Nagevičiaus 2 Namų Bendrijos Įstatai: Pavyzdys ir Svarbi Informacija

Pastaraisiais laikais daug kalbama apie Konstitucijos keitimo reikalą.

Vieni sako, kad mūsų Konstitucija esanti gera ir jokių keitimų nereikalinga. Kiti tvirtina, kad Konstituciją būtinai reikia taisyti. Treti vėl sako, kad konstitucija, turinti kai kurių šalintinų trūkumų ir geriau būtų ją pataisius, bet norėtų, kad tas pataisas priimtų Seimas, o ne pati tauta.

Vyriausybė pasiryžo Konstituciją pataisyti. Savo pataisų projektą vyriausybė paves apsvarstyti ir balsavimu patvirtinti pačiai tautai.

Lai pati tauta pasisako, ar sutinka ji su Vyriausybės nuomone, ar nesutinka.

Besiartinant tautos balsavimui Konstitucijos keitimo reikalu, naudinga bus prisiminti, kaip mūsų kraštas priėjo prie tos padėties, kurioje šiandien gyvena ir iš kur atsirado mintys Konstituciją taisyti.

Šitos knygelės tikslas - nušviesti čia minėtuosius klausimus ir tuo būdu padėti kiekvienam piliečiui, be agitatorių ir kurstytojų pagelbos, pačiam išrišti juos ir sąmoningai paduoti savo balsą, kai bus klausiamas dėl Konstitucijos pataisymo.

Taigi skaitytojas šioje knygelėje ras trumpą netolimos mūsų praeities apžvalgą; pamatys, kas negero buvo mūsų gyvenime, iš kur kilo didžiosios mūsų gyvenimo blogybės ir pavojai.

Tuos dalykus išaiškinus, ne sunku bus surasti būdus toms blogybėms pašalinti.

O tam vyriausia priemonė: taip pataisyti - mūsų valstybės Konstituciją, kad ateityje išnyktų iš mūsų gyvenimo barniai ir rietenos, kad nusistotų Lietuvoje patvari tvarka ir ramybė, kad geros valios žmonėms būtų patikrinta laisvė ramiai dirbti, savo darbo vaisiais naudotis ir siekti geresnės ateities, nesibijant visokių suiručių.

Nepriklausomosios Lietuvos gyvenimas nuo pačios pradžios buvo nelengvas.

Atgaivinę savo valstybę pasaulinio karo griuvėsiuose, kada visas kraštas buvo nuteriotas ir pelenais paverstas, mes pradėjome sunkų naujakurių gyvenimą.

Kiekviename žingsnyje Lietuvos valstybė turėjo sutikti didelių trūkumų ir sunkiai nugalimų kliūčių.

Trūko pinigų mūsų gyvenimo reikalams rūpinti, trūko ginklų kariuomenei ginkluoti, trūko žmonių nusimanančių valstybiniame darbe, o daugeliui piliečių trūko duonos ir pastogės.

Suprantamas dalykas, kad tokiose sąlygose naujakuriui - valstybei buvo sunku gyventi ir kurtis, ypač kad tame darbe niekas mums pagelbos neteikė, o priešingai, atsirado daugybė priešų, kurie stengėsi mums pakenkti ir visą mūsų darbą ardyti.

Vos bepradėjusią atsigauti Lietuvą puolė galingi priešai.

Silpnuti ir suvargusi kraštą apniko Maskvos bolševikų gaujos, skaitlingi lenkų legionai ir geležinės bermontininkų divizijos.

Tuo pačiu metu atsirado daug priešų ir šalies viduje, kurie stengėsi užpuolikams padėti ir sprogdinti mūsų valstybę iš vidaus.

Miestuose, o kai kuriose vietose ir kaimuose, pasirodė daug savųjų bolševikų, kurie norėjo įgyvendinti Lietuvoje sovietų valdžią ir atiduoti mus Rusijos bolševikams.

