Daug žmonių turi problemų dėl netvarkos. Namų kampuose sumestos pasenusios spaudos ir makulatūros krūvos, vaikų žaislai užimantys daugiau erdvės negu norėtųsi, pusiau pabaigti projektai dulkantys ant rašomojo stalo.
Tačiau yra ir tokių žmonių, kurių namuose yra ekstremalus netvarkos lygis, visur mėtosi kalnai nereikalingų daiktų. Kas dedasi šių žmonių galvose? Daiktų kaupimas pasireiškia tuo, kad žmogui yra nepaprastai sunku išmesti bet kokius, sugedusius, neatliekančios pagrindinės savo funkcijos, nebenaudojamos ir nebereikalingus daiktus, nepriklausomai nuo to, ar jie turi, kokią nors didesnę vertę, ar ne.
Daiktų Kaupimo Priežastys ir Psichologiniai Aspektai
Pasak pašnekovo, priežastys, kodėl žmonės yra linkę kaupti įvairius daiktus, nors jų nenaudoja metų metus yra įvairios. Vis tik dažniausiai tokios elgsenos yra išmokstama dar vaikystėje , matant tėvų ar senelių elgesį.
„Anksčiau iš tiesų daug ko trūkdavo, negalėdavai panorėjęs tiesiog įsigyti. Karo, sumaiščių metu kaupimas taip pat turėjo didelę prasmę. Dabar situacija visai kita, bet išmoktas elgesys daro savo. O kai tai eina kartu su žmogaus problemomis, kai jis jaučia dėl kokių nors priežasčių nesaugumą, nerimą, stresą, tai kaupimą jis pasąmoningai suvokia kaip tam tikrą saugumo, kontrolės siekį“, - pasakojo psichologas.
Tačiau, pasak specialisto, tai yra apgaulingas jausmas ir jis ne tik neišsprendžia žmogaus problemų, bet ir gali jas dar labiau pagilinti. „Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų.
Laiku nesusigriebus ir prisidėjus kitokioms aplinkybėms ar veiksniams, kaupimo manija gali išsivystyti ir į sunkų psichinį sutrikimą, pasireiškiančių nevaldomu šiukšlių tempimu į savo butą ar paverčiant jį nekontroliuojamu naminių gyvūnų veislynu. Apie tokius atvejus neretai perskaitome žiniasklaidoje.
Todėl kartas nuo karto reikia priimti ryžtingus sprendimus ir atsikratyti tuo, kas trukdo jums laisvai kvėpuoti. Apsivalydami, atlaisvindami savo gyvenamąją erdvę nuo besiveliančių smulkmenų ir į aplinką įaugusių nereikalingų senienų, mes kartu apvalome ir savo protą, sąmonę. Mintys tampa skaidresnės, ateitis šviesesnė, lengviau priimame naujas galimybes, jaučiame daugiau harmonijos, mokomės disciplinos ir sistemingumo“, - privalumus vardijo pašnekovas.
Kaip Atpažinti Kaupiką ir Kada Kreiptis Pagalbos
Kompulsinį kaupimo sutrikimą turintys žmonės gali būti ir tvarkingos išvaizdos, tačiau sunkesniais ligos atvejais galime stebėti netvarkingą išvaizdą, neplautus plaukus, purvinus rūbus. Kai kuriais atvejais kaupimas yra dažnai susijęs su savęs nepriežiūra.
Naujausios išvados rodo, kad kaupimas gali būti trijų tipų: grynas kaupimas, kaupimas su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu ir kaupimo manija, pasireiškianti sergant obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Paprastai kaupėjai renka viską, kas jiems atrodo vertinga. Vertinga jiems gali būti seni drabužiai, laikraščiai, maisto pakuotės, užrašai, popieriniai ir plastikiniai maišeliai, kartoninės dėžutės, nuotraukos, namų apyvokos reikmenys, maistas ir drabužiai šiukšlės ar kitos atliekos.
Pagalbos reiktų kreiptis tuomet, kai daiktų kaupimas kelia pavojų sveikatai, bet ir sukelia sunkumus socialinėse, profesinėse ar kitose svarbiose veiklos srityse: įskaitant saugios aplinkos sau ir kitiems palaikymą, gyvenamosios vietos praradimą, socialinę izoliaciją, nesutarimus su šeimos nariais ir aplinkiniais, finansinius sunkumus. Impulsyvus potraukis kaupti daiktus gali sukelti padidėjusią riziką užkliūti už daiktų, susižaloti įstringant tarp jų ar jiems krentant, padidėja tikimybė atsirasti gaisrui.
