Vilniaus meras Valdas Benkunskas atkreipia dėmesį į sparčią miesto plėtrą ir naujas iniciatyvas. Aptarkime svarbiausius įvykius ir projektus, vykstančius sostinėje.
Dronų Centras ir Naujos Technologijos
Mūsų pokalbio išvakarėse atidarėte pirmąjį Baltijos šalyse nekomercinį uždarą dronų centrą, kuriame mokytis valdyti dronus galės visi gyventojai. Šiuo metu dronų infrastruktūra išgyvena didelį pokytį, augimą. Tai susiję su karu Ukrainoje ir karybos pokyčiais. Naujos technologijos svarbios ir miesto gyvenime.
Dronus intensyviau naudoti miesto reikmėms pradėjome prieš kelerius metus, ypač COVID-19 laikotarpiu, kai teko stebėti gyventojų karantino laikymąsi. Iš paukščio skrydžio dronai vis daugiau padeda mūsų kasdieniame darbe.
Vilnius - Didžiausias Baltijos Miestas
Prieš metus, sausį, buvo paskelbta, kad Vilnius aplenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Statistika būna įvairi. Pirmoji žinia, kad mes greitai pasivysime ir pralenksime Rygą, sklandė ir anksčiau. Prieš metus Ryga pripažino esanti aplenkta.
Tai buvo praeitų metų vasarą, liepos mėnesį - iš tikrųjų mes esame didžiausias miestas Baltijos valstybėse. Nepaisydami aplinkinių negandų, kitokios, negu turi Ryga ir Talinas, kaimynystės, žmonės tiki šio miesto perspektyva, čia atvažiuoja, ir miestas auga.
Nacionalinis Stadionas ant Šeškinės Kalno
Pakalbėkime apie vieną didžiausių džiaugsmų ir turbūt jūsų rūpesčių - Nacionalinį stadioną ant Šeškinės kalno. Šis projektas turi užkoduotą nelabai pozityvų atspalvį. Keletą dešimtmečių buvo bandoma jį įgyvendinti ir vis nepavykdavo. Dar ir šiandien yra manančiųjų, kad kažin ar šį kartą pavyks. Šis statinys statomas tokiais pačiais principais kaip ir kiti pastatai.
Maskvos Namai ir Buvę Sporto Rūmai
Dar vienas netolimos praeities palikimas - Maskvos namai. Neseniai jūs kreipėtės į Generalinę prokuratūrą dėl Maskvos namų nugriovimo. Teismas dar 2022 metais aiškiai pasakė - Lietuva gali griauti šį rusišką vaiduoklį. Mano manymu, ketveri metai po teismo sprendimo yra daugiau negu pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimas turi būti įvykdytas.
Tuomet pastatas bus sulygintas su žeme, turėsime sklypą, kurį esame neformaliai sutarę atiduoti Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai, atsiskyrusiai nuo Rusijos patriarchato ir prisijungusiai prie Konstantinopolio patriarchato. Kitoje gatvės pusėje dar vienas skaudulys - buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Noriu pabrėžti, kad pastatas yra saugomas.
Kalbos, esą rūmai bus nugriauti ir jų vietoje bus pastatyti daugiabučiai, yra grynos spekuliacijos. Didelis darbas sprendžiant buvusių sporto rūmų likimą buvo atliktas premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės laikotarpiu.
Miesto Biudžetas ir Gyventojų Deklaravimas
Turbūt sutiksite, kad visos idėjos, visi darbai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su finansais. Galime pasidžiaugti, kad miesto biudžetas stabiliai auga, šiais metais mūsų pajamos sieks milijardą ir šešis šimtus milijonų eurų. Didžioji dalis pinigų skiriama funkcijoms užtikrinti.
Vilniuje gyvena apie 100 tūkstančių asmenų, kurie čia nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos. Praėjusiais metais pradėjote kampaniją „Tapk vilniečiu“. Skaitau, kad, rodos, 10 tūkstančių žmonių deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniuje.
Mes norėjome atkreipti dėmesį į šią problemą ir pradėti diskusiją su centrine valdžia, kad gal reikėtų pasitelkiant šių laikų technologijas pagalvoti apie tikslesnę ir socialiai teisingesnę sistemą. Kreipėmės į žmones, kurie Vilniuje gyvena daug metų - jų skaičiuojama apie 100 tūkstančių pagal prisirašymus pas šeimos gydytojus.
