Lenkijos ir Lietuvos demografinė bei ekonominė apžvalga pagal statistikos duomenis

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lenkijos demografinė ir ekonominė padėtis, remiantis Lenkijos statistikos departamento duomenimis, lyginant su Lietuvos rodikliais.

Geografinis ir demografinis kontekstas

Lenkijos ir Lietuvos demografinė situacija skiriasi iš esmės. Lenkijos plotas - 312,7 tūkst. kv. km, Lietuvos - 65,3 kv. km. Taigi Lenkija yra didesnė už Lietuvą beveik penkis kartus. Tačiau šalių gyventojų skaičiaus dydžiai skiriasi gerokai daugiau: Lenkijoje pernai gyveno 38,136 mln., Lietuvoje - 3,35 mln. gyventojų, vadinasi, kaimynai gyventojų skaičiumi mus lenkia daugiau nei 11 kartų, ankstesnis mums įprastas skaičius „10“ jau viršytas ir jis tik didėja.

Pažymėtina, kad Lenkijos sostinė Varšuva turi 1,708 mln. gyventojų, Lietuvos sostinė Vilnius - 546,7 tūkstančio. Ankstesnis mūsų manymas apie vieno milijono Varšuvą jau paseno. Lenkijoje yra dar keli miestai, didesni už Vilnių: Krokuva - 754,6 tūkst., Lodzė - 747,2, Vroclavas - 652,2 Poznanė - 557,3.

Lenkijoje 2008-aisiais, palyginti su 2007-aisiais, gyventojų 20 tūkst. padaugėjo, Lietuvoje, galima būtų liūdnai pridėti „kaip visada“, 16 tūkst. sumažėjo. Toks mūsų tautos skaičiaus nuolatinis nuopuolis galėtų būti paaiškinamas tokia statistika: Lenkijoje 1000-čiui gyventojų pernai teko 10,9 gimusiojo ir 10,0 mirusiojo. Lietuvoje - 10,5 gimusiojo ir 13,1 mirusiojo.

Lietuvoje, nors gimusiųjų pernai šiek tiek padaugėjo (2006 m. buvo 9,2; 2007 m. - 9,6), mirusiųjų skaičius liko toks pat grėsmingas (2006 m. - 13,2; 2007 m. - 13,5) - trečdaliu didesnis nei Lenkijoje. Visa Lietuvos demografija neišsiveržia iš grėsmingos tautos nykimo zonos.

Prie mūsų neigiamos demografinės statistikos prisideda ir kūdikių mirtingumas Lietuvoje 1000-čiui gyvų gimusiųjų, šis rodiklis pernai siekė 5,9; o Lenkijoje - 5,6.

Vidutinė Lenkijos vyrų gyvenimo trukmė yra 71,3; lietuvių vyrų - vos 66,3. Panašus skirtumas ir tarp moterų: Lenkijoje jų tikėtinas gyvenimas siekia 80,0 metų, Lietuvoje, deja, tik 77,5.

Galėtume pagalvoti, kad tokie geresni demografiniai rodikliai yra dėl geresnės sveikatos priežiūros lenkų žemėje. Gal ten yra daugiau gydytojų ir ligoninių? Nieko panašaus.

Lenkijoje 10 tūkst. gyventojų tenka 20 gydytojų, 3 odontologai, 52 ligoninės lovos; Lietuvoje - 40 gydytojų, 7 odontologai, 81 ligoninių lova. Šis dvigubas pirmavimas būtų džiugus, jei nebūtų kartu ir liūdnas. Turėdama dvigubai daugiau medikų ir ligoninių Lietuva, palyginti su Lenkija, akivaizdžiai pralaimi kovą dėl žmogaus gyvybės, gyvenimo trukmės.

Tiesa, natūralios kaitos (gyventojų skaičiaus pakitimų, susijusių su gimimu ir mirimu) tendencija Lietuvoje teikia tam tikro pragiedrulio: 2006-aisiais šis rodiklis 1000-čiui gyventojų buvo -4; 2007-aisiais -3,9; o 2008-aisiais - jau tik -2,6. Tačiau Lenkijoje jis pastaraisiais metais buvo tik pliusinis: 2008-aisiais rodiklis +0,9.

