Elegantiška eisena, stilinga apranga, kvepalai, makiažas… Moterys turi šimtus būdų savo moteriškumui pabrėžti. Visos norime būti gražios, geidžiamos ir patrauklios nepriklausomai nuo amžiaus ir pareigų. Šiandien neužtenka vien vilkėti suknelę, kad būtum moteriška. Reikia priderinti ją prie karjeros, šeimos ir laisvalaikio. Šiandienos straipsnyje panagrinėsime, ką iš tikrųjų reiškia būti moterimi šiuolaikiniame pasaulyje, kokie iššūkiai kyla ir kaip atrasti harmoniją su savimi.
Moteriškumo samprata
Moteriškumo supratimas keitėsi priklausomai nuo laikmečio, kai moters vieta buvo laikoma namuose, su vaikais, palei židinį, be teisės dalyvauti politiniame gyvenime, iki nepriklausomos, save išlaikančios, įmonėms ar valstybėms vadovaujančios moters. Nors moters laisvės ir teisės prasiplėtė, tačiau nevisuomet jomis naudojasi dailiosios lyties atstovės, kadangi egzistuoja moteriškumo tipai. Šis skirstymas paremtas pagal tai, kaip moteris myli vyrą. Dominuojančiai iš vyro nieko nereikia, ji pati valdo gyvenimą ir yra šeimos galva. Jos skleidžiama mintis skamba taip: „Tu esi silpnas ir nepatikimas, aš stipri.
Šiuolaikinė moteris pasisavino beveik visus vyriškumą simbolizuojančius ženklus. Kaip pastebėjo Algimantas Čekuolis vienoje savo knygų, jos net ryši kaklaraištį - tikrą vyriškumo simbolį. Ir svarbiausia, dėl to nevadinamos vyriškomis, o jeigu ir taip, tai nėra įžeidimas. Atvirkščiai, kelnių kostiumą vilkinti moteris aplinkinių vadinama verslo moterimi. Tikrojo moteriškumo negali užgožti jokie vyriški drabužiai ir darbai. Didžiausia moteriška gudrybė - vyriškame pasaulyje išlikti moteriška. Kai reikia būname veiklios, drąsios ir išradingos, kai norime - gležnos ir trapios.
Moteriškumo paieškos
Tam pasitelkiami įvairūs įvaizdžio kūrėjai, mados ir gyvenimo būdo žurnalai. Visa armija patariamųjų balsų neabejotinai padės atrodyti moteriškai. Sako, moterys puošiasi ne tiek dėl vyrų, kiek dėl kitų moterų. Nereikia slėpti, smagu, kai žinai, kad gražiai atrodai ir kitos tau šiek tiek pavydi. Draugės, modeliai, aktorės, dainininkės. Moterys iš tiesų gali išvaduoti viena kitą nuo nepasitenkinimo savo išvaizda, atkreipti dėmesį į privalumus, kurių jos pačios nepripažįsta. Tai yra gerai, kol nesikerta su moters įsitikinimais apie moteriškumą. Aklai sugerti vertinimai ir nuomonės nustumia moterį į tokią socialinę klišę, kad ji pati nebesupranta, kur ji, o kur ta kita. Kai moteris gyvena harmonijoje su savimi, blizgūs viršeliai nedaro jai didelės įtakos. Ji žino, ką reiškia skaičiai 90-60-90, tačiau nesilaiko įsikibusi į juos iki fizinio išsekimo.
Moteriškumas nėra vien tik įgimtas ar išmokstamas. Tai yra ir perduotų tradicijų, ir naujai išmoktų dalykų komplektas. Dėl to jis niekada nebūna užbaigtas, nes kai kas nors baigiasi pasidaro neįdomu. O moteris patraukli ir įdomi tuomet, kai kuria, formuoja ir atranda savyje ką nors naujo. Sugrįžkite mintimis į laikus, kai jautėtės itin moteriška. Ką vilkėjote? Ką veikėte? Prisiminimai padės suprasti, kas jums yra moteriškumas. Jauskite skirtumą tarp „būti moteriška“ ir „būti mergaitiška“. Mergaitiškumas yra moteriškumo ištakos. Bet harmonija tarp išorės, elgesio ir vidaus tiesiog privaloma. Mylėkite kiekvieną savo kūno kilogramą. Būtent kūno formos daro jus moterimi. Kaip jausitės moteriška, jeigu jo nemylėsite? Dar svarbu ramūs ir gracingi judesiai. Šypsokitės, flirtuokite, spinduliuokite gera nuotaika. Į viską gyvenime žiūrėti susirūpinusiu ir rimtu žvilgsniu nėra moteriška, be to, nėra ir sveika. Šokite. Per šokį galima pajusti moteriškumą.