Lenkijos agentai be paliovos drumstė mūsų gyvenimą, kūrė „peoviakų" ir kitokias ginkluotas organizacijas, kad pagelbėjus lenkams pavergti visą mūsų šalį.

Visiems šitiems mūsų valstybės griovikams pinigų netrūko.

Juos gausiai šelpė ir tebešelpia tie, kam rūpi Lietuvą Maskvai ar Varšuvai pavergti.

Tiktai begalinis mūsų pasiryžimas, pasiaukojimas ir narsybė išgelbėjo mus iš naujos vergovės nasrų ir davė galimybių patiems savo gyvenimą ir reikalus savarankiškai tvarkyti ir rūpinti.

Bet ir laisvę apgynus sunkus dar buvo mūsų gyvenimas.

Kaitaliojosi ministeriai, keitėsi seimai, mainėsi valdančios partijos, o vargai beveik nemažėjo.

Dar steigiamajam seimui nesusirinkus, 1919 metais balandžio mėnesy mėgino Lietuvą valdyti sutartinai kelios didžiosios partijos.

Buvo sudaryta vyriausybė, kurioje matėme ministeriaujant liaudininkų, socialdemokratų, krikščionių demokratų ir santariečių žmones.

Tačiau, neilgai trukus toji valdžia visai nusigyveno.

Ižde nebeliko nei skatiko pinigų, nebuvo iš ko nei valstybės tarnautojams algų sumokėti, o krašte įsigalėjo Lenkijos agentai, vadinamieji „peoviakai", kurie pradėjo maištą, ir bemaž nepalaidojo mūsų nepriklausomybės.

Pusmečiui praėjus, spalių mėnesyje, Valstybės Taryba tarėjo šitą vyriausybę pašalinti ir jos vietoje pastatyti prie valdžios vairo ne partijų įgaliotinius, bet tokius žmones, kurie tiko valstybės darbui dirbti.

Jie atitaisė padėtį ir privedė mūsų kraštą prie steigiamojo seimo.

Steigiamojo seimo laikais valdė jau tik dvi partijos - liaudininkai ir krikščionys demokratai.

Tikėjomės, kad mfisų pačių rinktasis seimas bus pastatęs tikrai gerą vyriausybę.

Apsirikome.

Kaip tik tais laikais Lietuva vos-vos nepakliuvo Lenkijos vergovėn, nes šita vyriausybė ties Augustavu ir Seinais pražudė mūsų kariuomenę, prarado Vilnių ir buvo bejungianti mus su lenkais garsiojo Hymanso pasiūlytomis sąlygomis.

Mūsų laimei, tasai susijungimas nepavyko, nes visa tauta labai griežtai tam pasipriešino.

Vėliau prie valdžios vairo atsistojo viena krikščionių-demokratų partija.

Jai bevaldant ypatingų ermyderių ir suiručių, tiesa, nebuvo, bet dėlto vidaus gyvenime pasireiškė didelių negerumų.

Įsivyravo didelis partingumas visose valstybės įstaigose, valdininkai sauvaliavo ir skriaudė žmones, o vyriausybė dažnai per pirštus žiūrėdavo į tokius darbus.

Taip prisiartino trečiojo seimo rinkimai.

Įvairių partijų pažadais viliojami, žmonės nebežinojo nei kas daryti.

Daugelis krikščionių - demokratų valdymu nepatenkintų ryžosi balsuoti už kitas partijas ir pamėginti, gal kiti geriau ir išmintingiau valdys.

Tokiu ūpu dauguma Lietuvos gyventojų ėjo j paskutiniojo seimo rinkimus, manydama geresnį išrinkti ir tuo būdu geresnių dienų susilaukti.

Kas iš to išėjo tuojau pamatysime.

Nežiūrint į tai, kad dideliu susirūpinimu ėjome į seimo rinkimus ir balsavome už tuos kandidatų sąrašus, kurie buvo mums peršami, kaip geriausi ir tinkamiausi, seimui susirinkus, prasidėjo nepabaigiami neramumai ir ermyderiai.