Taip pat dėl daiktų kaupimo gali būti nerandama laisvos vietos miegoti ar sėdėti savo namuose bei padaro erdvę nenaudojamą pagal paskirtį.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus turi kaupimo sutrikimo simptomų, kuo greičiau pasitarkite su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Vienas geriausių būdų padėti kaupėjams yra lėtai ugdyti pasitikėjimą ir organizavimo įgūdžius, kartu padėti tvarkytis. Taip pat gali padėti kantrybė, nesmerkiantis elgesys ir aiškus parodymas kaupėjui, kad jie gali kontroliuoti, kas nutinka jų pačių daiktams.
Ką Nedaryti Padedant Kaupikui?
Paprastai priešinamasi artimųjų, socialinių darbuotojų ar psichikos sveikatos specialistų pagalbai susitvarkyti, slapstomasi, meluojama, neįsileidžiama į namus ir pan. Pastebėta, kad prievartinė pagalba nėra veiksminga. Asmuo patiria didžiulį stresą valymo proceso metu ir po jo, kai jam arba jai atimama visa kontrolė.
Problema, kai ji bus „išspręsta“, vėl prasidės, nes kaupiančiojo mintys ir elgesys nepasikeitė priverstinio valymo metu. Vienintelis pasikeitimas yra tas, kad asmuo patyrė stiprų emocinį sužalojimą ir greičiausiai yra emociškai blogesnėje vietoje. Net jei namai prievarta sutvarkomi, kaupėjas vėl skuba juos užpildyti, taip mažindamas didžiulį stresą bei nerimą.
Kompulsinio Kaupimo Gydymas
Kompulsinio kaupimo sutrikimas gydomas psichoterapija, gyvenimo būdo pakeitimu bei medikamentais. Pastebima, kad gydymas antidepresantais gali palengvinti simptomus, tačiau pagrindinis kaupimo sutrikimo gydymas yra individuali psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija visų pirma laikoma aukso standartu gydant šį sutrikimą, kuomet daugiausia dėmesio skiriama klaidingo ir neracionalaus mąstymo keitimui, susijusio su daiktų kaupimu, organizavimu ir šalinimu. Taip pat taikomas ir motyvacinis interviu, kuris padeda asmenims suderinti savo elgesį su savo tikslais, taip padidindamas motyvaciją atlikti reikiamus pokyčius.
Gydyti kaupimo sutrikimus nėra lengva, net kai žmogus yra pasirengęs ieškoti pagalbos, tačiau tai galima įveikti.
Alternatyvus Požiūris: Atsikratyti Nereikalingų Daiktų ir Gyventi Minimalistiškai
Kai gyvenimas perpildytas nereikalingų daiktų, pritrūksta erdvės naujoms patirtims. Pastebėjote, kad vienas daiktas pritraukia dešimtis kitų daiktų? Jei apskaičiuotume, kiek laiko, pinigų ir energijos visa tai iš mūsų atima, atrodytų, kad daiktai kontroliuoja mus, o ne mes juos. Dėl daiktų žmonės patiria daug bemiegių naktų, įklimpsta į skolas ir darbuojasi iki devinto prakaito. Dėl daiktų patiriame daug streso.
Minimalizmo ekspertė F. Jay knygoje „Laimė turėti mažiau“ (angl. „The Joy of Less“) teigia, kad daiktai tampa inkarais, pririšančiais žmogų prie jų ir trukdančiais santykiams, asmenybės augimui, sėkmingai karjerai ir net laisvalaikiui.
Minimalistai - žmonės, kurie sąmoningai renkasi turėti mažiau materialaus turto, mažiau visko vartoti. Tai tarsi atsakas į perdėtą vartotojiškumą ir netvarkingą aplinką. Jiems negalima priskirti skurde ir nepritekliuje gyvenančių asmenų, kurie patys to nesirinko. Sąmoningai minimalistinį gyvenimo būdą pasirenkantys žmonės patiria daugiau laimės, didesnį pasitenkinimą gyvenimu, jaučia prasmę ir kuria stipresnius asmeninius santykius.
Apibendrinę jų išsakytas mintis, mokslininkai atskleidė penkis svarbiausius minimalistinės gyvensenos privalumus: vidinė laisvė, mažiau streso ir nerimo, daugiau psichinės energijos, dėmesingų, skaidrių minčių ir teigiamų emocijų, t. y. džiaugsmo, ramybės.
Jei galvoje netelpa, kaip galima gyventi su mažai daiktų, pagalvokite apie kelionę. Keliautumėte su vienu lagaminu? O gal tik su kuprine? Ar temptumėte paskui save 2-3 asmeninius lagaminus? Kada jaustumėte didžiausią laisvę?
Reikalų čia tikrai bus. Ypač tuomet, kai nejučia vėl kažką į juos tempsite. „Turite galvoti apie savo namus kaip apie šventovę, ne kaip apie saugyklą“, - sako F. Jay.