Vidinės žaizdos ir savivertė
Pirmiausia, moteris turi patikėti, jog ji yra žavi ir įdomi. Vidinės žaizdos, kurios siekia vaikystę, paauglystę, kuomet nesulaukė iš tėvų, ypač tėčio, patvirtinimo „Tu esi nuostabi. Aš tave myliu“, lydi visą likusį gyvenimą ir trukdo tuo patikėti. Pasak S.Eldredge, grožis plaukia iš gyvos širdies. Tai tarsi šaltinis ar upė. Be to moters vidinis gyvenimas artimas vandens stichijai, nes moteris teka už vyro, nešioja kūdikį įsčiose (vandenyse), kraujuoja, verkia, o kartais „putoja“, „sustingsta į ledą“. Apie tai rašo S.Daukantaitė terapiniame romane „Vandeninės moterys“. Moters vidus yra besikeičiantis, kaip vanduo. Pvz.: audringa jūra gali gąsdinti arba kelti susižavėjimą didybe, rami - nuteikti maloniai, atpalaiduojančiai. Taip ir su moters vidiniu pasauliu. Audringa ar rami, verkianti ar „užšąlusi“ - tai ta pati moteris, tik skirtingose būsenose.
Gražiausias moters papuošalas, kuriam neprilygsta jokie feromonai ar mados standartus atitinkantys išorės bruožai - tai jos iš vidaus spinduliuojantis pasitikėjimas savimi. Ne arogancija, kietumas ar puikybė, bet šiltas moteriškas besąlyginės meilės sau jausmas, kurio spinduliavimą neabejotinai jaučia visi aplinkiniai - ypač vyrai. Kai moteris pati save vertina, myli, kai ji dėkinga sau ir savo kūnui už tai, kad jis jai ištikimai tarnauja, tai visuomet matosi ir ypatingai traukia, o taip pat įpareigoja ir kitus ją atitinkamai mylėti bei gerbti.
Žinoma, pasakyti lengviau nei padaryti. Pasitikėjimo savimi, savivertės, meilės savo kūnui klausimų šaknys glūdi mūsų vaikystėje, nes formuojasi per santykius su tėvais, mokytojais ir kitais autoritetais. Bepigu sakyti - mylėk save ir savo kūną. O jeigu viduje kartojant afirmacijas „aš esu nuostabi“, „aš esu verta meilės“, „aš myliu savo kūną“ visi to kūno plaukeliai pasišiaušia dėl vidinio pasipriešinimo ir giliai glūdinčių vaikystės žaizdų? Stiprius vidinius savęs priėmimo ir vertinimo blokus nešiojasi daug daugiau žmonių nei galėtum pagalvoti, bet tai nėra nepataisoma. Visos žaizdos vienaip ar kitaip per tam tikrą laiką išgyja, taigi turintiems jų daugiau ir rimtesnių, labai vertėtų pasigilinti į santykių su tėvais ir patirtų vaikystės traumų temas. Svarbiausia - išdrįsti, nes pakeitus vidines programas mūsų asmeniniame gyvenime prasideda stebuklai ir meilė sau tarsi stipriausias feromonas traukia prie mūsų priešingą lytį.
Santykių dinamika
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur daugelį metų buvo keliamos ant pjedestalo pilnai savarankiškos, didelę karjerą susikūrusios moterys, kovojančios vienoje lygoje su vyrais, „kieta boba“ tapo siekiamybės standartu. Natūralu, kad tokioje terpėje vietos švelniam, trapiam moteriškumui ir įprastiems gamtos dėsniais nulemtiems santykiams „vyras ir moteris“ nebelieka. Jeigu moteris yra „boba dyzelis“, kuri už viską prisiima atsakomybę ir viską gali, kam jai vyras gynėjas, užtarėjas ir šeimos galva?
