A.Čekuolis kone kasmet išleidžia po naują knygą, o šių metų pradžioje pasirodė naujausia jo knyga - „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“, kurią išleido leidykla „Alma littera“. Ši knyga tapo tyliu atsisveikinimu su žmogumi, kuris lydėjo ne vieną dešimtmetį. Tai - balsas, kurio nebėra, bet kuris vis dar kalba aiškiai, su ironija, švelniu pamokymu ir visada - be arogancijos.
Knygoje iš viso pateikiamos 53 temos (tokios kaip menas gyventi, gyvūnų psichologija, meilė..) bei suvalkiečių nuotykiai Afrikoje. Rašytojas prisipažįsta, kad jam nepatinka rašyti išgalvotas istorijas. Ši knyga, anot leidėjų, nėra ankstesniųjų pakartojimas ar tęsinys. Joje nėra išgalvojimų, viskas tikra. Knyga apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime, apie keistus, net juokingus, bet tikroviškus dalykus.
In Memoriam. Išskirtinis Algimanto Čekuolio interviu: aš visą gyvenimą kur nors smarkiai rizikavau
Knygos turinys ir temos
Be jau A.Čekuoliui knygose įprastos publicistikos įvairiomis temomis - nuo ekonomikos iki įprastinių gyvenimo situacijų, autorius šį kartą bando pasinerti į Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) darbą Afganistane. Knygoje „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ A.Čekuolis nagrinėja finansų krizės, jaunimo nedarbo, pasaulinių karų temas. Vietos čia atsiranda ir Kinijai, Indijai, Afrikos žemynui. Kaip teigia pats autorius, skaitydami apie svetimas šalis net nesusimąstome, kad viskas, kas parašyta knygoje, - susiję su Lietuva.
Apie Afganistano temą
Prieš pradėdamas skaityti knygą tikėjausi, kad būtent ši leidinio dalis, kurioje atskleidžiamas SOP gyvenimas - bus pati įdomiausia. Teko nusivilti. Knygos „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ anotacijoje teigiama, kad apie Afganistaną A.Čekuolis parašė „nieko negindamas, nieko nesmerkdamas. Taip kaip yra“. Tačiau nemanau, kad skaitytojas šioje knygos dalyje atras kažką nauja. Ši dalis apie Afganistaną priminė literatūrinį kūrinį, o ne publicistiką. Pažįstu keletą skaitytojų, kurie būtent po šio 50-ies puslapių pasakojimo apie Afganistaną naujausią A.Čekuolio knygą padėjo į šalį.
Algimantui Čekuoliui tai aštuntas karas, kurį jis vienaip ar kitaip stebėjo. Jis pirmasis, galėjęs pasižiūrėti į karo Afganistane mechanizmą ir net į slaptųjų kariuomenės dalinių darbą. Apie tai parašė šioje knygoje - nieko negindamas, nieko nesmerkdamas. Susirūpinusiam pasauliu skaitytojui knygoje yra dar 40 temų. Tokio karo kaip Afganistane irgi iki šiol nebuvo. Jo negalima laimėti. Bet ir nesiekiama laimėti tradicine prasme - užgrobti teritoriją, valdyti šalį. Ten ginamos žmogiškosios vertybės. Kartais jos ginamos nerangiai ir nevykusiai.
Publicistikos stilius
Publicistika - stipriausia A.Čekuolio kūrybos pusė. Žinoma, skaitytojai, kurie skaitė daugiau A.Čekuolio knygų, jau žino autoriaus publicistikos stilių - šioje knygoje jis išlaikomas. Tačiau skaitant šią publicistiką kyla vienas klausimas - ar sulauksime ko nors naujo, netikėto A.Čekuolio publicistikoje? Bet čia ir slypi atsakymas - ar verta autoriui ieškoti naujų kelių, jeigu rastas laiko gerai patikrintas.
Viename knygos pristatyme A.Čekuolis prisipažino, kad jis visko tikrai neatsimena, o tik daug skaito, klauso radijo ir sistemina informaciją. Tenka pripažinti, kad jis tai daro tobulai.
