Aukštaitija nuo seno garsėja nuostabia gamta, todėl svajojančių čia įsikurti pilni asfaltuoti Lietuvos miestai. Ypač žemių savininkus traukia vieni gražiausių šalies kampelių - Labanoro regioninis ir Aukštaitijos nacionalinis parkai. Tad šio krašto gyventojai ir naujakuriai noriai rekonstruoja senąsias ar stato naujas sodybas.
Aukštaitijos regiono žemėlapis
Tradicinė Aukštaitijos architektūra
Aukštaitijos paveldas - irgi ne išimtis. Iki pat XX amžiaus visoje Lietuvoje pagrindinė statybinė mežiaga buvo mediena. Iš medžio buvo ne tik renčiamos sienos, bet ir gaminami langai, durys, klojamos grindys bei lubos, renčiami stogai. Išskirtinis regiono statybos bruožas - geros medžiagos ir aukšta statybos kokybė bei racionalumas. Lyginant su kitais regionais, naudota gana daug ąžuolo medienos.
Vakarų Aukštaitijoje nuo seno buvo žinoma statyba iš molio - ji ypač paplito tarpukaryje skirstantis į vienkiemius, kai mediena smarkiai pabrango. Molis maišytas su šiaudais ar pelais, ją puikiai pakeitė.
Aukštaitiški kluonai
Dėl dar palyginti neseniai naudota aukštaitiškų kluonų statybai. Seniesiems svirnams būdingi originalios konstrukcijos stogai su dviguba stogo danga, vadinamuoju pavalu. Skliauto formos stogas buvo renčiamas iš rąstų kaip sienos tąsa. Ant jo antru sluoksniu buvo klojama šiaudų, nendrių ar kita danga. Taip būdavo įrengiamos patikimos nuo vagysčių apsaugotos patalpos. Manoma, kad panašūs rentiniai trobesiai statyti jau prieš 1000 metų visoje Šiaurės Eurpoje.
Vakarų Aukštaitijoje kluonai ir tvartai statyti siauresni, ilgesni. Rytų Aukštaitijoje - kresnesni, aukštais keturšlaičiais arba pusskliautiniais, pėdinės konstrukcijos, vėliau - gegniniais dvišlaičiais stogais.
Keturšlaitis stogas
Sodybų struktūra
XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pirmosios pusės sodyboje pastatų skaičius svyravo nuo dviejų iki šešių. Mažažemių sodybose buvo vos vienas ar du trobesiai, tradicinę vidutinioko sodybą sudarė 5-6 pastatai. Pasiturinčio ūkininko sodyboje buvo iki 10 pastatų.
Reikalavimai sodyboms saugomose teritorijose
Reikalavimai sodyboms, esančioms saugomose teritorijose, skiriasi. Griežčiausi taikomi toms, ant kurių prikabintos lentelės su užrašais: „Architektūros paminklas. Sodyba saugoma valstybės.“ Jas privalu ypač saugoti: būtina išlaikyti tradicinius 1,5 kvadratinio metro ploto langus, suskirstytus į tris dalis, stačiakampį pastato planą, regionui būdingas spalvas.
Vis dėlto ir tokių paminklinių pastatų neaplenkia naujovės - skardiniai stogai, plastiko langai ar dailylentės. Tai patvirtino Auktaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko ir Labanoro regioninio parko direkcjos Kraštotvarkos skyriaus vyr. Pasak specialisto, vis daugiau žmonių skuba susidėti palstikinius langus. Ir reikalavimas, kad jie privalo būti suskyrstyti į tris dais, ne visiems rūpi. Kartais sugalvojama pastato sienas bei prieangius apkalti plastiko lentelėmis.
Nors sakoma, kad viena pusė niekada nebūna kalta, etnografiniuose kaimuose gyvenantys žmonės priversti rinktis šiuolaikines medžiagas, nes jos pigesnės. Etnografinėms tradicijoms atgimti pirmiausia ir padėtų finansinė valstybės parama.
Šiuolaikinės tendencijos ir tradicijų išsaugojimas
Ž. Mukulys aiškino , kad saugomose teritorijose naujakurius niekas neverčia sodybas statyti pagal tokias pat technologijas, kaip ir prieš šimtą metų, tačiau, pašnekovo nuomone į tradiciją rekėtų žiūrėti kaip į paprastumą ir racionalumą statant. „Žmonės neretai nori vitrininių langų. Bet jei sutaupoma langų kokybės sąskaita, vasarą į pastatą patenka daugiau šviesos, žiūrėk , jau prireikiair oro vėdinimo aparato“, - sakė kraštotvarkininkas.