Anot vyrų, geriausiai jie jaučiasi šalia moterų, kurioms visuomet yra reikalingi. Jeigu moteris yra valdinga, kontroliuojanti, dalinanti neprašytus patarimus (su pačiais geriausiais ketinimais, aišku) ir itin savarankiška, su laiku vyras natūraliai pradeda su ja konkuruoti ir netgi konfliktuoti. Kita vertus, jeigu moteris yra trapi, švelni, mylinti ir prašanti pagalbos, šalia jos jis jaučiasi galingas, svarbus gynėjas, kuriam didžiausias malonumas yra ja rūpintis ir jai padėti.
Taigi, jeigu norime turėti rūpestingą ir mylintį vyrą, leiskime jam tokiu būti. Atidėkime į šalį savo orumą bei puikybę ir prašykime, leiskime jam mums padėti, net jeigu buitinius ar bet kokius kitokius darbus jis atlieka ne taip tobulai ir ne taip greitai, kaip tai padarytumėme pačios. Niekuomet jo pagalbos nekritikuokime ir visuomet padėkokime - tuomet tos pagalbos ir dėmesio sulauksime visuomet.
Idealus balansas tarp "imti ir duoti"
Moteris biologiškai yra užkoduota besąlygiškai duoti. Save, savo meilę, kūną, dėmesį. Taigi, duoti daugiau mažiau mokame visos. Iššūkis daugeliui vis dar yra išmokti priimti. Nuoširdžiai, su džiaugsmu, be kaltės ar skolos jausmo.
Pakalbėkime apie dažną poroje vykstantį „davimo-ėmimo“ mechanizmą. Vyrų psichologijoje nėra natūraliai užfiksuotas besąlyginis davimas, nesitikint nieko mainais. Jie mieliau ima, todėl jei davimo-ėmimo procesas visuomet prasideda nuo moters, kuri duoda ir duoda daugiau, o pati imti nemoka, pradžioje jos pastangomis džiaugęsis vyras, su laiku tiesiog ima į viską žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką ir galiausiai net didžiausių paslaugų bei rūpesčio nebevertina. Moteris stengiasi kaip įmanydama, aukodama viską, ką turi geriausio, bet kuo daugiau ji duoda, tuo mažiau gauna. Užburtas ratas tęsiasi tol, kol kuriam nors vienam tiesiog atsibosta.
Jeigu moteris leidžia vyrui ja rūpintis, jai dovanoti savo laiką, dėmesį, dovanas, jis tai mielai daro. Nuoširdžiai ir dėkingai jas priimdama moteris skatina vyrą duoti dar daugiau, o pati gaudama jaučia natūralų poreikį atsakyti tuo pačiu. Gavusi, ji atsako duodama. Matydamas dėkingumą, vyras duoda dar. Vėl gauna atsaką. Tai gali tęstis be galo.
Būkime princesėmis, kurias visuomet reikia užkariauti, kurių reikia siekti, šalia kurių negali sau leisti visiškai atsipalaiduoti ir apkerpėti nuo nieko neveikimo. Jeigu tokių gebėjimų šiuo metu neturime, jų su laiku galime išmokti. Tereikia pradėti.
Stereotipai ir lūkesčiai
Akivaizdu, kad visomis jėgomis bandome pateisinti taisykles, sakančias, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį bei tai, kad vyrai myli akimis. Todėl natūralu, kad visame pasaulyje lietuvaitės yra giriamos už ypatingą fizinį grožį, seksualumą, tai, kad nepasidažiusios ir neišsipuošusios net šiukšlių išnešti neiname, tai, kad esame tobulos šeimininkės - netingime ir namus gražiai prižiūrėti, mokame ir maistą skaniai ruošti, ir rūpestingai vaikus auginame. Žodžiu, pažiūrėjus iš šono, viskas tobula. Klausimas tik, ką už šias nuolatines pastangas gauname mainais, ar jaučiamės įvertintos?