Tačiau minimalistinę gyvenseną propaguojantys žmonės susitelkia ne tik į mažą daiktų kiekį, kad turėtų daugiau laisvos erdvės. Jie pertvarko ir savo dienotvarkę, kad turėtų daugiau laiko. Daugiau laiko ne nesibaigiantiems įsipareigojimams ar darbams, o tiesiog gyventi ir BŪTI.
Turėtume suprasti - neįmanoma nuveikti visko, suspėti ir būti visur. Kai persistengiame, labai greitai ateina riba, kai privalome kažkam ištarti „ne“ ir atsikratyti viso mus supančio „šlamšto“ savo dienotvarkėje.
Dažnai taip pasineriame į dienos rutiną, kad atliekame vieną veiklą po kitos net nesusimąstydami. Kartais verta sustoti ir paklausti savęs, darome tai, ką darome. Atsakymai gali nustebinti ir priversti pergalvoti arba iš naujo nusistatyti savo prioritetus, patikėti kažkurias užduotis kitiems ir, svarbiausia, nesiekti tobulumo.
Minimalistinė mąstysena gali padėti nusimesti sunkią naštą nuo savo pečių. Mažiau daiktų, mažiau veiksmų, mažiau lūkesčių - daugiau nevaržomos laisvės ir ramybės. Nusikratę bet kokį perteklių, atrasite savo tikrąjį „aš“.
Laikykitės taisyklės: vienas daiktas į namus, vienas - iš namų. Atsakingai planuokite pirkinius. Patikrinkite, ką jau turite namuose. Namų paviršius laikykite kiek įmanoma tuštesnius ir švaresnius. Naudokite 1 minutės taisyklę: jei darbas, kurį atidėliojate, užtruks ne daugiau nei vieną minutę, imkite ir padarykite jį tuojau pat. Venkite ir sumažinkite kiekį daiktų, kuriems reikia ypatingo jūsų dėmesio ir priežiūros. Išmokite džiaugtis jais jų neturėdami.
Jūsų turtui taip pat galioja Pareto principas arba 20/80 taisyklė: dvidešimt procentų savo daiktų naudojate aštuoniasdešimt procentų laiko. Ar tai reiškia, kad galite išgyventi vos su penktadaliu savo daiktų? Ugdykitės dėkingumą ir susitelkite į tai, ką turite, o ne į tai, ko neturite. Kai tik atrodys, kad dar kažko per mažai, imkite ir sudarykite visų savo turimų daiktų sąrašą.
Kaip Atsikratyti Nereikalingų Daiktų: Praktiniai Patarimai
Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ veikiančio Bagažinių turgaus atstovas Jonas Plenta sako, kad čia žmonės daugiausia ir atvyksta vedini būtent tokių tikslų.
„Pas mus žmonės atvažiuoja savo automobiliais, atveria bagažines ir parduoda savo nebenaudojamus daiktus dažniausiai už simbolinę kainą, nes svarbu pats procesas. Pirma, nebenaudojamas daiktas neužima vietos nei jūsų namuose, nei jūsų galvoje, nes nebereikia daugiau svarstyti „o gal dar prireiks“. Antra, parduodami jūs gaunate tam tikrą sumą pinigų, kurią galite panaudoti tam, ko šiuo metu jums tikrai reikia. Trečia, jei daiktą kažkas perka, vadinasi jis kažkam dar reikalingas ir vietoj to, kad gulėtų pas jus nenaudojamas“, - vardijo J. Plenta.
Jei žmonės patys nenori stovėti turguje ir pardavinėti, jie neretai perduoda ar parduoda už simbolinę kainą savo daiktus tiems, kurie patys čia prekiauja.
Beje, psichologas R. Petruškevičius sako, kad dalyvavimas nereikalingo daikto pardavimo ar atidavimo procese jo savininkui taip pat yra naudingas.
„Tokiu būdu jūs ne tik atsikratote tam tikra našta, bet ir matote, kad suteikiate kažkam džiaugsmo, padarote gerą darbą atiduodami ar parduodami už nedidelę kainą. Jums tai taip pat kelią teigiamas emocijas. Jei vykstate į turgų ir ten parduodate, matau čia dar vieną pliusą - jūs bendraujate su žmonėmis, stiprinate savo socializaciją. Tai ypač svarbu tada, jei jaučiate, kad „šiukšlės“ užvaldo ne tik jūsų namus, bet ir mintis. Jei pastebite, kad įsisukate į mano jau minėtą uždarumo ir gyvenimo praeitimi ratą.
O jei matote, kad pats su tuo nesusitvarkysite, kreipkitės pagalbos į specialistus“, - sakė R. Petruškevičius.
Ko išmokau atsikratydama 99 % savo daiktų | Eagranie Yuh | TEDxHobart
tags: #namie #gyvenantis #slepia #daiktus