Priverstinis patalpų vėdinimas be rekuperacijos sistemos: ar būtina ir kaip tai įgyvendinti?

Šiuolaikiniai pastatai yra gerai izoliuoti su sandariais langais, šilumos energija pastoviai brangsta, o komforto poreikiai pastoviai didėja, todėl patalpų vėdinimui yra naudojamas priverstinis-mechaninis vėdinimas su šilumos rekuperacija. Tačiau ar visada būtina rekuperacija ir kokios yra alternatyvos?

Ar reikalinga rekuperacija B klasės namui?

B klasės namui neprivalomas priverstinis vėdinimas (su rekuperacija). Viskas priklauso nuo namo sandarumo, nuo gyvenančių asmenų skaičiaus ir nuo gyvenančiųjų jautrumo nešviežiam orui. B klasės namas, jei tai statyba ne senesnė nei 10 metų yra gana gerai užsandarintas. Tad norint turėti gerą oro kokybę namie, reikia nuolat vėdinti patalpas. Šaltuoju metų laiku dažniausiai taip nėra daroma, todėl turime aukštą CO2 lygį kambariuose.

Kitas klausimas, ar labai aktualus šilumos taupymas. Galima visą laiką gyventi šiek tiek pravertais langais, tokiu būdu užtikrinant pakankamai šviežio oro, tačiau prarandant šilumą. Tas prištaravimas išryškėja žiemą, esant šalčiams. Atsiranda visokių kitokių nepatogumų - prišalę langai (praverti tarpai, nesandarumai) ir pan.

Priverstinis vėdinimas be rekuperacijos: alternatyvos ir sprendimai

Vėdinimas yra būtinas visų energetinių klasių pastatams, nes tai yra sveiko namo pagrindinis kriterijus. Oro šalinimas gali veikti natūraliai (jei yra tam palankios sąlygos) arba mechaniškai (ventiliatoriaus /-ių) pagalba. Vėdinimas gali būti su šilumogrąža (rekuperatorius) arba be šilumogražos.

Nėra nei vieno teisės akto Lietuvos respublikoje, kuriame būtų prievartiniu būdu reikalaujama įsirengti vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi bet kokios energetinės klasės pastatuose. Reglamente tik nurodoma kokios klasės turėtų būti pats vėdinimo įrenginys, jei pasirenkamas rekuperacinė vėdinimo sistema. Tačiau kokią ją pasirinkti sprendžiate Jūs pats.

Tikrai yra sistemų, kurios pagal pagal energijos eikvojimo sąnaudas prilygsta ir net lenkia rekuperacinę sistemą, bet tai jau platesnis klausimas reikalaujantis išsamaus pristatymo.

Priverstinio vėdinimo sistemos komponentai

Mechaninė vėdinimo sistema susideda iš ortakių, sklendžių, triukšmo slopintuvų, grotelių arba difuzorių, bei vėdinimo įrenginio. Taupyti energiją padeda ir programuojama valdymo automatika. Sistema - švari, nes tai antistatiniai ortakiai ir juose nesikaupia dulkės. Oro šalinimo zonos, kuriose pašalinama perteklinė drėgmė, kvapai, dulkės.

Jei yra tiekiamo ir šalinamo oro disbalansas arba atjungiamas ar sugenda tiekiamo oro ventiliatorius, patalpose gali susidaryti neigiamas slėgis. Neigiamo slėgio padariniai: į patalpas gali sklisti dūmai, liepsna bei nuodingasis anglies monoksidas.

Tad, jeigu numatoma įrengti židinį ar krosnelę name su vėdinimo sistema, turi būti numatytas tiesioginis degimui reikalingo oro tiekimas į ugniakurą, pvz. atitinkamai paskaičiuotas oro kanalas. Taip pat būtina užtikrinti degimo dujų šalinimo sistemos sandarumą. Jei to padaryti negalima, reikia įrengti sistemą, blokuojančią šių dviejų sistemų darbą vienu metu.

Paprasčiausia tai realizuoti degimo dujų (dūmų) temperatūros jutiklio ar termostato pagalba. Temperatūros jutiklis montuojamas ant dūmtraukio sienelės, ir, kai temperatūra pasiekia nustatyta ribą, jis atjungia vėdinimo sistemą.

Rekuperacija: energijos taupymo sprendimas

Rekuperacija - tai energijos taupymas. Šalinamas iš patalpų oras šilumokaičio pagalba nesimaišydamas pašildo tiekiamą iš lauko orą. Plokštelinio šilumokaičio naudingumo koeficientas 70%, rotorinio šilumokaičio net 85%. Tokiu būdu sutaupoma apie 70-80% šilumos.

Šiuolaikiniai pastatai yra gerai izoliuoti su sandariais langais, šilumos energija pastoviai brangsta, o komforto poreikiai pastoviai didėja, todėl patalpų vėdinimui yra naudojamas priverstinis-mechaninis vėdinimas su šilumos rekuperacija. Rekuperacija gali būti naudojama tiek privačiuose namuose, tiek ir biuruose ar pramoninės paskirties patalpose.