Ar tikrai turime būti tobulas, visus patogumus vyrui suteikiantis komplektas, jei norime surasti ir išlaikyti savąjį misterį Tobulybę?
Moteriškumo kursai: ar jie reikalingi?
Turbūt pasaulio pabaiga atėjo, kad rengiami tokie iššūkiai, tarsi moterys nebe moterimis būtų. Mielos merginos ir moterys, tai, kas gamtos duota, mokytis nereikia... Geriau turėkite aukštesnių idealų ir siekių. Tuomet ir šypsena bus asmenybės, žinančios savo kelią ir vertę.
Visgi, taisyklės taisyklėmis, o pats geriausias motets patarėjas yra jos vidinė nuojauta bei geras pamokas suteikiantis gyvenimas, išmokantis geriau nei bet kokios knygos, straipsniai ar mokytojai. Jokie tarpusavio santykių dėsniai niekuomet neprilygs mūsų vidiniam žinojimui, ką ir kaip reikia daryti, kad būtume santykiuose laimingos, taigi vystykime tą nuojautą, o kartu ir savo moteriškumą ir leiskime vyrams būti vyrais.
Neištikimybė
Dauguma suaugusių žmonių sutinka, kad neištikimybė nėra gerai, 39-52 proc. yra bent kartą buvę neištikimi partneriui. Kas pastūmėja žmones į neištikimybę? 2017 m. straipsnio leidinyje „Journal of Sex Research“ duomenimis, neištikimybės priežastis būtų galima suskirstyti į tris kategorijas: pirma - asmeninės problemos, įsitikinimai, antra - nesutarimai su partneriu, išsikvėpę santykiai, trečia - aplinkiniai veiksniai, pvz., darbo kelionės, alkoholis, pasimatymų interneto svetainės. Situaciją sunkina dar ir tai, kad žmonės skirtingai suvokia neištikimybę - kas vienam nekaltas flirtas, kitam - jau neištikimybė; neištikimybe gali būti palaikytas platoniškas susižavėjimas garsenybe, pornografinių filmų žiūrėjimas ir pan. Skaudžiausia neištikimybe laikomi seksualiniai santykiai, vis tik K. Rosenbergas pabrėžia - ne mažiau skaudi ir emocinė neištikimybė.
Neištikimybės priežastys
- Santykiai nebetenkina, partneriai nutolsta vienas nuo kito
- Negalvojama apie pasekmes
- Žmonėms norisi draudžiamų dalykų, jaudulio
- Priežastis - menka savivertė
- Norisi seksualinės įvairovės
- Žmonės apgaudinėja iš keršto
- Neištikimybė - nesveikų santykių padarinys
- Išblėsta meilė
Nesvarbu, ar patys buvote neištikimi, ar jus išdavė mylimas žmogus, pirmiausia paieškokite specialisto, psichoterapeuto ir pasikalbėkite, pataria K. Rosenbergas. Kitas etapas - teks užduoti sau nemalonių klausimų: liekate kartu ar skiriatės? Kaip tai paveiktų šeimą, turimus bendrus finansinius įsipareigojimus ir kt.? kokie buvo jūsų santykiai iki išdavystės? kaip galėtumėte atkurti pasitikėjimą?
Nauji iššūkiai ir tapatybės paieškos
Nežinia, ar dėl to kaltos viena po kitos užgriuvusios ekonominės krizės, ar iš Vakarų pučiantys lygybės vėjai, bet grynojo moteriškumo ideologija Lietuvoje ilgai neužsibuvo. Tiek pūstalūpės barbės, tiek rūpestingosios namų šeimininkės greit išėjo iš mados. Į jų vietą žengė supermoterys. Viską spėjančios, viską galinčios ir nepaprastai panašios į tarybines biteles. Tiesa, be namų ūkio ir profesinės veiklos, jos turi dar vieną pareigą - būti visada jaunos, gražios ir lieknos.
Paskui šias patraukė naujosios feministės, siekiančios apginti supermoteris nuo jų pačių. Paskaitos apie tai, kaip atrasti savyje save, ryžtingai išstumia lyderystės seminarus. „Svarbiausia - tai, ko nori tu!“ - toks yra šių dienų lozungas.
tags: #moterimi #buti #yra #skausminga