Kai kuriuos galėtų nudžiuginti santuokų skaičius: Lietuvoje 1000-čiui gyventojų jų užregistruota 7,2, Lenkijoje - „tik“ 6,8. Tačiau tuo pat metu Lietuvai tenka 3,1 (2007 m. - 3,4) ištuokos, tuo tarpu Lenkijoje - dvigubai mažiau, 1,7.

Dar vienas komponentas, lemiantis demografinę padėtį, yra emigracija ir imigracija. Pernai į Lenkiją imigravo 15,3 tūkst., emigravo 30,1 tūkst., saldo: -14,8 tūkst. žmonių. Kokia padėtis Lietuvoje? Į mūsų tėvynę atvyko 9,3 tūkst., išvyko 17,0 tūkst., saldo: -7,7 tūkst. Visi skaičiai maždaug du kartus mažesni nei Lenkijoje. Tačiau atsiminus, kad Lenkijoje gyvena 11 kartų daugiau gyventojų, lietuvių emigracija 27 kartus didesnė nei lenkų.

Ar kas nors iš mūsų valdžios susimąstė dėl tokių nelinksmų, o tiksliau tariant, grėsmingų Lietuvos ir Lenkijos demografijos palyginimo skaičių? Tenka viešai pripažinti, kad mūsų valdžia nesugeba tinkamai spręsti demografijos ir artimai susijusių sveikatos priežiūros, kitų socialinių klausimų.

Kiekvienas šalies pilietis atkreipia dėmesį, kad daugiausia valdžios jėgų skiriama tarpusavio politiniams vaidams ieškant vidaus ir užsienio priešų arba pretekstų pyktis su kaimynais - ar vaikiškai užsispyrus dėl pavardžių rašymo, ar dėl kažkokios kortos. Beje, žadama įvesti Lietuvio korta visame pasaulyje turės būti „gera“, bet analogiška Lenko korta jų tautos atstovams jau apšaukta kaip „bloga“.

Taip besivaidydami, nenagrinėdami kaimynų patirties, bet svaidydami jiems kaltinimus, ar tik neprarasime pačios tautos - esame tarp trijų labiausiai mirštančių Europos tautų - ir emigruojant - čia jau užtikrintai pirmaujame visoje Europoje.

Ekonominiai palyginimai

Bendrasis vidaus produktas - tenkantis vienam gyventojui, visos Europos Sąjungos (ES27) vidurkį laikant 100, Lenkijoje pernai siekė 55, Lietuvoje - 61 (beje, Liuksemburgo analogiškas rodiklis - 266, Estijos - 64, Latvijos - 55). Prekių ir paslaugų eksportas procentais BVP Lenkijoje sudarė 39,4, o Lietuvoje - net 59,8 proc.

Geresnė padėtis Lietuvoje ir mokslinių tyrimų bei plėtros srityje. Čia Lietuva, skaičiuojant procentais BVP, jiems skiria 0,82; Lenkija - 0,56 proc. (daugiausiai dėmesio moksliniams tyrimams skiria Švedija - 3,64; Estija - 1,14; Latvija - 0,63 proc.).

Biudžeto deficitas Lenkijoje pernai buvo minus 3,9; Lietuvoje - minus 3,2 (didžiausia deficitas pernai užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje: minus 5,5; Estijoje - minus 3, Latvijoje - minus 4). Lenkijos valstybės skola procentais BVP pernai pasiekė 47,1; Lietuvos - 15,6 proc. (labiausiai prasiskolinusios Europos Sąjungoje yra Italija - net 105,8; Graikija - 97,6; Belgija - 89,6; Vengrija - 73, Estijos skola siekia 4,8; Latvijos - 19,5 proc. BVP).

Tačiau paprastam žmogui, matyt, yra svarbiau kitas rodiklis - jo uždarbis. Statistinis vidutinis darbo uždarbis 2008-aisiais Lenkijoje buvo 2943,88 zloto (skaičiuojant pagal dabartinį kursą 10 zlotų = 7,7 lito, tai būtų 2267 litai). Lietuvoje - 2174 litai - taigi beveik toks pat kaip Lenkijoje.

Tačiau vidutinė lenkų pensija - 1418,65 zloto (1092 litai), o lietuvių - tik 769,66 lito.