Kiekvienas nacionalinis parkas turi savo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentą, ir jie, patikino Ž.Mukulys, nėra sugalvoti be priežasties. Nors žmonės saugomose teritorijose ne žemę dirba, kaip buvo įprasta prieš šimtą metų, o malšina kaimo aplinkos ilgesį, autentišką tradicinių kaimo pastatų architektūrą, susiformavusią iki profesionaliosios atsiradimo, būtina išsaugoti. „Vaikščiodamas Užupio rajone gėriesi siauromis gatvelėmis, pastatais. Jei domiesi archtektūra, pastebi išskirtines pastatų detales. Tad ir saugomų teritorijų tikslas - puoselėti architektūros tradiciją, kad autentiška kaimo aplinka išliktų.
Kraštotvarkos specialistas buvo vienas iniciatorių išleisti architektūros pavyzdžių katalogą „Kaimo statyba: Rytų Aukštaitija“. Leidinys skirtas kaimo gyventojms, projektuotojams, statybininkams, kurie domisi Rytų Aukštaitijos architetūra. Jį finansavo Norvegijos Karalystė pagal šios šalies finansinio mechanizmo subsidijos schemą „Patirties perdavimo ir bendradarbiavimo ryšių tarp vietinio, regioninio ir Norvegijoje stiprinimas“.
Ž. Mukulys pasakojo, kad idėja išeiti praktinį leidinį ir architektams pateikti gerų pavyzdžių, kaip turėtų trodyti tradicinė sodyba, kilo su mokslininkais vaikščiojant po Labanoro regioninį parką.
Arcitektė Svajonė Pocienė, proektuojanti tradicines sodybas, įsitikinusi, kad šiuo laikotarpiu nėra jokių kliučiųstatyti naujus modernius namus laikantis Lietuvos etniniams regionams būdingų tradicinės architektūros bruožų. Tačiau ir ji pabrėžė, kad domėtis tradicine architektūra būtina, tad kolegoms, kurie to nedaro, architektė irgi turėtų priekaištų. Ypač dėl projektuojamų rąstinių ne lietuviško, bet rusiško ar norvegiško architetūrinio stiliaus namų.
„Visa kita nėra griežtai regamentuota, tradcinę architektūrą galima sumoderninti, bet reikia stengtis išlaikyti senovines proporcijas ar kitus elementus. S.Pocienės nuomone, aukštaitiška sodyba gali būti gana moderni , kad atitiktų visus šiuolaikinio žmogaus lūkesčius, pasaulėžiūrą ir gyvenimo ritmą. Modernumą architektė suvokia kaip naujų statybinių medžiagų ir šiuolaikiškų, ekologiškų, ekonomiškų technologijų naudojimą. „Statant naują sodybą ar restauruojant esamus statinius geriausia naudoti regionui būdingas vietos medžiagas bei konstrukciją, įsitikinusi S.Pocienė.
Ne veltui lietuvių istorijoje ir tautosakoje atsipindi didelis lietuvių prieraišumas gimtiesiems namams. Namo statyba mūsų tautoje buvo mitologizuojama, kiekviena namo detalė ir jo statyba buvo nepaprastai sureikšminami. Ir suprantama, kodėl - name vykdavo bene visas žmogaus gyvenimas. Ne visi tradicinėje kaimo sodyboje ketinantieji įsikurti nori kuo šioulaikiškesnio statinio. „jei žmogus nenori namuose įsirengti šiuolaikinių patogumų, tokių kaip vando ar net elektra, tai kodėl gi ne? “ Kiekvienas gali sau leisti pasistatyti namus, kaip jam norisi.
Kauno medinė architektūra
Kaunui būdingos 9 medinių namų tipologinės grupės, atstovaujančios du laikotarpius - carizmo ir tarpukario. Dvareliai, miestiečių namai, geležinkeliečių ir kariškių namai buvo statomi XIX a. pabaigoje - XX a.
Dvareliai
Mediniai dvareliai - seniausi Kauno medinės architektūros pavyzdžiai, datuojami XIX a. antrąja puse. Dvarelius statėsi vietinės bajorijos atstovai, įsigiję didelius žemės sklypus Naujamiesčio arba Senamiesčio pakraščiuose. Šalia gyvenamojo namo (dvarelio) būdavo pagalbiniai trobesiai, oranžerijos. Savininkai vertėsi ūkininkavimu, sodininkyste. Šie pailgo tūrio namai su prieangiais ir mezoninais primena provincijos dvarus. Aukšti mūro cokoliai slėpė skliautais dengtus rūsius.
