Asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį. Teisiniai darbo santykiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi, todėl būtina diferenciacija. Teisinių darbo santykių dalyviai yra skirtingų psichofiziologinių savybių žmonės (moterys, jaunimas, neįgalieji).
Darbinis veiksnumas ir amžius
Veiksnumo darbo teisėje atsiradimas yra siejamas išimtinai su amžiumi. DK 13 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad fiziniai asmenys įgyja darbinį veiksnumą sukakę šešiolika metų. Ši amžiaus riba yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nuo šešiolikos metų kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, nedarydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei.
DK 277 straipsnyje išvardyti darbai, kurie negali būti skiriami asmenims, nesukakusiems aaštuoniolikos metų. Tai darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba kuriuos dirbant naudojamos toksines, kancerogenines, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios spinduliuotės poveikis ir kt. darbai, draudžiami dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų, sąrašą taip pat nustato Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo „.
Šis nutarimas taip pat netiesiogiai nustato, kad išimtinis darbinis veiksnumas atsiranda nuo keturiolikos metų, ir sąlygas, kuriomis asmenys, patenkantys į atitinkamas amžiaus kategorijas (t. y. nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų), gali sudaryti darbo sutartis ir dirbti pagal jas. Šiuo Vyriausybės nutarimu taip pat patvirtintas išsamus sąrašas lengvų darbų, leidžiamų dirbti asmenims nuo keturiolikos metų (pvz., daržų ravėjimas, vaistažolių rinkimas, laikraščių ir žurnalų pardavimas ir kt.).
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis taip pat nustato galimybę darbo teises ir pareigas įgyti asmenims, nesukakusiems šešiolikos metų. Šie asmenys gali dirbti tik jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus ir laikantis specialių įdarbinimo sąlygų. Pažymėtina, kad asmenys iki šešiolikos metų dirba vieno iš tėvų arba kito juos auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu. Taigi nei DK, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenustato, kaip turėtų būti traktuojamas toks atvejis, kai, pavyzdžiui, kūdikis filmuojasi reklamoje. Pagal darbo teisės normas jis turėtų būti traktuojamas neveiksniu, kadangi nėra sukakęs keturiolikos metų. Pagal civilinės teisės normas jis taip pat negali būti laikomas veiksniu.
Vaiko gimimo liudijimo patvirtinta kopija ir prieš tai nurodyti dokumentai pridedami prie darbo sutarties. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose nustatytų dokumentų. Sudaręs darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nnurodo asmenis, iš kurių gauti anksčiau nurodyti dokumentai, informacija apie darbo sutarties sąlygas - darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją), padalinį, taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdi, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama).
Gillian Thomas apie moterų teisių darbe evoliuciją | Bobo Herberto nuomonės skiltis.TV
Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, sudarydamas darbo sutarti su jaunu asmeniu, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti jauną asmenį su busimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas, o prieš leisdamas pradėti darbą instruktuoti saugos darbe klausimais. Pažymėtina, kad sudarant sutartį su asmenimis iki aštuoniolikos metų, šalių susitarimu negali būti sulygstamas išbandymas (DK 105 str.), taip pat su jais negali būti sudaroma visiškos materialines atsakomybes sutartis (DK 256 str.).
Darbdavys, keisdamas darbo sutarti su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo laikytis tos pačios tvarkos kaip ir jų sudarydamas. Pakeitęs darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui apie pakeistas darbo sutarties sąlygas. Darbo sutartis gali būti bet kada nutraukta vaiko, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo ar mokyklos, kurioje vaikas mokosi, reikalavimu. Nutraukus darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gautas reikalavimas nutraukti darbo sutartį, ir darbo sutarties nutraukimo priežastis.
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas asmenims iki aštuoniolikos metų nustatomas sutrumpintas darbo laikas. (DK 145 str.) Paaugliams - ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme pper savaitę. Darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu gali būti nustatytas nevisas darbo laikas. (146 str.). Taipogi jauniems asmenims neleidžiama dirbti viršvalandinių darbų (DK 150 str.), dirbti naktį, bei budėti (DK 154 - 155 str.). Jaunesniems kaip aštuoniolikos mmetų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. ( DK 159 str. ) Tokiems darbuotojams suteikiamos kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę.
Neįgaliųjų teisės
Mūsų visuomenėje neįgalieji turi lygias teises kaip ir visi likusieji. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas siekia uužtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.
Neįgalumas gali būti trijų lygių - sunkus, vidutinis ir lengvas. Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija.
Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui. Darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės rreabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.
Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams neįgaliųjų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų.
Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti: per pirmuosius 6 mėnesius - vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; per kitus 6 mėnesius - pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis pagrindinėje darbovietėje Asmenims, pripažintiems nedarbingais- 430 litai, asmenims, pripažintiems iš dalies darbingais (30-40 proc.), - 380 litų. Neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą gali būti nustatytas nevisas darbo laikas. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Jie taip pat gali dirbti naktį jei to nedraudžia minėtos ministerijos išvada ir jeigu jie patys sutinka dirbti tokį darbą.
Lygių galimybių principas
Darbo teisės subjektų; lygybė nepaisant jų lyties, seksualines orientacijos, rasės, tautybes, kalbos, kilmes, pilietybes ir socialines padėties, tikėjimo, santuokines ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Objektyvia prasme lygybė - vienodas įstatymo požiūris i teisės subjektus, subjektyviąja prasme - tai įstatymo nustatyta vienoda galimybe pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ar vienodai reikalauti tam tikros pareigos vykdymo iš kitų teisinių subjektų analogiškoje situacijoje.
Vis dėlto lygybė pabrėžia vienodas galimybes, bet nevienodą realybę, nevienodą faktinę padėtį. objektyviosios teisės požiūriu, privilegijos (kurias įstatymai vadina papildomomis garantijomis) tam tikroms kategorijoms asmenų yra pateisinamos tokiu asmenų pažeidžiamumu (pvz., garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus (DK 132 str.), garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams (DK 133 str.), garantijos darbuotojų atstovams (DK 134 str.), pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (OK 135 str.) ir kt.). Subjektyviąja prasme skirtinga subjektų patirtis, gebėjimai, darbštumas, talentingumas, sėkmė ir daugybė kitų veiksnių realiame gyvenime lemia faktinę nelygybę.
Diskriminacija taip pat nėra llaikomos, kaip jau minėtą, specialios apsaugos ar pagalbos priemonės, numatytos tam tikrų kategorijų asmenims, kuriems tokia ypatinga apsauga ar pagalba yra reikalinga (pvz., nėščiosioms, neįgaliems asmenims, jauniems asmenims). Nėščios moterys priskiriamos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 11 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.
Pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ((motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau - neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką, toliau - krūtimi maitinanti moteris), gali būti nustatomas nevisas darbo laikas. (nuo 2005 m. liepos 14 d.) (Žin., 2005, Nr. Moterims ssuteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). 2. pašalpa. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis.
Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.
Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesni...