Svarbu konsultuotis su specialistais, kurie profesionaliai įvertins konkretų objektą ir išsamiai paaiškins, suteiks informacijos, kokia rekuperacijos sistema labiausiai tiktų jūsų butui, namui ar komercinėms patalpoms.

Rekuperacinės sistemos įrengimas

Rekuperacinės sistemos projektavimas, kanalų įrengimas, įvertinant, kur oras turi cirkuliuoti į lauką ir į vidų, kur tik į lauką. Tai itin efektyvus būdas sutaupyti energijos ir sprendimas, kuris tarnauja ištisus metus. Pilnai įrengta rekuperacinė sistema gali būti visiškai nepastebima.

Gera patalpų izoliacija be abejonės yra labai svarbi, bet tai ir pavyzdys, jog visos pastatų inžinerinės sistemos yra susiję. Tai svarbu įvertinti, o šiuo atveju, jei pastatas yra gerai izoliuotas, iškart pajusite, jog labai svarbu tinkamas patalpų vėdinimas. Vienas efektyviausių sprendimų be abejonės yra rekuperatoriai.

Tokia sistema montuojama naujos statybos namuose, tačiau ir renovuojamuose būstuose galima sumontuoti rekuperacinę sistemą. Ji gali būti nematoma, paslėpta po lubomis ir puikiai atlikti savo funkciją. Patogu, nes toks vėdinimas vyksta ištisus metus, nereikia darinėti langų ar durų tam, kad oras būtų gaivus.

Pagal Europos Sąjungos Pastatų energetinio efektyvumo direktyvą jau nuo 2016 m. lapkričio mėn. visi nauji statiniai pagal energetinį naudingumą privalo atitikti A klasės reikalavimus.

Kodėl svarbu vėdinti patalpas?

Dar ir dabar dažnas klausimas - kam reikalingas vėdinimas? Proseneliai ir tėvai pragyveno be mechaninio-priverstinio vėdinimo, pragyvensiu ir aš, - teigia klientai. Tačiau esminis skirtumas tame, kad ankščiau statant namus nebuvo taip svarbu juos pastatyti šiltus ir ekonomiškus, todėl namai nebuvo sandarūs, o oras bet kuriuo atveju lengvai patekdavo į patalpas, tad ir oro kaita, nors ir nepastovi, tačiau vis tiek būdavo.

Dabar, siekiant taupyti brangią šilumą, šiuolaikiniai namai statomi šilti ir sandarūs. Atsakant į klausimą, kada verta turėti priverstinį vėdinimą ir kada ne, galime sau atsakyti paprastai: neturint šviežio oro ir gero mikroklimato, mes negalėsime gerai išsimiegoti, jausimės pavargę, būsime nedarbingi darbe, neatsikratysime nemalonių kvapų, nepašalinsime susikaupusios perteklinės drėgmės, dėl kurios atsiranda pelėsis ir dar daugybė nemalonių padarinių.

Priverstinio vėdinimo tipai

Labai svarbu žinoti priverstinio vėdinimo skirtumus. Iš esmės priverstinis vėdinimas yra ir oro ištraukimas su paprastais ventiliatoriais iš sanitarinio mazgo ir virtuvės, tačiau taip išmetamas šiltas oras į lauką, o į pastatą per namo nesandarias konstrukcijas patenka lauke esantis oras, o šaltuoju metu - šaltas, kuris sušyla nuo šildymo sistemos.

Rekuperatoriaus viduje yra specialus šilumokaitis, kurio pagalba panaudojamas šiltas išmetamas lauk patalpų oras, taip sušildydamas paimamą lauko orą, kuris vėliau tiekiamas į patalpas. Toks oro patekimas į patalpas užtikrina patalpose vėdinimą su šilumos atgavimu. Skirtingai nuo rekuperatoriaus modelio ir tipo, ektyvumas gali svyruoti nuo 50% iki 98%, svarbu pasirinkti kiek galima didesnio efektyvumo įrenginį.

Įsirengus rekuperacinę vėdinimo sistemą svarbu, kad visas vėdinimas vyktų tik per jį. Dažna klaida -voniose, tualeto patalpose statyti paprastus ventiliatorius ir taip šilčiausią orą ir tuo pačiu pinigus „išmesti“ laukan.

Įsirengus vėdinimo sistemą yra palaikomas malonus mikroklimatas ir neleidžiama perteklinei drėgmei kondensuotis ant sienų bei langų. Svarbu palaikyti reikalingą oro apykaitą, esant oro apykaitai 0,5 h (0,5 karto per valandą, t.y. visas patalpos oro tūris pakeičiamas per 2 valandas), oro apykaitos pakanka ne tik reikiamam deguonies kiekiui bei reikiamai CO2 koncentracijai patalpoje palaikyti, bet ir perteklinei drėgmei iš patalpų pašalinti.

Skleidžiamas triukšmas iš įrenginių, nors dabar nemažai įrenginių gaminami kiek įmanoma tylesni (naudojamos viduje izoliacinės medžiagos, tokios kaip putų polistirolas, mineralinė vata, ekstrudinis polistirenas ir pan.). Be abejonės, prieš rekuperatoriaus pirkimą būtina gauti visus techninius įrenginių duomenis, kad galėtumėte išsianalizuoti jų parametrus.