Tie ermyderiai pasibaigė tiktai tada, kai gruodžio 17 dieną mūsų kariuomenė šalies likimą atidavė į dabartinės tautiškosios vyriausybės rankas.

Dabar, kai tos nelaimės praėjo, kai Lietuvoje viešpatauja tvarka ir ramybė, rodosi, kad nieko ypatingo nėra atsitikę.

Mes ramiai dirbame savo darbus ir laukiame geresnių laikų, visai užsimiršdami praeities vargus ir rūpesnius: tarytum, jokio pavojaus nėra buvę.

Prisiminkime, tačiau, aną netolimąją praeitį.

Pažvelkime kas darėsi Lietuvoje 1926 m. rudenį, ir mes pamatysime didelės nelaimės šmėklą, kuri tais laikais buvo ištiesusi juodus savo sparnus, grūmodama mūsų valstybės gyvybei ir stumdama mus į sunkios vergovės bedugnę.

Kaip ir kiekviena didelė nelaimė, šita šmėkla ne susyk išdygo.

Ji artinosi prie mūsų nejučiomis, pradžioje visai nepastebimai.

Mes slinkome bedugnėn nenusimanydami, kad kiekviena diena artina suirutę, kruvinus įvykius ir laisvo, nepriklausomo Lietuvos gyvenimo galą.

Vos tiktai spėjo susirinkti paskutinis seimas ir pastatyti socialistinę valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybę, tuojau prasidėjo laikraščiuose agitacija, kad reikalinga esą senuosius valdininkus šalinti, o jų vietoje pastatyti naujus, geresnius ir sąžiningesnius.

Toje agitacijoje mes nepastebėjome nieko blogo.

Mums rodėsi, kad taip ir reikia padaryti, nes daug valdininkų iš tikrųjų buvo netikusią ir šalintinų.

Žinoma, jeigu socialistų vyriausybė būtų netikusių valdininkų vieton pastačiusi geresnių, sąžiningesnių ir labiau patyrusių žmonių, tai tie pakeitimai būtų buvę mūsų kraštui naudingi.

Deja, keičiant ir naujus valdininkus priimant, nebuvo atsižvelgiama į tai, kiek jie tinka užimamoms vietoms.

Socialistinei vyriausybei terūpėjo duoti vietų savo šalininkams, kurie per rinkimus į seimą agitavo už socialistus ir dabar laimėjus reikalavo atlyginimo.

Tokie vyrukai kartais visai neišmanydavo to darbo, prie kurio buvo statomi.

Todėl pasidarė dar didesnė betvarkė valdžios įstaigose ir visoje šalyje.

Netrukus pasigirdo balsų, kad esąs reikalas sumažinti kariuomenę.

Buvo sakoma, kad nuo to sumažėsiančio s išlaidos ir būsianti nauda visam kraštui.

Retas lietuvis tesuprato pradžioje, kur gali nuvesti toksai kariuomenės mažinimas, bet tie, kam rūpėjo nepriklausomąją Lietuvą pražudyti, kas gudriai pakišo socialistų vyriausybei šitą pragaištingą mintį, tie labai gerai žinojo, kokių pasekmių duoda kariuomenės sumažinimas.

Jie žinojo, kad silpna ir pakrikusi kariuomenė nepajėgia valstybės apginti, kai tą valstybė apipuola priešai.

O kai vėliau paaiškėjo, tai tasai sumažinimas buvo daromas dar ir tam, kad Lietuvos gynimui skirtus pinigus eikvoti tariamiesiems bedarbiams ir profesinėms sąjungoms.

