Lietuvos teritorija turi gilią ir turtingą istoriją, siekiančią tūkstantmečius. Moksliniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad pirmieji gyventojai Lietuvos dabartinėje teritorijoje pasirodė ištirpus ledynams. Marijos Gimbutienės teigimu, Lietuvoje žmonės gyveno dar aštuonioliktame tūkstantmetyje prieš Kristų (archeologiniais duomenimis, devintame-dešimtame tūkstantmetyje prieš Kristų). Pirmieji žmonės daugiausia buvo elnių medžiotojai.
Apie 2500 m. pr. Kr. iš Azijos ir Europos stepių atėjo indoeuropiečių gentys, kurios maišėsi su vietiniais gyventojais ir formavosi baltų (prabaltų) gentys (galutinai susiformavo apie antrą tūkstantmetį prieš Kristų). Šios gentys užėmė teritoriją nuo Dauguvos upės baseino iki Dniepro baseino vidurupio ir aukštupio, nuo Vyslos iki Volgos aukštupio ir Okos (apėmė ir dabartinę Maskvos miesto teritoriją).
Atskiros baltų gentys iš bendro jų kamieno pirmiausia atsirado vakarų baltų teritorijoje. 5-6 a. jau buvo susidariusios pagrindinės baltų gentys: vakarų baltai (prūsai, jotvingiai) ir rytų baltai (latgaliai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, žemaičiai, aukštaičiai ir lietuvių gentis). Lietuvių tautybė pradėjo formuotis pirmo tūkstantmečio antroje pusėje. Manoma, jos pagrindą sudarė lietuvių gentis, gyvenusi į rytus nuo Nemuno vidurupio ir Šventosios iki Merkio, Gaujos aukštupių, Smurgainių ir Svierių (Svyrių) ežero.
Įžymūs Žmonės ir Jų Gyvenamosios Vietos
Lietuva didžiuojasi daugybe įžymių žmonių, palikusių ryškų pėdsaką šalies istorijoje ir kultūroje. Štai keletas pavyzdžių:
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) - lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas. Jis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje. Muzikos mokėsi M. Oginskio orkestro mokykloje Plungėje (1889-1992). Studijavo Varšuvos (Lenkija) muzikos institute (1894-1899), Leipcigo konservatorijoje (1901-1902), Varšuvos dailės mokykloje (1904-1906). Vilniuje įsijungė į kultūrinę veiklą, prisidėjo prie pirmosios lietuvių dailės parodos organizavimo (1907), joje eksponavo savo kūrinius, buvo vienas Lietuvių dailės draugijos (1907) įkūrėjų, vadovų. 1908-1909 m. gyveno Peterburge (Rusija). 1909 m. vedė rašytoją Sofiją Kymantaitę. 1910-1911 m. gydėsi Druskininkuose, Pustelnike (Lenkija). Mirė 1911 m. 1908-1909 m. vasaromis vasarojo Palangoje, lankėsi pas sužadėtinę Sofiją.
1969 m. prie namo Palangoje, L. Vaineikio g. 17, pritvirtinta paminklinė lenta, kurioje rašoma: „Šiame name 1898-1899 m. gyveno ir vėliau vasarodavo rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. 1908-1909 m. lankėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis”. Paminklinį bareljefą iškalė S. ir M. K. Čiurlionių anūkė skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė (1886-1958) - lietuvių rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. Gimė 1886 m. kovo 13 d. Joniškyje. S. Kymantaitė 1898-1899 m. gyveno Palangoje pas S. ir A. Bugailas, vėliau pas juos vasarodavo. Čia 1908-1909 m. lankėsi ir jos sužadėtinis M. K. Rašytoja mokytojavo Kaune, Voroneže. Vytauto Didžiojo universitete dėstė lietuvių kalbą ir jos dėstymo metodiką (1925-1938). 1930-1934 m. buvo vyriausioji Lietuvos skaučių vadė, redagavo žurnalą „Gimtoji kalba” (1933-1934). S. Čiurlionienė-Kymantaitė mirė 1958 m. gruodžio 1 d.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas
Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859-1917) esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs Veisiejuose nuo 1885 m. Jis gimė Balstogėje, Lietuvos žydų kilmės (litvakų), užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis gimnazijoje stropiai mokėsi svetimų kalbų, išmoko net 12 užsienio kalbų. Baigdamas gimnaziją jis sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L.L.Zamenhofo pasirinkimui - sudegino kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas savo sesers vyrą į Veisiejus. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį.
