Kol vieni milijonieriai vengia bendravimo su žiniasklaida, kiti noriai dalinasi savo verslo kūrimo istorijomis ir patarimais. Štai keletas įžvalgų iš turtingiausių Lietuvos verslininkų, kurios atskleidžia skirtingus požiūrius į verslą ir sėkmę.
Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ įkūrėjas, teigia, kad asmeninės savybės parodo, ar žmogui lemta būti verslininku. Anot jo, svarbu pabandyti, o atsakingumas, noras siekti, keisti, tobulėti ir rizikuoti yra esminiai verslininko bruožai.
A. Rusteika pabrėžia, kad verslas gimsta iš poreikio: „Elementariai gavosi, ko trūko, tą ir darai. Negimsta šiaip iš nieko verslas. Dėl to reikia matyti, ko trūksta ir toje srityje tobulėti. Nereikėjo nei ryšių, nei kapitalo. Reikėjo drąsos eiti daryti savo darbą ir nesiblaškyti.“
Verslininkas atviravo: „Galimybės daug didesnės, tik sritys kitos ir keliai. Šių dienų situacija visai kita, viskas pasikeitę ir to neįmanoma pakartoti, nes ir visuomenės poreikiai kitokie. Ir mažmeninėje prekyboje dabar kažką sukurti tokio didelio ir unikalaus, mano supratimu, būtų net neįmanoma. Viskas keičiasi. Negali būti, kad atsikelsi ramiai gyvensi ir viskas. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, buvo Rusijos krizė, interneto krizė, karai, valiutų pasikeitimas. Iššūkiai liko, tik pavadinimai pasikeitė“.
Dabartinis iššūkis - eiti kartu su klientų poreikiais. Pasak A. Rusteikos, nuo vartotojo priklausys, kada bus pasiruošęs kalbantiems šaldytuvams ir „Topo grupė“ turės pradėti apie šios technikos pardavimą.
Tuo tarpu Gintautas Pangonis, „Grigeo Giriškių“ vadovas, pataria jaunimui įgyti patirties kitose įmonėse. Jis teigia: „Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti. Pats praktiką turėjau kitose įmonėse, pakilau iki aukščiausių vadovų postų ir pamačiau kaip sukasi verslo mechanizmas”.
Žemiau pateikiamas turtingiausių Lietuvos verslininkų TOP 100 sąrašas, sudarytas analitikų, naudojantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais. Reitinguojant buvo įvertinta įmonių veiklos istorija, išmokėti dividendai akcininkams ir papildomos investicijos.
Turtingiausi Lietuvos verslininkai: TOP 10
Ši lentelė pateikia dešimties turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašą, paremtą viešai prieinama informacija.
| Vieta | Verslininkas | Įmonė / Grupė | Apytikslė turto vertė (mln. eurų) |
|---|---|---|---|
| 91 | Viktoras Butkus | „Fermentas“ | 40 |
| 92 | Remigijus Juodviršis | „Panevėžio keliai“ | 40 |
| 93 | Arūnas Listavičius | „MG Baltic“ | 40 |
| 94 | Aurelijus Rusteika | „Topo grupė“ | 40 |
| 95 | Gediminas Žiemelis | „Avia Solutions Group“ | 40 |
| 96 | Zbignevas Gulbinovičius | „Blue Bridge Baltic“ | 39 |
| 97 | Edvardas Liachovičius | „ME investicija“, „Girteka Logistics“ | 39 |
| 98 | Antanas Guoga | Lošimų strateginė grupė | 37 |
| 99 | Gvidas Drobužas | „Panevėžio keliai“ | 36 |
| 100 | Danas Tvarijonavičius | „Amilina“ | 36 |
Danas Tvarijonavičius, „Amilina“, 36 mln. eurų. Verslininkas vadovaujasi filosofija: „Jeigu kitiems nepavyko, nereiškia, kad neįmanoma“. D. Tvarijonavičius save išbandė įvairiose srityse, pradedant kompiuterių prekyba ir baigiant miltų gamybos verslu.
Gvidas Drobužas, „Panevėžio keliai“, 36 mln. eurų. Veiklus ir energingas Gvidas Drobužas yra koncerno „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jis dirbo vadovu, konsultantu bei kitose pareigybėse. Be jau paminėtų pareigų verslininkas yra ir UAB „Pokštas“ direktorius bei dalyvauja kitų įmonių valdyme.
Antanas Guoga, Lošimų strateginė grupė, 37 mln. eurų. A. Guoga žinomas ne tik kaip verslininkas, pokerio žaidėjas, bet ir politikas. Sukaupęs pradinį kapitalą grįžo į Australiją ir pradėjo investicinę veiklą. Tuo pačiu vystė ir prekybos verslą Londone, investavo į nekilnojamojo turto bei interneto projektus, poilsio ir pramogų parką „TonyResort“ Trakų rajone, sporto ir laisvalaikio prekių internetines parduotuves „TonySports“ bei „TonyStreets“ Kaune.
Edvardas Liachovičius, „ME investicija“, „Girteka Logistics“, 39 mln. eurų. E. Liachovičius yra įvardijamas vieno paslaptingiausio milijonieriaus Mindaugos Railos dešiniąja ranka. Jis yra didžiausios Lietuvos transporto įmonės „Girteka“ generalinis direktorius bei jam priklauso 10 proc. bendrovės „ME investicija“.
Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“, 39 mln. eurų. Šį milijonierių galima įvardinti kaip vieno iš IT sektoriaus plėtojimo pradininkų Lietuvoje. Baigęs fizikos mokslus, kuomet Lietuvą 1987-1989 m. pasiekė pirmieji kompiuteriai, Z. Gulbinovičius dirbo keliose IT bendrovėse pardavimų vadovu ir inžinieriumi.
Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“, 40 mln. eurų. Aviacijos verslo ekspertas G. Žiemelis du kartus pelnė tarptautinį pripažinimą - JAV aviacijos žurnalas „Aviation Week“ verslininką įtraukė tarp 40-ies sėkmingiausių šiame sektoriuje dirbančių vadovų. Jo įmonė yra pastačiusi tarptautinį oro uostą Maskvoje, orlaivių techninės priežiūros angarą Kaune.
Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“, 40 mln. eurų. Verslininko įkurta buitinės technikos prekybos įmonė - žinoma kiekvienam. Nors dauguma verslų buvo įkurta Nepriklausomybės laikų pradžioje, ši įmonė verslo pasaulyje atsirado tik 2001 m. ir vos per porą metų užėmė lyderės poziciją šalyje.
Arūnas Listavičius, „MG Baltic“, 40 mln. eurų. Paslaptingasis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, apie kurį žinoma nedaug. Milijonierius baigė ekonominių sistemų analizės specializaciją, dirbo įvairių, koncernui priklausančių įmonių direktoriumi.
Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“, 40 mln. eurų. R. Juodviršis yra didžiausias „Panevėžio kelių“ akcininkas, jam priklauso 28,47 proc. akcijų paketas, leidžiantis aktyviai dalyvauti įmonių grupės veikloje. „Panevėžio kelių“ įmonių grupė valdo Panevėžio statybos trestą ir daugiau nei 30 kitų bendrovių, kurių veikla susijusi su kelių, geležinkelių tiesimu ir pastatų statyba, nekilnojamuoju turtu. Bendrovė plėtoja veiklą ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje.
Viktoras Butkus, „Fermentas“, 40 mln. eurų. V. Butkus milijonus susikrovė iš mokslinės veiklos. Turtą jis sukaupė 2010 m. pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV mokslinių technologijų gigantei „Thermo Fisher Scientific“.
Vladas Algirdas Bumelis, „Biotechpharma“, „Biosantara“, 42 mln. eurų. Būtent mokslas padėjo tapti milijonieriumi. Biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras yra „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.
Turtingiausi Lietuvos verslininkai
Šie verslininkai, nepaisant skirtingų kelių į sėkmę, įrodo, kad verslumas, inovacijos ir nuolatinis tobulėjimas yra esminiai komponentai siekiant aukštumų verslo pasaulyje.
Šiame kontekste, verta atkreipti dėmesį į istoriją, susijusią su Arvydu Garbaravičiumi ir įmone „Creditum“, kuri atskleidžia sudėtingus verslo ryšius ir galimus finansinius pažeidimus.
Garbaravičių šeimos verslo imperija ir „Creditum“ skandalas
Garbaravičių šeima pretendavo į pavyzdinius Lietuvos turtuolius: sėkmės lydimi verslininkai, politikai, visuomenininkai, mecenatai, filantropai. Tikru galvos skausmu šiai šeimai tapo mažai kam žinomas Kauno verslininkas Kęstutis Petraitis. Šiuo metu jis kaltinamas finansiniais nusikaltimais.
Pasak buvusio „Creditum“ direktoriaus, „Kauno energijos“ sutartis įmonei buvo labai svarbi: „Pinigai ateidavo kiekvieną mėnesį. „Kauno energija“ perduodavo skolininkus, mes juos muštruodavome. Įprastas darbas. Tačiau niuansų buvo pačioje sutartyje. Skolininkai, kuriuos „Kauno energija“ perduodavo mums, net nebuvo tikrieji skolininkai. Jie perduodavo mokius klientus. Tai būdavo įsipareigojimai už einamąjį mėnesį, kol klientui laikas mokėti dar net nebuvo atėjęs. Todėl mūsų gaunamos sumos už išieškojimą iš tokių asmenų buvo neadekvačios suteiktų paslaugų savikainai. 40-50 tūkst. litų buvo realus darbas, kurį galima pagrįsti, tačiau sąskaitos būdavo ir po 200 tūkst.
2006 metais 100 proc. UAB „Creditum“ valdė K.Petraičio motina. Vėliau dalį akcijų įsigijo bendrovė „Elvaami“. K.Petraitis: „Neišeina apsimesti kvailiu. R.Garbaravičius yra šios įmonės valdybos narys ir generalinio direktoriaus patarėjas. A.Garbaravičius turi šios įmonės akcijų ir taip pat užima generalinio direktoriaus patarėjo pareigas. J.Garbaravičius vos prieš mėnesį pasitraukė iš koncerno „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų, tačiau liko jo akcininku. Kitas R.Garbaravičiaus sūnus Saulius yra koncernui priklausančios žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ valdybos pirmininkas.
K.Petraičio teigimu, Kauno apygardos prokuratūrai pradėjus tyrimą buvo stengiamasi iš proceso eliminuoti pusbrolius Garbaravičius. K.Petraitis kreipėsi į prezidentūrą, Seimo Antikorupcijos komisiją, Generalinę prokuratūrą. Tuo pat metu Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisija po keturių mėnesių svarstymo ėmėsi tirti anoniminį skundą dėl A.Garbaravičiaus ryšių su bendrovėmis, kurios gaudavo valstybės įmonių užsakymų.