiltai - sukuria šį simbolizmą. Visi šie elementai yra susiję tarpusavyje ir su juos supančia aplinka.
Akmenys ir uolos. Jie simbolizuoja kalnus, salas ir tvirtumą. Aknenys yra japoniškojo sodo kaulai. Jei jie bus išdėstyti teisingai, likusi sodo dalis tarsi išsidėstys pati. Akmenys simbolizuoja pastovumą ir nekintamumą. Sakuteiki išskyrė šimtus akmenų grupių ir kiekviena jų turėjo savo reikšmę. Šios taisyklės išliko ir iki šių dienų. Didelę reikšmę čia turi dideli ir maži akmenys. Jie išdėstomi pavieniui ir grupėmis ir neretai turi filosofinę prasmę. Akmenimis gali būti akcentuojamos ir atskiros japoninių sodų vietos - salelės, takelių posūkiai, kalvelės. Pagrindinių akmenų išdėstyme vyrauja triada, bet taip pat galimi dviejų (vyriškasis ir moteriškasis), penkių ir septynių akmenų variantai. Reikėtų vengti trijų Blogų Akmenų, Ligos, Mirties ir Skurdo Akmenų.
Vanduo. Šis simbolizuoja gyvybę, pokyčius ir nuolatinį judėjimą. Vanduo yra esminė kiekvieno sodo dalis. Kai kurie akmenys taip pat simbolizuoja tekantį vandenį, kurio reginys ir garsas pažymi laiko tėkmę.
Smėlis ir žvyras. Dažnai naudojami sausuosiuose soduose, kur smėlis ir žvyras simbolizuoja vandenį ar debesis.
Augalai. Bonsai medžiai, bambukai, sakurų, klevų ir pušų medžiai yra dažniausiai japoniškuose soduose matomi augalai. Nepaisant to, kad augalai vaidina tik antraeilį vaidmenį šalia akmenų, jie labai rūpi sodo kūrėjams. Augalai padeda išdėstyti kiekvieno metų laiko perėjimą. Praeityje augalai buvo naudojami išreikšti poetinę konotaciją ar ištaisyti geometrinį neatitikimą. Kai kurios augalų rūšys tinka labiau, kai kurios - mažiau.
Tilteliai ir takai. Tiltas per tvenkinį simbolizuoja žmogaus gyvenimo kelią iš vieno pasaulio į kitą.
Žibintai ir dekoracijos. Egzistuoja daug elementų, kurie tarsi kuria sodą. Kiekvienas iš jų turi savo reikšmę sodui - yra atnešti į tą vietą dėl skirtingų priežasčių. Tai - akmeninis žibintas. Skirtinguose soduose jų yra daugybė ir visi jie yra unikalūs. Seniau jie sode buvo šviesos šaltiniu, dabar daugiau turi dekoratyvinę reikšmę.
Akmeninis žibintas japoniškame sode
Tai - liūtas. Jie yra statomi įėjime į sodą tam, kad apsaugotų nuo neprašytų svečių. Kiekviename sodo įėjime paprastai stovi du liūtai - patelė ir patinas. Liūto letenos padėtos ant rutulio - tai yra galios ženklas. Šis dirbtinis vandens baseinas žinomas kaip elnių gainiotojas. Ten yra tuščia bambukinė lazdelė, kuri, prisipildžius vandens, atsitrenkia į baseiną skleisdama garsą. Šios žuvelės vadinamos koi. Jos gyvena Japonijos sodų tvenkiniuose, bet turi tik dekoratyvinę reikšmę.
Japoniškiems sodams nebūdingas spalvingumas. Iš gėlių čia auginami bijūnai, vilkdalgiai, chrizantemos. Dauguma sodų yra nedideli ir idealiai priderinti prie gyvenamo namo ir jo aplinkos. Vienas iš pagrindinių japoniškų sodų principų - sodas turi patraukliai atrodyti tiek esant jo viduje, tiek stebint jį iš gyvenamo namo, nepriklausomai nuo metų ir paros laiko. Pagrindinis japoniškų sodų tikslas - sukurti šeimininkams ir lankytojams.
Filosofinė Prasmė
Vyrauja dvi klaidingi supratimai apie Japonijos sodus. Dažnai sakoma, kad šie sodai turi griežtas taisykles pagal išdėstymą ir turinį. Bet tai nėra tiesa. Architektas aklai neseka taisyklių - atvirkščiai, jam suteikiama laisvė išreikšti savo kūribingumą japoniškojo sodo kūrime. Antrasis klaidingas supratimas kalba apie tai, kad japoniškieji sodai yra miniatiūriniai, bet tai taip pat nėra tiesa.