Vilniaus miesto biudžeto augimas
| Metai | Pajamos (milijonais eurų) |
|---|---|
| Šie metai | 1600 |
Švietimo Įstaigų Plėtra
Aš pusę amžiaus gyvenu Vilniuje ir anksčiau nebuvau matęs tokių sparčių mokyklų ir vaikų darželių statybų. Vėl kalbame apie viešąsias paslaugas, kurių Vilniuje trūksta. Regionuose - kita problema. Europos Sąjungos lėšomis atnaujintos mokyklos, o ten nėra nei vaikų, nei gyventojų.
Mums trūksta įvairių švietimo įstaigų. Todėl pasitelkiame privatų sektorių. Dabar esame pasiruošę ir einame į aktyvią miesto švietimo įstaigų plėtros tinklo stadiją - šiais metais rekordiškai vienu metu statysime penkias-septynias įstaigas skirtingose Vilniaus miesto seniūnijose.
Politikų ir Tarnautojų Turtas Užsienyje
Politikų ir tarnautojų turto deklaracijos rodo, kad valdžios atstovų ir jų sutuoktinių užsienyje valdomas nekilnojamasis turtas vertas daugiau kaip 23 mln. eurų, o kai kurie būstus nusipirko visai neseniai. Daugiau kaip 200 politikų, valstybės tarnautojų ir viešų asmenų deklaravo turto užsienyje už 23 mln. eurų. Butų užsienyje turi 5 Seimo nariai.
Pavyzdžiui, R. J. Jankūnas pernai Ispanijoje įsigijo turto už 123 tūkst. eurų. Ispanijoje butą turi ir konservatorius Raimondas Kuodis. Socialdemokratas Ramūnas Vyžintas neatskleidė, kur 2023 m. įsigijo butą užsienyje. Parlamentaras Dainoras Bradauskas Alanijoje (Turkijoje) valdo 2 butus. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė butą užsienyje už 82 tūkst. eurų. Daugiau kaip 20 savivaldybių tarybos narių valdo turto užsienyje už 5 mln. eurų.
Paklaustas patikslinti, Seimo narys sakė, kad jam buvo nepriimtina tuometė užsienio politika, todėl pardavė Grigiškėse turimą butą ir įsigijo turto Ispanijoje už 123 tūkst. eurų. Šiuo metu butą naudoja poilsiui, tačiau paklaustas, ar pirkinys suplanuotas, nes karo atveju ruoštųsi bėgti, R. J. Jankūnas atsakė: „Nebūtinai, tiesiog logiškiau taip daryti.“
2024 m. butą užsienyje įgijo ir prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė. Jos metinėje deklaracijoje turtas įvertintas 82 tūkst. eurų, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir kur įsigytas - iki galo neaišku. Būstą užsienyje valdo ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jo deklaracijoje nurodyta, kad buto vertė - 200 tūkst. eurų.
„Lietuvos kariuomenės vadas savo turto ir pajamų deklaracijoje yra pateikęs visą reikiamą informaciją - tiek apie gaunamas pajamas, tiek apie turimus turtinius įsipareigojimus. Jūsų minimas būstas yra šeimos nuosavybė, įsigyta 2020 m. šeimos poreikiams už teisėtai gautas pajamas iš oficialių šaltinių“, - atsakyme raštu LRT dėstė kariuomenės vado atstovas spaudai kpt. R. J.
„Ne, nenorėčiau pasakyti, nes ten gyvena mano sūnus, tiesiog nenoriu pasakoti tokių dalykų“, - žurnalistams sakė Seimo narys R. Jis nuo 2023 m. užsienyje valdo beveik 136 tūkst. eurų vertės butą, tokią pačią sumą deklaravo ir jo žmona. „Yra šalis, deklaruota - užsienis.“
Jį žurnalistų klausimai papiktino, kaip ir klausimas, ar būsto įsigijimas 2023 m. susijęs su karu Ukrainoje. Ši tema buvo itin populiari pernai, kai ankstesnė Seimo opozicija, dabar esanti valdžioje, analogiškai klausė tuomečio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio apie 2023 m. „Nesieju su jokiais geopolitiniais įvykiais, t. y. karu Ukrainoje, nesieju su jokiais pabėgimo planais, nes planuota labai seniai, buvo ruošiamasi, tai padaryta ir deklaruota įstatymų nustatyta tvarka. Paneigiu visas kitas jūsų insinuacijas“, - LRT komentavo R.