Atsiminimai apie autorių
Algimantą Čekuolį esu sutikusi kelis kartus knygų mugėse - visuomet pasitempusį, šiltą, su pagarba bendraujantį net eilėje prie autografo stovinčiam paaugliui. Turiu keletą jo knygų su parašu, o paauglystėje vietoj namų darbų rinkdavausi jo TV laidas - tai buvo tas laikas, kai iš ekrano sklisdavo pasaulis, kuriame norėdavosi būti protingesniu, smalsesniu, labiau išmanančiu. Nors žinome, kad mirtis - neišvengiama, ta akimirka, kai pamačiau antraštę apie Čekuolio išėjimą, smogė netikėtai stipriai. Buvo tarsi peilis į širdį. Ne tik todėl, kad netekome vieno žinomiausių Lietuvos žurnalistų, bet ir todėl, kad kartu pasitraukė ir dalelė mūsų pačių augimo, mūsų tv vakaro ritualų, mūsų smalsumo mokyklos. Todėl „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ skaičiau ypatingai lėtai, tarsi kiekvienas žodis būtų paskutinis gyvas ryšys su jo mąstymo pasauliu.
Čekuolis vėl rašo apie tai, kas dedasi pasaulyje, apie mūsų istorines žaizdas, apie tai, ką tyliai žinome, bet retai išdrįstame pasakyti garsiai. Jis moka ironizuoti, bet nepažeisdamas orumo, moka pašiepti, bet tuo pačiu ir paaiškinti.
Skaitydama jaučiau, kaip kiekvienas sakinys skamba pažįstamai. Čekuolio balsas man galvoje vis dar gyvas - tas, kurio tonas buvo ir griežtas, ir šiltas. Jo tekstai - tai ne tik informacija, tai kultūra, pagarba kalbai ir skaitytojui.
A. Čekuolio mintys apie madą ir gyvenimą
Kalbėdamas apie lietuvio įvaizdį užsienyje, A. Čekuolis pamini ir pinigus. Išvažiavę į svečias šalis mūsų tautiečiai seniau labai juos taupydavo, tačiau dabar - pinigines atlapoja plačiau. Pro kalbėtojo akis nepraslydo ir tai, kad šiomis dienomis lietuviai moka jau ne tik rusų kalbą. O ir pats A. Vytaro Radzevičiaus paklaustas apie knygoje minimą madą, autorius prabilo apie vyriškuosius aksesuarus - kaklaraištį, peteliškę.
„Kaklaraištis - vyriškųjų organų simbolis. Sakysite, ir moterys juos nešioja? Paklaustas, kodėl jis visada ryši kaklaskarę, A. Čekuolis juokaudamas atsakė: „Kaklaskarę ryšiu seniai, tačiau dabar jau penktadalis Lietuvos politikų pradėjo ją ryšėti. Nesakysiu gi, kad čia mano idėją nugvelbė. Bet ką jiems pasikabinti? Morkos juk nepasikabins.“ Vyrai, rašytojo teigimu, turi mažiau galimybių atrodyti puošniai bei gebėti išsiskirti iš minios.
Diskusiją vedęs V. Radzevičius juokavo, kad yra trys svarbiausios metų šventės: Kalėdos, Velykos ir susitikimas Knygų mugėje su A. Čekuoliu. Jam pritarė ir rašytojo gerbėjai, kurie ovacijomis bei plojimais šiltai sutiko pristatomos knygos autorių.
Knygos įvertinimas
Jei norite plačiau pažvelgti į pasaulį, susipažinti su sudėtingomis temomis, apie kurias garsiai kalba viso pasaulio ekonomistai ir politikai, į rankas paimkite šią knygą - nenusivilsite. Tačiau jei iš knygos tikitės tik sužinoti, kaip sekasi mūsų lietuvių kariams Afganistane - gerai pagalvokite, ar tai tikrai ta knyga.
Ar patiko? ⭐⭐⭐⭐⭐
Ar skaityčiau kitą kartą? Taip, kai norėsiu išminties be pretenzijų
Ar rekomenduočiau? Taip, kiekvienam, kuris pasiilgo aiškaus, įžvalgaus, bet žmogiško balso
Ar norėčiau pasilikti lentynoje? Taip, nes tai daugiau nei knyga - tai atsisveikinimo laiškas
A. Čekuolio apdovanojimai ir knygos
Šis Lietuvos šviesuolis yra apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi bei Lietuvos krašto apsaugos ministerijos medaliu.
A. Čekuolis yra parašęs šias knygas:
- „Per tris vandenynus“
- „Perkūnas netrenkia į laivą“
- „Tylos takais: kelionės apybraiža“
- „Keturi žiemos vėjai: fantastinė pasaka“
- „Noriu grįžti į Kubą: apybraižų rinkinys“
- „Legionierius“
- „Vyriški žaidimai: apsakymai ir apysaka“
- „Staigmenos“
- „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“
- „Šešios progos numirti“
- „Faktai ir šypsenos“
- „Keturi žiemos vėjai“
- „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“
- „Generolo Sena Karvė istorija“