Miestiečių namai
Miestiečių namai statyti XIX a. pab. - XX a. pr. Jie vieno aukšto, pailgo plano, stovi šonu į gatvę, dengti dvišlaičiais skardos stogais. Rąstų sienos cokolinėje dalyje apkaltos vertikaliai sudėtomis lentelėmis, likusi dalis - horizontaliomis, langai turi sulankstomas arba filingais (įsprūdomis) sudalintas langines. XIX a. pabaigoje miestiečių namai būdavo dekoruojami drožiniais ir skaptuotais elementais, būdingais istorizmo architektūrai.
Kariškių namai
Mediniai kariškių namai buvo statomi Žemuosiuose Šančiuose, Fredoje. Šančių kariniame miestelyje, suformuotame 1895-1899 m., mediniuose namuose gyveno puskarininkiai. Pastatai beveik vienodi - vieno aukšto, pailgo tūrio, dvišlaičiai stogai dengti skarda, pastoges juosia drožinių juostos (A. Juozapavičiaus pr. 15, 40 ir kt.).
Geležinkelio tarnautojų namai
Jie išsidėstę netoli geležinkelio stoties (A. Juozapavičiaus pr. 124c, 125, 131, Tunelio g. 17). Statyti XIX a. pabaigoje Geležinkelių valdybos iniciatyva ir skirti šios žinybos tarnautojų ir darbininkų apgyvendinimui. Namuose planuota po 6-8 kompaktiškus butus.
Sodybiniai namai
Sodybinių namų tipas Kaune pats populiariausias. Paplitę Žaliakalnyje, Šančiuose, Vilijampolėje. Namai atitraukti nuo gatvės, su sodeliais. Dažniausiai skirti vienai šeimai. Dauguma statyti tarpukariu. Jie vieno aukšto, stačiakampio plano, kai kurie paaukštinti mezoninais, mansardomis, kiti turi įstiklintas verandas. Tūriai giminingi lietuvių etninei tradicijai. Dekore pasitaiko interpretuotų profesionaliosios ir etninės architektūros elementų.
Nuomojamų butų namai
Tarpukariu plačiai paplito mediniai dviaukščiai nuomojami namai, kuriuose būdavo po 4 arba daugiau nuomai skirtų butų. Statyti Žaliakalnyje, Šančiuose, Panemunėje, Vilijampolėje. Jų išvaizda utilitari - stačiakampės konfigūracijos tūris dengtas dvišlaičiu stogu, sienos rąstų (pirmame aukšte) arba karkasinės, apkaltos lentelėmis, dekoras minimalus.
Vasarnamiai
Vasarnamiai statyti Panemunės kurorte, erdviuose sklypuose. Jie buvo skirti šiltajam metų sezonui (sienų konstrukcija dažniausiai karkasinė). Tarpukariu vasarnamiuose gyvendavo poilsiautojai, vėliau patalpos pritaikytos butams. Šio tipo pastatai dviaukščiai, imponuoja stambiais, dažnai sudėtingais tūriais.
Vilos
Medinės vilos pasižymi didžiausia architektūrinių sprendimų įvairove. Jos asimetriško tūrio, su bokšteliais, verandomis, mansardiniais stogais. Itin daug vilų pastatyta Žaliakalnyje. XX a. 3 dešimtmetyje buvo aktuali tautinio stiliaus idėja - kadangi Lietuvos architektūroje originalų pėdsaką paliko barokas, jo formas bandyta pritaikyti net medžiui.
Kotedžai
Kotedžais vadinamos 4 dešimtmečio vilos, mėgdžiojančios modernistinės architektūros mūro kotedžus. Šie namai 2 aukštų, vientiso tūrio, dengti keturšlaičiais čerpių stogais. Langai dideli ir platūs (pasitaiko kampinių), apkalimo lentelės išdėstytos tik horizontaliai, dekoro visiškai nenaudota.
Gyvenamieji namai: tipai ir ypatybės
Gyvenamieji namai yra pastatai, skirti žmonėms nuolat gyventi. Seniausia ir gausiausia (sudaro daugiau kaip 90% visų pastatų) pastatų grupė. Gyvenamųjų namų įvairovę lemia gamtinės sąlygos, vietinės tradicijos, ekonominiai, socialiniai, gamybiniai ir kiti veiksniai.
- Vienbučiai gyvenamieji namai: skirti vienai šeimai, dažniausiai vienaukščiai arba dviaukščiai (kotedžas), dažnai su mansarda ir sodybiniu sklypu.
- Dvibučiai gyvenamieji namai: vienaukščiai arba dviaukščiai, kartais su mansarda.
