Moteris kaip nuosavybė - istorinis požiūris. Straipsnyje nagrinėjama moters padėtis skirtingais istorijos laikotarpiais, atskleidžiant, kaip moteris buvo suvokiama kaip vyro nuosavybė.
Eitynės už lygias moterų teises
Moteris senovės Graikijoje: tarp mitų ir realybės
Senovės Graikijos kultūroje ir filosofijoje galima įžvelgti daugelį šiuolaikinės lyčių skirtumo bei tarpusavio ryšių sampratos šaltinių. Moteris negalėjo tapti polio piliete. Nors senovės graikų mene, mitologijoje ir literatūroje akivaizdi simbolinė moteriškumo galia, graikų polis buvo vienas iš reikšmingiausių moterų socialinio pavergimo precedentų.
Filosofų požiūris į moteris
Moteris buvo įsivaizduojama kaip netobulas vyras; moteris neegzistavo kaip savarankiška būtybė, o vien kaip žmogiškosios būtybės, kurios modelis buvo vyras, variantas. Ir Aristotelis, kurdamas savo biologines teorijas, ir IIa.pr.Kr. gyvenęs anatomas Galenas išpažino šį vienos lyties modelį, pasak kurio „moteris yra tuščia kategorija“. Geriausiai tai, jog senovės Graikijoje susiformavusi žemesnė moterų padėtis buvo institucionalizuota, įrodo jų padėtis polyje.Formuojantis ankstyvosioms politinėms visuomenėms, moterims niekur nebuvo suteiktos pilietinės teisės ir apskritai jos teisių turėjo ne ką daugiau nei vergai. Antai Kretoje moteris pati viena galėjo valdyti savo nuosavybę, o Atėnuose nuosavybė priklausė tik vyrams. Bet niekur ji neturėjo tiesės apsispręsti savo santuokos klausimu - sprendimą priimdavo jos tėvas.
Auklėjimas ir šeima
Atikoje buvo paprotys pranešti draugams ir kaimynams apie kūdikio gimimą. Jei gimdavo sūnus aukščiau namų durų pakabindavo alyvos šakelę ar laurų vainiką, jei gimdavo duktė - kuokštą vilnų, simbolizuojantį būdingą moterų darbą, t.y. verpimą ir audimą.Naujagimio likimą, būtent ar jį priimti ar ne, suaugusieji spręsdavo nedelsdami. Tėvai galėdavo daryti su vaikais, ką norėdavo, nebuvo įstatymo, kuris būtų draudęs pamesti vaikus. Graikų šeimos galva neturėjo tokios absoliučios valdžios šeimoje kaip romėnų pater familias, bet vis vien galėdavo neauginti vaiko.Mergaitės paliekamos namie ir mokosi tų „menų“, kurių prireiks ištekėjus. Siųsti mergaitę į mokyklą - tai „duoti nuodingai gyvatei gerą geluonį“, kaip sako vienas graikų rašytojas. Spartiečiai gyveno kitaip negu atėniečiai. Spartos moterų auklėjime sportas buvo toks pat svarbus dalykas, kaip ir vyrams.
Vestuvės
Graikijoje buvo žilos senovės įprotis parduoti mergaitę vyrui, jei tik tėvas nepasiūlydavo savo mergaitės dovanai. Taip mergaitės pereidavo iš vienos globos į kitą, iš tėvo valdžios sferos į vyro. Vėliau šis įprotis išnyko ir užleido vietą visai kitam: vyras jau nepirkdavo žmonos, o žmona tekėdama turėdavo atnešti dalį, kuri būdavo paverčiama susijungusių vyro ir moters bendra nuosavybe. Daugumai nuotakų santuoka kėlė tikrą siaubą.
Moters padėtis Romos imperijoje: nepriklausomybės link
Dabar romėnų moterys pagal įstatymą gali laisvai valdyti paveldą ir šeimos pinigus, nesikišant sutuoktiniui ar broliui. Jos pokyliuose valgo atsigulusios, eina į termas ir - o siaube siaube! - geria kaip vyrai. Imperijos laikais moterų nepriklausomybė išties pasiekė lygį, palyginamą su šių dienų Vakarų visuomene.Skyryboms pakako, kad vienas iš dviejų, liudininkų akivaizdoje, ištartų sakinį, ir pora būdavo išskirta. Skyrybos tapo tokios paprastos, kad ėmė plisti tarsi aliejaus dėmė. Prasidėjo „tikra porų skyrybų epidemija“, kaip tvirtino Jérôme’as Carcopino, vienas iškiliausių romėnų laikų tyrinėtojų.
