Pastaraisiais metais gausėja žmonių, besidominčių praeities įvykiais, reiškiniais, tradicijomis. Taip pat norinčių suvokti, kokie mes iš tikrųjų buvome prieš šimtą ar tūkstantį metų… Upės, kalvos, lygumos išliko tie patys. Prie jų kūrėsi žmonės, gyveno. Kai kurių gyvenviečių pavadinimai, taigi - vietovardžiai, per ilgus šimtmečius nepakito. Jie yra tarsi mūsų protėvių laiškai, galintys suteikti nemažai informacijos apie praeities kartų gyvenimą.
Širvintų rajonas turtingas vandens telkiniais: upėmis, upeliais, ežerais, tvenkiniais. Čia tyvuliuoja 26 įvairaus dydžio bei gylio ežerai, kurių bendras plotas 553,7 ha. Rajono kraštovaizdžiui gyvasties suteikia net 33 tekančios įvairaus dydžio bei sraunumo upės ir upeliai, kurie vinguriuoja rajono žemumomis 397,5 km. Viena didžiausių Lietuvos upių - Neris prie Širvintų rajono savo vaga prisiliečia 25,3 km. Širvintų rajonas - vidutinio miškingumo kraštas. Didžiausi yra Alionių, Žaliosios, Šešuolėlių miškai ir Šešuolių giria, nusidriekianti į kaimyninį Ukmergės rajoną. Daugiausia yra ūkinių miškų. Širvintų rajono miškuose įsteigti Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Lygiaraisčio telmologiniai (pelkių), Širvintos ir Budelių kraštovaizdžio draustiniai. Rajono teritorijoje - Kernavės kultūrinis rezervatas.
Rajone yra 6 miesteliai: (Bagaslaviškis, Čiobiškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai), 485 kaimai.
Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius metus paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų. „Visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis“.
Pabrėžtina, kad Vietovardžių metų renginiai, minėjimai, veiklos Lietuvoje vyko be išskirtinės pompastikos. Vilniuje Lietuvių kalbos instituto kartotekose saugoma užrašytų per 700 000 dar gyvų vietovardžių (toponimų) ir per 300 000, kuriuose nebėra gyventojų. Vietovardžių, kurie išnyko su istorijos virsmais, pokario viensėdžių naikinimu, melioracijomis ir sodybų tuštėjimo metu. Lietuvos Respublikos Seimas ryžosi 2019-uosius paskelbti Vietovardžių metais. Taip padaryta, kad vietovardžių naikinimas būtų sustabdytas. Kad išnykę pavadinimai būtų priminti, įamžinti atminimo lentose ir paminkluose, virtualiose svetainėse, žemėlapiuose.
Bendradarbiavome su filialų darbuotojomis, seniūnijomis. Dėkojame Širvintų rajono seniūnijų seniūnams, seniūnijų darbuotojams, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos filialų darbuotojams, kurie prisijungė, padėjo parengti mūsų krašto išnykusių kaimų, viensėdijų sąrašą.
Jauniūnų seniūnija: Anatolina K (1972 m. buvo panaikintas Natolinos kaimas, senuose žml. rašoma Anatolina, todėl tikslus pavadinimas neaiškus), Barsupiškės K, Birkos K (žml. (vokiškiuose ir lenkiškuose) rašoma Birki), Cegelnė K, Dukiškių K, Gaidžioniškės K, Gojus K, Grūdiškės K, Izabelina K (žml. rašoma Elizabelina), Malinuvka K, Navasiolkų K (panaikintas 1972 m., senuose žml. rašomi pavadinimai Novopolė arba Naujalaukis), Pagranda K, Ringė K, Sadūniškės K, Smėlynės K, Stojkiškės K, Šafarnė K, Zaliankos K (panaikintas 1972 m., senuose žml. Visos trys išnykusios Kernavės seniūnijos gyvenvietės - Paežerėlis, Pazaltarūnai ir Zaltarūnai tarpukariu išleistame Lietuvos žemėlapyje.
Širvintų rajono žemėlapis
Analizuojant Lietuvos dvarų istoriją, galima pamatyti, kaip svarbu išsaugoti kultūros paveldą. Štai keletas pavyzdžių:
Lietuvos dvarų istorijos pavyzdžiai
- Abromiškių dvaro sodyba: Dvaras įkurtas 1571 m., jo istorija siejama su Poniatovskių, Bichovcų, de Raes ir Pliaterių giminėmis. Šiuo metu dvaras išgyvena prisikėlimo laikotarpį, numatoma įkurti svečių namus ir reprezentacines sales.
- Akmenos dvaro vėjo malūnas: Akmens kaime išlikęs akmeninis Akmenos vėjo malūnas, statytas apie 1860-1870 m. 1994-2000 m. malūnas buvo restauruotas ir užkonservuotas.
- Alantos dvaro sodybos rūmai: Dvaras pastatytas 1858 metais. Šiuo metu čia veikia biblioteka ir Molėtų krašto muziejaus padalinys Alantos dvaro muziejus-galerija.
- Aristavėlės dvaras: Unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai - vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys. 1987 metais buvo išardyti, pervežti į muziejų, sandėliuoti ir 2010 m. atstatyti naujoje vietoje.
- Aštriosios Kirsnos dvaras: Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau nuo XVI a. Šiuo metu dvaras pritaikomas turizmo, žirginio sporto, konferencijų veikloms.
- Aukštosios Fredos dvaras: XIX a. pradžioje buvo suformuota stambi Aukštosios Fredos dvaro sodyba Pakaunėje. Dvaro rūmus ir kitus pastatus pietuose supa didelis peizažinio tipo parkas.
- Babtyno dvaras: Nuo 1999 prasidėjo naujas 500 metų senumo Babtyno dvaro gyvenimo etapas. Dvaras garsėjo Joninėmis, į kurias suvažiuodavo Kauno inteligentija ir valstybės vadovai.
- Biržų pilis: Biržų tvirtovė - tai Biržų krašto pažiba. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, rengiamos ekskursijos lankytojams.
- Bistrampolio dvaras: Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė Bistramų giminei. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais.
Bažnyčios istorijos paaiškinimas: I–V amžius | Visas dokumentinis filmas
Musninkų bažnyčia