- Blokuotieji gyvenamieji namai: vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, sujungti į blokuotąjį gyvenamąjį namą su individualiu arba bendru žemės sklypu.
- Daugiabučiai gyvenamieji namai: dažniausiai daugiaaukščiai, statomi miestuose.
Stogo tipai
Sakoma, kad pamatai - tai pastato kojos, sienos - kūnas, o stogas - namo galva. Neabejotinai - stogas - vienas esminių gyvenamojo namo elementų. Stogas - svarbi architektūrinė, kompozicinė pastato dalis, turinti lemiamos įtakos pastato eksploatacijai, tvarumui, išvaizdai ir pastato planui. Vienbutyje (individualiame) gyvenamajame name dėl nedidelių gabaritų, stogas lemia pastato struktūrą. Dėl to, prieš pradedant gyvenamojo namo projektavimą, su architektu reikėtų parinkti stogo tipą. Suprojektavus namą vienam stogo variantui, vėliau mechaniškai pakeitus jį kitu, sugadintume projektą.
Šlaitiniai stogai yra tokie, kurių šlaitų nuolydis didesnis negu 7°. Didėjant nuolydžiams - didėja stogo medžiagų ir spalvų pasirinkimas: įvairių medžiagų čerpės, banguoti lakštai ir plokštės, skarda ir t.t.
Šlaitinio stogo formą reikia įvertinti jau projektavimo pradžioje, kad vėliau nesusidurtume su neracionaliai didelio aukščio ar per žemų pastogės patalpų problema. Šlaitiniai stogai matosi fasaduose. Šiuolaikiniai namai projektuojami su vienšlaičiais, dvišlaičiais, keturšlaičiais ir sudėtingesnių formų (laužytais, banguotais) stogais.
Šlaitinius stogus renkasi maždaug 9 iš 10 Lietuvos individualių namų statytojų. Pati šlaitinio stogo forma yra atsparesnė krituliams, humaniškesnio charakterio, suteikia įvairesnių architektūrinės išraiškos galimybių.
Plokštieji stogai pagal statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2008, plokščiųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7°. Šie stogai dar vadinamas sutapdintais, nes stogas ir lubos iš esmės sutampa vienoje plokštumoje.
Žmogus nuo žemės nemato plokščio stogo paviršiaus, todėl namo architektūrą formuoja tik fasadai. Tai ir privalumas, ir trūkumas. Pastato architektūra tampa griežtesnė, modernesnė, už stogo parapeto galima paslėpti kaminus ir kitą inžinerinę įrangą. Esant teritorijos planavimo dokumentuose apribotam pastato aukščiui, po plokščiu stogu galima sutalpinti daugiau patalpų.
Nors lėkštas stogas palengvina darbą architektui, bet suteikia mažiau išraiškos priemonių. Pastoginiame aukšte prarandame galimybę turėti įdomesnių erdvių su pasvirusiomis lubomis, individualaus namo viduje sukuriamas serijinio buto įspūdis.
Stogas: montavimo pradžia
Marselis - prabangus namas su keturšlaičiais stogais
Charizmatiško namo statyba - Marselis, dviejų aukštų, erdvus viduje ir puošnus išorėje. Šis prabangus namas turi savito žavesio ir atrodys iškirtinai bet kokioje erdvėje, ne veltui sakoma, kad klasika nemiršta. Šiame talpiame dviejų aukštų name, su keturšlaičiais stogais, patogiai jausis 4 ar ir gerokai didesnė - 6 asmenų šeima. Bendrasis namo patalpų plotas - 313,41 m2, o naudingas (šildomas, be garažo) plotas - 250,61 m2.
Pirmame aukšte numatytose gyvenamosiose zonose, su šeima turėsite daug erdvės bei šviesos, o antrame aukšte kiekvienas šeimos narys turės atskirą savo privačią erdvę, tiek poilsiui, tiek darbui. Taip pat pirmajame aukšte numatyti ir darbo, bei svečių kambariai, kurie pagal poreikius gali būti transformuoti ir į sauną su priešpirčiu ar pritaikyti kitai funkcijai. Name, svetainės tūryje numatytas židinys, lietingą rudenį ir darganotą žiemą suburs visą šeimą ar svečius pasidžiaugti savo rusenimu.
Namo konstrukciniai sprendimai nesudėtingi ir paprasti, tarpatramiai nedideli, nereikalaujantys specifinių ir sudėtingų sprendinių. Visas konstrukcijas: pamatų, sienų, stogo, perdangos ir kitas bei joms naudojamas statybines medžiagas koreguojame pagal kiekvieną užsakovą individualiai, atsižvelgiant į visus faktorius, kad namo statybos ir eksploatavimo kaštai būtų kuo mažesni. Kadangi energinio naudingumo reikalavimai aukšti, klasikinės statybos sprendiniai rinkai tampa ne tokie patrauklūs ir priimtini.