Butą Ispanijoje, kurio vertė 150 tūkst. eurų, prieš porą metų nusipirko ir sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė. Paskolos prireikė ir europarlamentarui Virginijui Sinkevičiui, kad Briuselio priemiestyje galėtų penkių asmenų šeimai nupirkti 180 kvadratų namą. Jo vertė - 750 tūkst. eurų.
„Paskolą ėmėme čia, Belgijoje. Atlyginimą gaunu į belgišką banko sąskaitą, todėl turtas pirktas Belgijoje, paprasčiau čia pasiimti paskolą. „Mūsų būsto rinkos kaina normali. Lietuvos standartais tai būtų kotedžas, nes jis prijungtas prie kito namo“, - detalėmis dalijosi V. Sinkevičius.
Tačiau patį prabangiausią turtą užsienyje valdo savivaldybių tarybų nariai. Išanalizavus jų turto deklaracijas aiškėja, kad butų ar namų ne Lietuvoje turi daugiau kaip 20 regioninių politikų, daugiausia tokių - TS-LKD ir LSDP partijose. Bendrai turto užsienyje jie valdo už 5 mln. eurų. Vienas brangiausių būstų - sostinės tarybos nario konservatoriaus, garsaus Lietuvos krepšinio trenerio Jono Kazlausko. Jis deklaravo 900 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą užsienyje. Tai butas Graikijoje, Atėnuose.
„Kainą diktuoja rinka. Tai butas per du aukštus, 240 kvadratinių metrų. Žinoma, populiariausia investicija - turtas Ispanijoje. Pavyzdžiui, Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas butą Ispanijoje už 125 tūkst. eurų įsigijo 2023 m., tačiau sako, kad pirkinį planavo seniai. Panašiai dėstė ir Klaipėdos tarybos narys Aidas Kaveckis, butą už 70 tūkst. eurų Ispanijoje įsigijęs prieš 5 metus.
Kita konservatorė, dirbanti Kaišiadorių taryboje, Vaida Babeckienė deklaravo beveik 12 tūkst. eurų vertės turtą Ispanijoje. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vladas Linkevičius prieš dešimtmetį Tenerifėje įsigijo butą už 165 tūkst. eurų.
Turtingiausiu Joniškio rajono politiku vadinamas LSDP atstovaujantis tarybos narys Romas Karūžna, jis kartu su žmona užsienyje valdo 280 tūkst. eurų vertės turtą. „Šiaip čia konfidenciali informacija, kurios jums tikrai negaliu atskleisti, nesupykite.“
„Oi, ne, su jokiu karu tai nesusiję. Kažkas investuoja į Palangą, mes tą pačią lėšų dalį investavome Ispanijoje. Kažkas nusipirko butus Palangoje, mes nepirkome, man ten nepatinka, ten niekada nevažiuoju. LSDP atstovaujantis Zarasų rajono tarybos narys Remigijus Lamanauskas turi prieš 7 metus Tenerifėje įsigytą namą, deklaruota jo vertė - 313,4 tūkst. eurų.
Kultūriniai Renginiai ir Festivaliai
Šiemet įvyko jau XXVII šiuolaikinio džiazo festivalis „Vilnius Jazz“. Jo programoje net tris kartus pamačius saksofonininko Liudo Mockūno pavardę darėsi įdomu, kuo šis menininkas nustebins ar nudžiugins šį kartą. Spalio 7-ąją „Vilnius Jazz“ pakvietė į įžanginį koncertą sostinės salėje „Piano.lt“. Simboliška, kad improvizacinės muzikos fiestą paskelbė vienas ryškiausių avangardo atstovų Lietuvoje Liudas Mockūnas.