Jei moteris buvo kilusi iš turtingos šeimos, o vyras - ne, jis bet kurią dieną galėjo likti be pragyvenimo šaltinio. Tai suteikė romėnėms milžinišką galią ir nepriklausomybę. Pridurkime pamatinį faktą, kuris jas išlaisvino dar labiau: Romos senatas nubalsavo, kad įstatymai leistų moterims perimti ir valdyti visus pinigus ir nuosavybę, kurią galėjo paveldėti iš tėvo (to anksčiau nebūdavo - turtą valdė sutuoktinis arba brolis). Žodžiu, respublikai žlugus moterys tapo ekonomiškai nepriklausomos ir turėjo tokias pačias teises, kaip ir sutuoktinis.
Gimstamumo mažėjimas
Gimstamumo mažėjimas - kitas šio laikotarpio bruožas, lydintis moterų emancipaciją. Romėnų visuomenę kartų kartas persekioja chroniškai mažas gimstamumas, panašus į šiandieninį Vakarų visuomenėje.
Moteris tarpukario Lietuvoje: tarp tradicijų ir modernumo
Prieš 70-80 metų, kai Lietuva ėmė sparčiai vytis Vakarų pasaulį, išaušo ir moterų diena. Tarpukariu išleista daugybė leidinių, mokančių būti išauklėtomis ir save gerbiančiomis. „Didžiausia moralinė jėga yra susipratusi moteris. To ji gali pasiekti skaitydama aktualius moterų reikalus gvildenantį moterų inteligenčių žurnalą “Naujoji vaidilutė". Dailiosios lyties atstovėms spauda teikė žinių įvairiausiose gyvenimo srityse.
Šeima ir pareigos
1932 m. „Naujojoje vaidilutėje“ mokoma tiesų, kurios aktualios ir šiandien: „Šeima yra bendra moters ir vyro nuosavybė ir jie abu į ją turi lygias teises, neša atitinkančias pareigas ir atsakomybę. Taigi moterys tarsi raginamos ištrūkti iš namų šeimininkės pančių ir kopti ant aukštesnio laiptelio, greta vyrų.
Pavardės klausimas
Prieš 15 metų Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis moterims pačioms apsispręsti, kokią pavardę po santuokos įteisinimo jos norėtų pasirinkti: tradicinę, su priesaga -ienė ar -(i)uvienė, ar su galūne -ė, kuri nenurodo šeiminės padėties.Toks patriarchalinis požiūris į moterų pavardes greičiausiai glaudžiai siejasi su suvokimu, kad moteris priklauso vyrui. Juk ir pavardė jai suteikiama pagal priklausymą tėvui, o vėliau - vyrui.
Šiuolaikiniai pokyčiai
Šiuolaikinėje visuomenėje moterims kovojant už lyčių lygiavertiškumą visose gyvenimo sferose, vis aktualesni tampa moterų pavardžių bei kai kurių veiksmažodžių, vartotinų santuokos sudarymo reikšme, klausimai. Šiandien šeimos kūrimo modeliai ženkliai pasikeitę - dar visai neseniai santuokų neregistravo ar pasirinkdavo likti viengungiais tik asmenys iš žemųjų socialinių sluoksnių, o dabar tai daro ir individai iš vidutinių ar aukštesnių socialinių sluoksnių.
| Laikotarpis | Moterų teisės ir padėtis | Santuokos ir skyrybos | Ekonominė padėtis |
| Senovės Graikija | Ribotos pilietinės teisės, priklausomybė nuo vyrų | Santuokos sprendimus priima tėvai, ribotos skyrybų galimybės | Nuosavybė priklauso vyrams |
| Romos imperija | Didėjanti nepriklausomybė, galimybė valdyti turtą | Paprastos skyrybos, skyrybų epidemija | Ekonominė nepriklausomybė, teisė valdyti paveldėtą turtą |
| Tarpukario Lietuva | Moteriškumo idealai, šeimos svarba, moterų žurnalai | Šeima kaip bendra nuosavybė, lygiateisiškumas deklaruojamas | Moterys raginamos išeiti iš namų ir dirbti |
tags:
#moteris #vaizduojama #kaip #v #yro #nuosavybe