Gyvenamo namo vidaus bendro ploto grindų statybos 1m2 kaina +- 350eur. Į kainą įskaičiuotas dokumentacijos tvarkymas, namo pamatai, lppk sienų, perdangos, laiptų, stogo konstrucijų įrengimas.
LPPK konstrukcijos
LPPK - tai šaltai suformuotos, t. y. Šie plonasieniniai plieniniai profiliai yra medinių konstrukcijų analogai dėl savo lengvumo, greito surinkimo statybos objektuose ir montavimo paprastumo. Lengvųjų plonasienių plieno konstrukcijų, taip pat kaip ir iš blokelių pastatytų, geometriniai matmenys eksploatavimo metu nekinta. Be to, pastatas visą eksploatavimo laikotarpį išlieka tvarus ir sandarus. Konstrukcijų savybės ir parinktys architektams suteikia laisvę, todėl gyventojams tai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.
Ventiliuojamo fasado sienos, atitinkančios A++ reikalavimus, yra plonesnės už įprastines konstrukcijas, todėl išnaudojamas didesnis bendrasis vidaus patalpų plotas. Naudojamas plienas yra 100 % perdirbama medžiaga. Dėl šios priežasties neeikvojami gamtos ištekliai ir nėra atliekų. Konstrukcijos atitinka žiedinės ekonomikos principus ir yra lengvai transportuojamos.
Etruskų architektūra
Plėtojosi 8-1 a. pr. Kr., klestėjo 8-7 a. prieš Kristų. Ankstyvajam menui įtaką darė Villanovos kultūra (900-500 pr. Kr.), vėliau reiškėsi Mažosios Azijos ir senovės Graikijos poveikis.
Etruskai statė miestus upių pakrantėse ir jų santakose (Spina), ant sunkiai prieinamų kalvų, terasomis besileidžiančių žemyn (Kluzijus). Miestų planai priklausė nuo reljefo, juos juosė aukštos, storos (3-5 m pločio) kiklopinio arba kvadrinio mūro tvirtovių sienos su bokštais ir arkiniais vartais, puoštais skulptūromis ir reljefais.
Seniausi (8-7 a. pr. Kr.) gyvenamieji namai buvo ovalo arba apskritimo plano (nustatyta pagal išlikusias namų formos urnas), klasikiniai - stačiakampio plano iš akmenų (pamatai), nedegtų plytų (sienos) ir medžio (sijos), su simetriškomis patalpomis aplink atrijų. Namus dengdavo aukštais dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais su anga, pro kurią į vidų patekdavo šviesa, o į viduryje įrengtą baseiną − lietaus vanduo.
Praktiniai patarimai dėl stogo dangos
Su tokiu mazu nuolydziu (16/18 laipsniu) cerpiu geriau nedet, nes "plauksiu" - tirps sneigas ir vanduo "palis" po nenutirpusiu zemiau esanciu sniegu ir skvebsis i nama. Pakelkit pora laipsniu (niekas gi galvos nenutrauks ,konstrukcija stogo bus lengvesne maziau medienos -maziau pinigu .As truputi pakeliau o dabar dar daugiau pakelciau) jei jau neramu ir nepasitik gamintoju rekomendacijom .Porą laipsniu anot stogdengiu mazai ka keicia. Norit cerpiu,dekit cerpes,tik atidziai po cerpem uzdekit sluoksni.
Vartau stogo planą, gegnės 60x220 žiūriu numatytos. (stogo nuolydis pas mane yra; 5 proc. ilgis 12 metrų , vienšlaitis, per vidury atraminė sija "HEB" ) Galvoju dabar, kodėl ne (50mm x200mm, arba 50mmx 250mm, ), ar nereiks po to, po 900,- ar daugiau, už kub. mokėti? (stogo nuolydis pas mane yra; 5 proc. Galvoju dabar, kodėl ne (50mm x200mm, arba 50mmx 250mm, ), ar nereiks po to, po 900,- ar daugiau, už kub. mokėti?
Numatyta vata, bet nežinau kaip bus, kai ateis eilė.............. Jei vata pvz. Tada tikriausiai galutinai priimsime sprendimą (t.y.žiūrėsime), kai stogą dėsime.......... O jums koks labiausiai priimtinesnis variantas butu? ( jeigu vienšlaitis mažu nuolydžiu).
tags: #namai #su #keturslaieiais #stogais