Viskas, kas yra kuriama, gali būti natūralaus dydžio, bet kartais maži medeliai suteikia klaidingą vaizdo iliuziją - japoniškieji sodai tarsi sumažėja. Japonijoje yra tiek daug dekoratyvinės sodininkystės kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Sodų formavimas Japonijoje turi 1,3000 metų istoriją, taigi, natūralu, kad jie yra tokių skirtingų stilių. Šiuose soduose galima įžvelgti japonų meilę sodininkystei, egzistuojančią tūkstančius metų.
Yra „sausųjų peizažų“ arba zen sodų kategorija, kurioje nenaudojamas vanduo. Vietoj to, smėlis ar smulkūs akmenukai atlieka vandens vaidmenį, jų paviršiuje sukuriama banguota tekstūra, imituojanti vandens judėjimą.
Japoniški Sodai Lietuvoje
Nors Japonija yra toli nuo Lietuvos, japoniškų sodų tradicija rado savo vietą ir mūsų šalyje. Japoniški sodai Lietuvoje yra unikali galimybė pasinerti į Rytų kultūros pasaulį, patirti harmoniją tarp žmogaus ir gamtos bei atrasti vidinę ramybę. Apsilankymas japoniškame sode gali tapti nepamirštama patirtimi, praturtinančia jūsų žinias, emocijas ir sielą.
Japoniškas sodas Vilniuje
Japoniškas sodas Mažučiuose, Kretingos rajone, yra didžiausias tokio tipo sodas Europoje, užimantis net 16 hektarų plotą. Šio unikalaus sodo kūrėjai yra meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir lietuvis gydytojas Šarūnas Kasmauskas. Rokas Valčius, mokęsis Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės, 2004 metais pakvietė meistrą H. Watanabe prisijungti prie projekto. Sodas buvo pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną visiškai tuščioje vietoje. Šis sodas pastatytas visiškai nuo nulio.
Sodas yra ne tik grožio oazė, bet ir kultūrinių mainų vieta. Jis skirtas skatinti bendravimą tarp Lietuvos ir Japonijos kultūrų, atskleisti japonų filosofiją ir tradicijas.
Vilniaus universiteto botanikos sode, Kairėnuose, yra įkurtas japoniškas sodas, sukurtas pagal Edo periodo (1615-1867) pasivaikščiojimų sodo stilių. Sodas suprojektuotas taip, kad lankytojai galėtų vaikščioti vingiuotais takais, atrandant įvairias sodo dalis.
„Tyrosios širdies” japoniškas sodas, dar žinomas kaip Sei Shin En, yra įsikūręs T. Kosciuškos gatvėje Vilniuje. Sodo idėjos autorė yra dailininkė Dalia Dokšaitė, kuri domisi Tolimųjų Rytų kultūra ir tapo japoniška sumijė technika.
Pagrindiniai Japoniško Sodo Elementai
Pagrindiniai japoniško sodo elementai:
- Akmenys (simbolizuoja pastovumą ir nekintamumą).
- Vanduo (simbolizuoja gyvybę ir pokyčius).
- Augalai (padeda išdėstyti metų laikų perėjimą).
- Tilteliai ir takai (simbolizuoja kelionę).
- Žibintai ir dekoracijos (suteikia dekoratyvinę reikšmę).
Japoniško Sodo Stiliai
Skirtingi japoniško sodo stiliai:
- Kalnuoto peizažo sodai (interpretuoja natūralų kalnuotą peizažą).
- Lygumų sodai (visiškai plokščio reljefo).
- Sausieji sodai (dar vadinami dzen sodais, skirti meditacijai).
- Arbatos sodai (skirti arbatos gėrimo ritualui).
Japoniški sodai yra ne tik estetiškai gražūs parkeliai. Tai kur kas gilesnes tradicijas ir simboliką savyje talpinančios oazės. Apsilankymas japoniškame sode yra puiki proga susipažinti su Japonijos kultūra, filosofija ir meno tradicijomis. Japoniški sodai yra sukurti taip, kad kiekvienas elementas harmoningai derėtų su kitais. Šie sodai yra puiki vieta pabėgti nuo kasdienio streso, pasinerti į ramybės ir harmonijos atmosferą.
tags: #namo #japoniskas #akmenu #sodas