Jeigu rekuperatorius naudojamas pagal gamintojų reikalavimus priežiūra nesudėtinga - tereikia kartą ar du per metus pasikeisti oro filtrus (dėl kartų, kas kiek laiko jie keičiami priklauso ir iš kur padarytas lauko oro paėmimas, nes jei namas yra prie gatvės ar vietoje, kur užterštumas yra didesnis, gali tekti pasikeisti ir dažniau) .

Rekuperatorių efektyvumo matavimas

Šiuo metu Europoje yra keletas normų, pagal kurias yra matuojamas bei deklaruojamas rekuperatorių efektyvumas. Testas yra atliekamas subalansuotiems įrenginiams. Tiekiamo oro masinis debitas turi skirtis ne daugiau nei 3% nuo šalinamo.

Pagal NEN5138 normą, matavimai atliekami labai panašiai kaip ir EN308, tik papildomai įvedamas faktorius dėl oro kiekio disbalanso. Pagal Passiv Haus institut matavimo metodiką, yra matuojamas sauso oro efektyvumas (nevertinant šilumos atgavimo iš šalinamo oro kondensavimosi) t.y. vertinama, kad šalinamame ore yra labai mažas kiekis drėgmės.

Praktikoje gyvenamuosiuose namuose vienas iš pagrindinių teršalų yra perteklinė drėgmė, kurią reikia pašalinti. Dėl to šalinamas oras būna drėgnesnis nei testo metu, atitinkamai rezultatai taip pat geresni.

Efektyvumo matavimui yra taikomos dvi formulės, atsižvelgiant ar rekuperatoriai įrengiami su „constant flow“ ventiliatoriais, ar be jų. Efektyvumo matavimo ataskaitoje taip pat yra pažymima, ar rekuperatorius yra su „constant flow“ ventiliatoriais t.y.

Šiuolaikiniai rekuperatoriai kuriami tokie, kad išlaidos juos eksplotuojant būtų kiek įmanoma mažesnės, tad svarbu žinoti, kiek ji kainuos ir išlaikyti. Kaip pavyzdį būtų galima paimti šiuo metu rinkoje esančių vienų efektyviausių rekuperatorių Renovent suvartojimus. Dirbdami normaliu režimu jie naudoja 40-60W, realiai tiek, kiek naudoja ir viena paprasta elektros lemputė, tad suvartojimai tikrai labai maži.

Kaip jau buvo minėta, jog vėdinimas reikalingas ne tik žmogui, bet ir pačiam pastatui, todėl rekomenduojama rekuperatoriaus neišjunginėti, užtektų sumažinti tuo metu oro kiekius (tuo pačiu mažėja ir el.

Lauko oro paėmimui ir išmetimui būtų galima naudoti specialius pūsto polietileno ortakius, kurių medžiaga - suspausta polipropileno puta EPP. Skardinius lauko oro paėmimo ir išmėtimo ortakius tam, kad ant jų nesusidarytų kondensatas, būtina izoliuoti.

Teisingas vėdinimas - tai Jūsų puikios savijautos ir komforto garantas. Kiekvienas būstas turi svetainę, miegamuosius, virtuvę, sanmazgus, ir kiekvienai iš šių patalpų reikia vėdinimo. Grynas oras - pagrindinė gyvybės egzistavimo sąlyga, todėl turime apie tai galvoti statant namą ar įrengiant butą. Šviežias oras, kaip vanduo ar maistas, reikalingas gyvybei palaikyti.

Tad vėdinimą galima laikyti deramai sutvarkytų, kai jis atitinka du pagrindinius reikalavimus:• pirma, žmogus turi dirbti ir ilsėtis švariame ir pakankamai šiltame ore;• antra, oro tiekimui ir paruošimui turi pakakti minimalaus energijos kiekio.

Patalpose, kuriose mes būname, yra daug sveikatai pavojingų medžiagų: pelėsinių grybelių, statybinių ir apdailos medžiagų dalelių, valymo priemonių, gyvūnų išskiriamų kvapų. Anksčiau per nesandarius senus langus veržėsi lauko oras, kuris, susimaišęs su šiltu oru, kylančiu nuo šildymo prietaisų, vėdino patalpas. Dabar, kai namai statomi vis sandaresni ir šiltesni, patalpų viduje teršalai kaupiasi gana greitai, todėl vėdinimas tiesiog būtinas.

Pagrindiniai rodikliai, kad patalpos vėdinamos nepakankamai, yra rasojantys langai, pelėsiai, blogas miegas ir nemalonus kvapas. Tikrai daugelis esate susidūrę su šia problema.

Planuojant vėdinimo sistemą, be abejo, būtina ją suprojektuoti energetiškai efektyvią, t.y. tausojančią elektros ir šiluminę energiją. Tokia sistema yra DCV (Demand Control Ventilation).

Pagrindiniai skirtumai tarp vėdinimo su rekuperacija ir be jos:

tags: #priverstinis #patalpu #vedinimas #be #rekuperacijos