Kodėl toks didelis Lietuvos ir Lenkijos pensijų skirtumas, kai atlyginimai beveik vienodi, niekas Lietuvoje dar net nemėgino aiškintis. Nors viena iš priežasčių yra išdėstyta tame pačiame lenkų statistikos rinkinyje: Socialinio draudimo fondui Lenkija iš biudžeto kasmet skiria milijardines dotacijas, pernai - 33 mlrd. zlotų, dar 15 milijardų skirta Ūkininkų socialiniam draudimui, šios abi draudimo institucijos Lenkijoje yra atskirtos. Kaip Lenkija „sukrapšto“ tokias sumas - štai kur įdomiausias klausimas.

Ką buvo galima nusipirkti už savo šalies vidutinį atlyginimą 2008-aisiais Lenkijoje ir Lietuvoje Lenkijoje už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti 126 kg jautienos su kaulu, Lietuva - 92 kg. Už vidutinį lenkišką atlyginimą išeina 153 kg kiaulienos su kaulu, tuo tarpu už lietuvišką - beveik 20 kg mažiau - 124 kg. Vidutiniškai uždirbantys lenkai gali kur kas daugiau įpirkti ir virtos dešros - 181 kg, tuo tarpu, kai Lietuvoje už vidutinį atlyginimą išeina 110 kg šios dešros. Tačiau statistika rodo, kad lietuviai už vidutinį atlyginimą gali nusipirkti daugiau 95 markės benzino - 587 litrus lyginant su lenkų 491 litru.

Suprantama, šie metai ir Lenkijai, ir Lietuvai. Tačiau Lenkija ir šiuo sunkmečiu laikosi gerokai tvirčiau nei Lietuva. Naujausiu Lenkijos statistikos žinybos pranešimu, šios šalies BVP 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį nė kiek nesmuko, o padidėjo 0,8 procento.

Pagrindiniu Lenkijos ekonomikos augimo varikliu lieka vidaus paklausa: 2009-ųjų I ketvirtį palyginti su tokiu pačiu 2008-ųjų laikotarpiu, vartojimas šalyje padidėjo 3,9 proc., iš jo individualus vartojimas - 3,3 proc., o viešasis vartojimas - net 6,1 proc. Pridėtinė vertė, sukurta šalies ūkyje, buvo 1,2 proc. didesnė nei pernai I ketvirtį.

Pramonėje pridėtinė vertė sumažėjo 5,9 proc., bet statyboje padidėjo 3,4 proc. Paslaugų rinkoje pridėtinė vertė taip pat buvo didesnė nei pernai 3,1 proc. Lietuvos statistikos departamento pranešimas, deja, liūdnesnis. Lietuvos 2009-ųjų I ketvirčio BVP, palyginti su 2008-ųjų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 13,6 procento.

Labiausiai sumažėjo statybos (37,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (20,9 proc.) bei pramonės ir energetikos įmonių (13,5 proc.) pridėtinė vertė.

Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kito verslo paslaugų (7,5 proc.) bei žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėse (1,3 proc.). Tačiau pridėtinės vertės augimas užfiksuotas viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei kitoje komunalinėje, socialinėje ir paslaugų veikloje. Ten pridėtinė vertė išaugo 2,2 procento.

Štai lentelė, kurioje lyginami pagrindiniai Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai rodikliai:

Tyrimo tikslas yra pateikti informaciją apie gyventojų skaičiaus ir pagrindinių struktūrų (lyties, amžiaus, teritorinio pasiskirstymo) pokyčius dėl būtinybės stebėti pasirinktų gyventojų grupių vystymosi tempą ir kryptis, atsižvelgiant į pokyčius švietimo sistemoje, darbo rinkoje ar senėjant gyventojams. Duomenys apie Lenkijos gyventojų skaičių ir struktūrą, atspindintys tam tikro momento būseną erdvinėje struktūroje, yra viena iš pagrindinių statistinių informacijos, kurias remiasi daugelis kitų socialinės ir ekonominės gyvavimo informacijos, pvz.: gyventojų pajamos, vartojimas, gamyba, būsto ekonomikos efektyvumas, infrastruktūra, medicinos paslaugos, švietimo lygis.

Natūralus gyventojų prieaugis - skirtumas tarp gyvų gimimų skaičiaus ir mirčių skaičiaus per tam tikrą laikotarpį. Duomenis renkame tiesiogiai iš oficialių valdžios šaltinių, dažniausiai per atitinkamos statistikos tarnybos teikiamą API sąsają. Standartizuojame ir išvalome duomenis geresnei analizei ir skaitymui. Pašaliname nereikalingus elementus ir struktūrą pritaikome vienodam formatui, kad užtikrintume duomenų rinkinių suderinamumą.