Projektiniai Pasiūlymai Kauno Rajone

Informuojame, kad, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nuostatomis, yra parengti įvairūs statybos projektų projektiniai pasiūlymai Kauno rajone:

• Paslaugų paskirties pastato su prekybos, administracinėmis patalpomis ir sandėliavimo paskirties pastato su prekybos, paslaugų, administracinėmis patalpomis statyba. Adresas: Kauno r. sav., Kumpių k., Verslo g. 17. Statytojas: UAB „JUTA NT“.
• Prekybos paskirties pastato statyba. Adresas: Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Jonučių II k., Artojų g. 46. Statytojas: UAB „ESULDA“.
• Gamybos, pramonės paskirties pastato statyba. Adresas: Kauno r. sav., Žemaitkiemio k., Ozo g. 6. Statytojas: UAB „Gamybos Žemė“ (dabar „AKVATERA W“).
• Griežlės g. kapitalinis remontas ir paviršinių nuotekų tinklų nauja statyba. Adresas: Kauno r. sav., Užliedžių sen., Užliedžių k., Griežlės g. Statytojas: Kauno rajono savivaldybės administracija.
• Geležinkelio kelio statyba. Adresas: Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Juragių k., Jurginiškių k. Statytojas: UAB „Kaunas Cargo Hub“.
• Dviejų butų pastato statyba. Adresas: Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Putinų g. 24. Projektuotojas: UAB „2mm architektai“.
• Pagalbinio ūkio paskirties pastato keitimas į gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai). Adresas: Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Klevų g. 30A. Projektuotojas: UAB „Georaimonda“.
• Poilsio aikštelės kapitalinis remontas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Adresas: Kauno r. sav., 92,990 km, dešinėje pusėje. Statytojas: AB „Via Lietuva“.
• Gamybos paskirties pastato statyba. Adresas: Kauno r. sav., Rokų sen., Patamulšėlio k., Sėmenos g. 52A. Statytojas: UAB „Technogaja“.
• Susisiekimo komunikacijos (kelių) statyba. Adresas: Kauno r. sav. Statytojas: AB „Via Lietuva“.
• Veterinarų g. rekonstravimas ir buitinių, paviršinių nuotekų tinklų nauja statyba. Adresas: Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Biruliškių k., Veterinarų g. Statytojas: Kauno rajono savivaldybės administracija.
• Gyvenamojo namo dalies patalpų paskirties keitimas į odontologijos kabinetą ir naujų nesudėtingų statinių (takų, automobilių aikštelės) statyba. Adresas: Kauno r. sav., Zapyškio m., Vytauto g. 7. Projektuotojas: MB „Valdo archstudija“.
• Gyvenamojo namo statyba. Adresas: Kauno r. sav., Ringaudų sen., Noreikiškių k., Gebenių g. 4. Statytojas: UAB „Narama“.
• Mokslo paskirties pastatų statyba. Adresas: Kauno r. sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Aušros g. 26 A. Statytojas: Kauno rajono savivaldybės administracija.

Kauno rajono žemėlapis

Visuomenės Informavimas ir Dalyvavimas

Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 nuostatomis, visuomenė informuojama apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir dalyvauja svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus. Motyvuotas pastabas ir pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų sprendinių galima teikti projekto rengėjams nurodytais el. pašto adresais arba adresais darbo dienomis nurodytu laiku iki nurodytos datos.

Svarbu: Viešasis susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų vyks nurodytu laiku ir adresu.

Pavyzdžiui, dėl Putinų g. 24 projekto, motyvuotas pastabas ir pasiūlymus galima teikti projekto rengėjams el. paštu iki 2024-07-09. Viešasis susirinkimas įvyks 2024-07-09 15.00 val.

Kontaktinė Informacija

Žemiau pateikta kontaktinė informacija apie įvairias organizacijas Klaipėdos mieste, kurios teikia socialines, medicinos, kultūros ir kitas paslaugas gyventojams.

Šis sąrašas nėra išsamus, tačiau jis suteikia informaciją apie įvairias galimybes gauti pagalbą ir dalyvauti bendruomenės veikloje Klaipėdoje.

tags: #nageviciaus #2 #namu #bendrija #istatai