Liudas Mockūnas - labai įvairiabriaunis, daugiastilis ir įvairiaspalvis, aktyvus muzikas, todėl visai nenustembi ant stalo išvydęs nemažą krūvelę CD, vinilo plokštelių su vis kitų atlikėjų pavardėmis šalia jo. Pučiamųjų virtuozas pasirodė su savo studentu iš Vytauto Didžiojo universiteto, pianistu ir akordeonininku Arnu Mikalkėnu bei labai originaliu būgnininku iš Norvegijos Håkonu Berre.
Radau parašyta, kad šis trio tęsia ankstesnio Liudo kolektyvo „Mockūno Nuclear“, jungiančio džiazą, laisvąsias improvizacijas, sunkiojo roko ir punk estetiką, idėjas. Na, aš to tikrai nepastebėjau, nes šiuo atveju pamačiau ir išgirdau naują, man sunkiai atpažįstamą L. Mockūną. Šiek tiek nublėso spontaniškumo aistra, daug dėmesio buvo kreipiama į kompozicijos architektūrinius statinius, muzikos skambėjimą ir bendrą trio skambesio rezultatą.
Kiti du Liudo pasirodymai buvo, žinoma, kitokie. Jo koncertas su suomių saksofonininko Mikko Innaneno kolektyvu „Innkvisitio“ pademonstravo puikų L. Mockūno sugebėjimą paisyti kolektyvo šeimininko taisyklių, o kartu išlikti labai savitam ir unikaliam. Girdėdamas greta du saksofonus, galėjai puikiai atskirti abiejų muzikantų išskirtinius bruožus, nors jie iš tikrųjų labai stengėsi groti stilistiškai ir „koja kojon“.
Spalio 30-osios „Gaidos“ vakaras, įvykęs Šv. Kotrynos bažnyčioje, ir buvo skirtas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro interpretacinėms ištarmėms. Rimties dimensija atsiskleidė intymiu kamerinės raiškos taurumu, divertismentišku ar siuitišku kameriškumu, garso transformacijomis ar kitų žanrų inspiruotais „skoliniais“.
Spalio 28 d. „Gaidos“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, kuriame griežė Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas jaunos dirigentės Adrijos Čepaitės iš Graco, prasklaidė kai kuriuos pašnibždom skleidžiamus mitus. Jau skaitant pranešimus spaudai, labiausiai sudomino spalio 25 d. Martyno Levickio ir Nacionalinio simfoninio orkestro koncertas. Tą vakarą Nacionalinės filharmonijos salė buvo sausakimša.
Koncertą pradėjo šiuo metu vienos svarbiausių Lenkijos kompozitorių Hannos Kulenty opusas „Part One“, pačios autorės teigimu, - jos Trečiosios simfonijos pirmoji dalis. Kompozicija tiko koncerto pradžiai. Nuolat judantis ir palengva besikeičiantis muzikinis audinys palengva užliūliavo klausytojus, o profesionalaus dirigento valdomi atlikėjai turėjo galimybę muzikuoti nepatirdami didelio streso.
Jau šešerius metus du kartus - rudenį ir pavasarį - „skylėnai“ sukviečia savo klausytojus į dienos ir nakties paliaubų šventę. Naujoji tradicija kol kas itin patvari. Viena vertus, ji konceptualiai atitinka grupės deklaruojamas idėjas, kita vertus, Roko Radzevičiaus vadovaujamos „Skylės“ ištikimieji klausytojai priprato prie jų kaip prie metų laikų ciklo, žino, kada vėl galės ateiti ir patirti klausymosi malonumą.
Spalio 19 d. Jaunoji virtuozė Ugnė Liepa Žuklytė mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, mokytojos Rusnės Mataitytės klasėje. Nuo 2012 m. Ugnė Liepa globojama Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“, o 2013 m. tapo Karalienės Mortos premijos laureate. Visai šeimai skirtame sekmadienio koncerte Ugnė Liepa kartu su dirigento Dainiaus Pavilionio vedamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pagriežė Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui e-moll, op. 64.
Lapkričio 6 d. Kamerinis jaunimo choras „Aidija“, įkurtas Vilniaus M.K. Čiurlionio menų mokykloje Romualdo Gražinio iniciatyva, švenčia 25-metį Nacionalinėje filharmonijoje, kur suskambės visa choro istorija.