L.L. Zamenhofas Veisiejuose įsikūrė išnuomotame namelyje ant Ančios ežero kranto. Deja, namelis iki mūsų dienų neišliko… 1924 metais Veisiejų miestelį sunaikino gaisras. Tuomet sudegė 70 statinių. Tarp jų vaistinė, paštas, medinė sinagoga, žydų mokykla. Beje, iš to laiko ir yra vienintelė žinoma jo gyvento namo nuotrauka. 1989 metais, papūtus atgimimo vėjams, L.L. Zamenhofo 130-ies metinių išvakarėse Kranto gatvelė Veisiejuose buvo pavadinta Zamenhofo vardu. Namo, kuriame jis gyveno, vietą miesto taryba pažymėjo dviem rožinio atspalvio atminimo akmenimis (architektas V. Margėlka). Juose buvo iškaltos to paties turinio tekstas lietuvių ir esperanto kalbomis (deja, su keliomis klaidomis): „Šioje vietoje buvo namas, kuriame 1886-1887 metais gyveno ir dirbo esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas“.
Klaidos istorija tokia. Praėjus trims dešimtims metų nuo L. Zamenhofo buvimo Veisiejuose, 1922 metų pavasarį, pirmojo Lietuvos esperantininko Adomo Jakšto - Aleksandro Dambrausko (esperantininkams prelato Aleksandro Dombrovski) paakintas, tuomet dar trečios klasės vakarinės gimnazijos mokinys, o vėliau - garsus keliautojas Antanas Poška aplankė Veisiejų miestelį. Čia jis apklausė kelis senolius, kurie dar atsiminė rusvabarzdį Zamenhofą. Užrašė, kad Zamenhofas savo pacientus pakalbindavo ir šiek tiek lietuviškai. Atvykęs į Veisiejus, A. Poška Fanės Zamenhofaitės neužtiko. O juk ji būtų galėjusi daugiausia papasakoti apie savo brolio buvimą Veisiejuose! Ji pati 1924 metais dar buvo gyva, tačiau tuomet ir vėliau ji gyveno jau nebe Veisiejuose. Peržiūrėjęs Veisiejuose mirusių žydų rabinato knygas (1924-1939 11), jos mirties įrašo ten neužtikau. Pagal A. Pošką, Zamenhofas čia praleidęs kelis iki savo vestuvių likusius mėnesius, iš čia buvo nuvykęs į Kauną. Tokias jaunojo gimnazisto parvežtas žinias, A. Dambrauskas paskelbė straipsnyje „D-ras Liudas-Lozorius Zamenhofas“ (Aleksandras Dambrauskas-Jakštas. Užgesę žiburiai, Kaunas, 1930). Jis pažymėjo, kad žinias apie L. Zamenhofą suteikė Abramas Auseris-Mileris (Abrom Ausser-Miller), namo, kuriame jis gyvenęs, savininkas, o patvirtino rabinas Merdechelis Leizeris Smolskis.
Karkų Namas Panevėžyje
Panevėžyje, Smetonos gatvėje, stovi namas, turintis savitą istoriją. Namą pasistatydino iš garsios Panevėžio bajorų šeimos kilęs notaras Algirdas Moigis, 1944 m. su šeima - žmona Vera ir sūnumi Vilimu - pasitraukęs į Vakarus. Antrosios sovietinės okupacijos metais Veros Moigienės vardu registruotas namas nacionalizuotas. Jame 1958-1984 m. gyveno muzikas Mykolas Karka, 1980-1991 m. - Panevėžio dramos teatro aktoriai Gediminas Karka ir 1980-2014 m. Namo fasade 1992 m. atidengta atminimo lenta M. ir G.
Šaltiniai:
- Kultūros vertybių registras. Panevėžys, 2004. P. 7-8.
- Aleksandravičius, Algimantas. [Karkų namas, Panevėžys, 2014 - nuotrauka] // Aukštaitėj − aukšts dongs ė čysts vondva. Vilnius, 2014. P. 338-339.
- Čižienė, Ermina. Gatvė pirmojo Lietuvos prezidento garbei : žingsniai per lietų, per amžius, per užmarštį… Iliustr. // Senvagė. 2017, nr. 2, p. 71-73.
- Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f.14, ap.1, b.7, l.208 a. p.
Archyviniai Duomenys ir Informacijos Šaltiniai
Norint atsekti asmenų gyvenamąsias vietas ir laikotarpius, svarbu žinoti, kokie archyviniai duomenys gali būti prieinami. Iki 1710 m. sutinkamos beveik tik lietuviškos pavardės. Panašiai su pavardžių rašymu.
Šaltiniai, kuriuose galima rasti informacijos:
- Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas
- Всероссийское генеалогическое древо
- Vardų žodynas