Patikriname informaciją ir kuriame interaktyvią diagramą. Siekiame, kad informacija būtų aiški ir lengvai suprantama, todėl pradedame nuo bendrų rodiklių, kurie yra atspirties taškas tolesnei duomenų analizei. Naudotojas gali gilintis į detales naudodamasis interaktyviomis funkcijomis. Kuriame metaduomenis ir išverčiame diagramą į kitas kalbas. Kiekvieną diagramą papildome šaltiniais, tyrimo informacija ir kita pateikta informacija. Naudojame savo dirbtinio intelekto modelius, kad sukurtume trumpą santrauką. Reguliariai atnaujiname ir plečiame duomenis. Mūsų skriptai „klausosi“ duomenų tiekėjų svetainių ir iškart, kai atsiranda atnaujinimas, gauna naujausią informaciją. Duomenis tvarko Content Writer - ribotos atsakomybės bendrovė, įsikūrusi Lenkijoje - nepriklausomo projekto WorldIndex rėmuose.

Taip pat siūlome komercinę prieigą prie WorldIndex API, kuris leidžia tiesiogiai pasiekti duomenis per API. Diagrama buvo paruošta rankiniu būdu ir patvirtinta mūsų duomenų analitikų. Diagrama prijungta prie duomenų šaltinio, užtikrinant momentinius atnaujinimus. Galite naudoti aukščiau pateiktus duomenis savo programose per WorldIndex API.

Lietuvių tautybė Lenkijoje

Lenkijos statistikos departamentas pradėjo skelbti išankstinius 2021 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatus. Jie rodo, kad šalyje gyvena 37 149,5 tūkst. lenkų tautybės žmonių (tai sudaro 97,7 % visų šalies gyventojų). Ne lenkų tautybę deklaravo 1 339,6 tūkst. žmonių, t. y. Daugiausia (iš ne lenkų tautybės gyventojų) yra Silezijos etninei grupei priklausančių žmonių (585,7 tūkst.). Lietuvių yra 9,7 tūkstančio. Iš jų 2 tūkst. Prieš 10 metų lietuvių tautybę deklaravo 5 tūkst. žmonių, 2 tūkst. užsirašė esą su šia tautybe susiję.

Taigi galėtų atrodyti, kad per dešimtmetį Lenkijos lietuvių smarkiai padaugėjo. Nieko panašaus. Gyventojų nelankė surašinėtojai, jų duomenys buvo paimami tiesiai iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų. Surašymo metu buvo renkami demografiniai, ekonominiai ir kt. duomenys. Į kai kuriuos surašymo klausimus buvo galima ir neatsakyti, pvz., apie neįgalumo formas ar tikėjimą. Teirautasi, kiek žmonių gyvena viename namų ūkyje, kokie jų giminystės ryšiai, kokiomis sąlygomis gyvena (kiek kv.

Lietuvių tautybės gyventojų Lenkijoje skaičius yra gan stabilus. Dauguma jų ir toliau gyvena kompaktiškai Punsko ir Seinų krašte. Kad vyksta stipri migracija, patvirtino 2011 m. surašymo rezultatai. Palenkės vaivadijos lietuviai sudarė 60 proc. Pasirodo, per 2011 m. surašymą tvirtai pareiškėme, jog namie kalbame tik lietuviškai. Kitos tautinės mažumos teigė gimtąją kalbą namuose vartojančios pramaišiui su lenkų kalba.

Lietuvių išlaidos Lenkijoje

Per devynis praėjusių metų mėnesius lietuviai, vykę vienai dienai (be nakvynės) į kaimyninę Lenkiją, joje išleido beveik 20 mln. EUR. 2020 m. per atitinkamą laikotarpį lietuviai Lenkijoje išleido keliais milijonais eurų daugiau. Per visus 2020 m. vienadieniai lankytojai iš Lietuvos Lenkijoje išleido 28 mln. EUR, o 2019 m. 61 mln. EUR. Daugiausia lietuviai Lenkijoje išleisdavo po euro įvedimo - 2015 m. Tuomet per visus metus Lenkijoje vienadieniai lankytojai išleido 82 mln. EUR.