Vilniuje pasibaigė dar vienas festivalis, pradžiuginęs klausytojus kokybiškai, profesionaliai ir įvairiai atliekama fortepijonine muzika. Spalio 18 d. Paryžiuje besidarbuojančio profesoriaus Igorio Lazko rečitalis ir jo duetas su Aleksandra Žvirblyte bei 23 d. jaunų gabių muzikų pasirodymas vyko Taikomosios dailės muziejuje, o Geniušų dinastijos atstovas Lukas Geniušas, renginio skrajutėje pavadintas „pianizmo žvaigžde“, įdomią, išskirtinę programą pateikė „Piano.lt“ salėje.
Prieš jo pradžią buvo suorganizuoti dar du renginiai: spalio 6 d. kultūros bare „Kablys“ vyko muzikos ir dailės performansas (tarsi priminimas, jog Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo ir muzikas, ir dailininkas) bei buvo pademonstruotas filmas „Laiškai Sofijai“, dalyvaujant šio genijaus vaidmens atlikėjui, Čiurlionio provaikaičiui pianistui profesoriui Rokui Zubovui. Spalio 8 d. jis Čiurlionio namuose Vilniuje labai įdomiai ir profesionaliai skaitė paskaitą ir nuotaikingai, brandžiai skambino.
Socialinis Darbas ir Pagalba Priklausomiems Žmonėms
Artūras, socialinis darbuotojas, dirba organizacijoje, kuri padeda sunkumų patiriantiems žmonėms: benamiams, neturintiems kur prisiglausti. Bet kartu dirba ir su priklausomais žmonėmis. Artūras pasidalijo savo gyvenimo istorija ir patirtimi.
Nuo jaunų dienų pradėjęs gerti, vėliau atradęs narkotikus, Artūras patyrė daug iššūkių. Įkalinimo įstaigos tapo patogia terpe priklausomybėms. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad apipylė atsakomybėmis. Su žmona paėmė auginti tris vaikus ir įstojo į Vilniaus universitetą, į socialinį darbą. Pradėjo dirbti normalų darbą.
„Pradėjau dirbti su programa. - Aš supratau, ko ieškojau visą gyvenimą įvairiuose nuotykiuose, narkotikuose, alkoholyje, dar kažkur. - Man žmona davė telefono numerį. Sako, yra kažkoks keistas vyrukas, kuris skaito keistą knygą ir ten sako, kad labai gerai. Nu, aš pagalvojau, nueisiu, bent jau atsižymėsiu - būsiu padaręs viską sąžiningai. Ir kai mes susitikom, staiga viskas apsivertė.“
Santuoka, sudaryta kalėjime, ne visuomet ištveria laisvę. Tačiau Artūro santuoka buvo sėkminga. Su žmona pradėję sveikti, jie ėmėsi globoti vaikus. Tai buvo iššūkis, bet Artūras sako, kad tai buvo gerai.
„Apie ką iš tikrųjų yra anonimų programa, tai ne apie tai, kaip mesti vartoti. Tai yra apie tai, kaip surasti jėgą, kuri yra aukštesnė už mane. Ir aš manau, kad atradau jėgą, kurios padedamas aš visą tai pakėliau. Aš ant savo pečių nebūčiau panešęs. Mano pečiai per silpni.“
Švietimo Iniciatyvos ir Projektai
Švenčionių r. gimnazijos direktorė Katažina Maciusovič ir žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius aptarė projektų idėjas. Buvo pristatytos įvairios idėjos: Švenčionių r. tautinės mažumos ir jų savitumas, Pabradės Gen. Silvestro Žukausko poligonas, Pabradė ir jos apylinkės nuotraukose, Švenčionių r. žydų tautos tragiškas likimas, Užsieniečių registracijos centras Pabradėje.
Mokiniams buvo įkurta kūrybinė dirbtuvė. Istorijos vyresnioji mokytoja Alicija Mažutova aptarė programos idėją, tikslus, veiklas, diskutavo su mokiniais ir aptarė jų lūkesčius.
Spalio 24 d. įvyko premjeros Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje ir Nemenčinės Gedimino gimnazijoje. Lapkričio 7 d. spektaklį rodėme Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Dirbtuvėje jaunimas pristatė spektaklį „Nerūkas“, režisuotą Pauliaus Ignatavičiaus. Lapkričio 8 d. įvyko projekto „Gyvenu laisvai!“ baigiamasis renginys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.