Lenkijoje per praėjusių metų devynis mėnesius apsilankė 53 tūkst. vienadienių lankytojų iš Lietuvos (3 proc. mažiau nei per 2020 m. atitinkamą laikotarpį). Priešpandeminiu laikotarpiu per devynis mėnesius kaimyninę šalį aplankė apie 100 tūkst. vienadienių lankytojų. Vienas vienadienis lankytojas vidutiniškai į Lenkiją vykdavo po 6 kartus. Per devynis šių metų mėnesius užfiksuota 302 tūkst. vienadienių lankytojų kelionių. 2020 m. per tą patį laikotarpį jų buvo daugiau - 314 tūkst., o 2019 m. - 567 tūkst. Su nakvyne į Lenkiją per devynis praėjusių metų mėnesius vyko beveik 60 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Per 2021 m. devynis mėnesius, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lenkijoje su nakvyne viešėjo 20 tūkst. lankytojų iš Lietuvos daugiau. Tačiau, palyginti su 2019 m., į Lenkiją su nakvyne vyko perpus mažiau keliautojų iš Lietuvos. Didžiausia išlaidų dalis skiriama degalams O kam gi išleisdavo vienai dienai į Lenkiją vykę lietuviai? Per praėjusių metų devynis mėnesius trečdalį išlaidų vienadieniai lankytojai skyrė degalams, penktadalį - pirkiniams, 8 proc. laisvalaikiui ir kultūrai, 3 proc. maistui ir gėrimams. Dar 32 proc. sudarė kitos išlaidos.

Panaši išlaidų struktūra buvo ir priešpandeminiu laikotarpiu. Tiesa, tuo metu mažiau buvo išleidžiama degalams, laisvalaikiui ir kultūrai, bet truputį daugiau maistui ir gėrimams bei pirkiniams. Vykstantieji su nakvyne 2021 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia išleido degalams ir kelionės transporto bilietams. Tai sudarė pusę išlaidų. Penktadalį išlaidų sudarė apgyvendinimas. Pirkiniai sudarė 8 proc. išlaidų.

Pastebime, kad viešojoje erdvėje operuojama skirtingais, dažnai - didesniais skaičiais, kiek mūsų piliečiai išleidžia pinigų Lenkijoje. Lenkijos statistikos biuras pateikia skaičius, kurie rodo, kad 2020 m. Lietuvos ir Lenkijos sieną kirtę ne Lenkijos piliečiai išleido apie 223 mln. EUR. Skirtumų atsiranda dėl taikomų skirtingų metodikų. Lenkai skaičiuoja visus sieną kirtusius asmenis, mes - tik Lietuvos gyventojus Lenkijos statistikos biuras skelbia, kiek keliautojų atvyko ir išvyko iš Lenkijos bei jų išlaidas. Pateikiami ne šalių, iš kurių atvyko keliautojai, duomenys, o duomenys pagal vidines (Lietuvos ir Lenkijos, Čekijos ir Lenkijos, Slovakijos ir Lenkijos, Vokietijos ir Lenkijos) ir išorines (Rusijos ir Lenkijos, Baltarusijos ir Lenkijos, Ukrainos ir Lenkijos) ES sienas, taip pat duomenys keliavusiųjų jūrų ir oro transportu.

Į šią statistiką įtraukiamos visų ne Lenkijos piliečių, kurie keliavo per Lietuvos ir Lenkijos sieną, kelionės ir jų išlaidos. Taigi Lenkijos statistikos biuro pateikiamoje informacijoje matome ne tik Lietuvos piliečių, bet visų užsieniečių, kirtusių Lietuvos ir Lenkijos sieną, keliones ir išlaidas (pvz., Latvijos ar kitų šalių piliečių, kurie per Lietuvą keliauja tranzitu). Taip pat į Lenkijos pateikiamą statistinę informaciją patenka ir Lietuvos piliečių, tranzitu keliaujančių per Lenkiją į kitas šalis, kelionių skaičius ir išlaidos.

Lietuvos statistikos departamentas atlieka išvykstamojo turizmo tyrimą, kurio metu skaičiuojami Lietuvos piliečiai, keliaujantys vienai dienai ar vykstantys su nakvyne į užsienio šalis, bei jų išlaidos. Pateikiamas tik Lietuvos piliečių kelionių į Lenkiją skaičius bei išlaidos, nėra įskaitomos Lietuvos piliečių, tranzitu keliaujančių per Lenkiją į kitą šalį, kelionės ir išlaidos.

tags: #lenkijos #statistikos #departamentas #bustu #skaicius